Seniai nieko nestebina viename iš daugiabučio butų veikianti kirpykla, odontologijos kabinetas ar krautuvėlė. Ir nauji namai statomi jau projektuose numačius ne tik gyvenamosios paskirties patalpas. Klausimų dažniausiai kyla dėl patalpų ir pastato paskirties, kai viename pastate įsikuria įvairia veikla užsiimantys subjektai. Gyventojai klausia, ar vykdant bet kokią veiklą gyvenamajame name būtina atlikti patalpų ar pastato paskirties keitimo procedūras.
Vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar patalpose, kurias savininkas naudoja kaip gyvenamąsias patalpas, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galima negamybinė veikla. Šia veikla neturi būti daroma žala namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (dviejų butų ar daugiabučiame name) ir gyvenamajai aplinkai, negalima pabloginti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų. Tokios veiklos rūšys išvardytos Vyriausybės patvirtintame Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Pavyzdžiui, norint gyvenamajame name ar jo atskirose patalpose teikti informacines paslaugas, atlikti nekilnojamojo turto operacijas, vykdyti fotografavimo veiklą, teikti draudimo paslaugas užsiimti vaikų ugdymu ir pan., paskirties keisti nereikia. Dėl kiekvienos konkrečios veiklos reikėtų pasitikrinti, nes apraše nurodytas veiklos rūšių sąrašas yra baigtinis.
Tačiau norint daugiabučiame name vykdyti negyvenamąją veiklą privaloma gauti daugiabučio namo laiptinės, kurioje esančiame bute ar kitoje patalpoje siekiama vykdyti veiklą, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, o norint tokią veiklą vykdyti dvibučiame name (blokuotame vienbučiame) privaloma gauti kito buto (gretimo namo) savininko sutikimą raštu.
Planuojant minėtame apraše nenurodytą ekonominę veiklą, privalu pakeisti patalpų paskirtį, suformuojant jas atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu. Visais atvejais patalpos turi atitikti normatyvinių statybos techninių, statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų konkrečios paskirties patalpoms nustatytus reikalavimus. Esant reikalui pakeisti patalpos paskirtį, būtina parengti paskirties keitimo projektą ir gauti savivaldybės administracijos leidimą keisti statinio dalies paskirtį (statybą leidžiantį dokumentą).
Nepriklausomai nuo to, ar keičiant patalpų paskirtį bus atliekami ar ne paprastojo remonto darbai, privalomas ir pastato bendraturčių, jei tokių yra, daugumos sutikimas. Pastatų ir patalpų paskirties keitimo ir naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo reikalavimus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“.
Pastato, kurį sudaro įvairios paskirties patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, paskirtis turėtų būti keičiama, jei pasikeičia vyraujančios pastato patalpų grupės ir (ar) pogrupio paskirtis. Tačiau statinio paskirtis gali būti pakeista tik tuo atveju, jei naujoji atitiks teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, galimus naudojimo būdus.
Kaip rašoma spaudos pranešime, pastatų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Jų įgalioti atstovai už statinio ar patalpų naudojimą ne pagal paskirtį juridiniam asmeniui gali skirti baudą nuo 1 448 iki 7 240 eurų, fiziniam – nuo 140 iki 1 500 eurų.
