Atšilus orams vairuotojai, važiuodami miškingais keliais ir žaluma apaugusiomis vietovėmis, turėtų būti itin atsargūs. Ekspertai įspėja apie pavasario laikotarpiu padažnėjančius transporto priemonių susidūrimus su laukiniais žvėrimis, kuriuos arčiau kelių atgena pasikeitusios gamtos sąlygos – pradedanti žaliuoti žolė, medžių pumpurai ir po žiemos kelkraščiuose užsilikusi druska. Dalinamės gamtininko įžvalgomis ir patarimais vairuotojams.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2021-2023 metas Lietuvoje įvyko 883 eismo nelaimės, kurių metu transporto priemonės susidūrė su laukiniais gyvūnais. Įmonė vairuotojams atlygino beveik 2 mln. eurų nuostolių. Vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala sudaro 2 033 eurus.
Pavasarį daugiausia susidūrimų su gyvūnais įvyksta balandį ir gegužę, o rudenį – spalį ir lapkritį.
Pasak „Gjensidige” Žalų vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, Lietuvos keliuose dažnesni nedideli transporto priemonių sugadinimai, susidūrus su smulkesnių gyvūnu, pavyzdžiui, lape ar kiškiu. „Dažniausiai apgadinamas automobilio bamperis, priešrūkiniai žibintai, priekinės automobilio grotelės. Didesni gyvūnai padaro daugiau žalos – suskaldo žibintus, bamperį, priekines groteles, pažeidžia vidinius variklio skyriaus elementus ir radiatorių. Susidūrimai su briedžiais baigiasi skaudžiausiai: neretai nukenčia žmonės, o automobilyje sugadinamos visos išvardintos jo dalys, nukenčia priekinis stiklas ir netgi stogas“, – sako V. Katilienė.
Tačiau draudikė atkreipia dėmesį, kad sunkiausios pasekmės eismo nelaimių, kai nepatyrę vairuotojai bando išvengti susidūrimo su gyvūnu ir nesuvaldo automobilio. „Tokiais atvejais dažniausiai automobilis nuvažiuoja nuo kelio, trenkiasi į medžius, apvirsta ar išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą“, – tvirtina draudimo bendrovės atstovas.
Arčiau kelių vilioja žolė ir druska
Pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, žvėrių keliuose galima tikėtis visus metus, tačiau dabar jie pradeda reguliariai keliauti į laukus, todėl yra keli dalykai, kuriuos vairuotojams svarbu žinoti apie laukinių gyvūnų elgesį artimiausiu laiku.
„Jie aktyviai reaguoja į pavasario šilumą ir mitybos pokyčius – sprogstantys medžių pumpurai, pradedanti žaliuoti žolė laukiniams žvėrims yra patraukli, todėl daugelis kanopinių pradeda lankytis laukuose bei pievose. Daug kur žvėrys prie kelių ieško po žiemos užsilikusios druskos, taip pat – sankasose vešliau augančios žolės. Šernai neretai knisa kelių sankasas, kuriose gausu sliekų ir grambuolių lervų. Ypač dažnai jie tai daro Kuršių Nerijoje.
Keičiasi ir žvėrių kelionės į mitybos vietas, todėl ryte, vakare, o dažnai ir naktį, jie kerta kelius. Pabaidyti bei sutrikdyti perbėgti važiuojamąją dalį jie gali net ir kelis kartus”, – sako gamtininkas.
Jo teigimu, dalis žvėrių tik dabar iš savo žiemojimo vietų keliauja į vasarojimo ir jauniklių vedimo vietas, todėl keliuose gali būti sutinkami dažniau; tiesa, pasak S. Paltanavičiaus, mūsų sąlygomis kryptingų ir ryškių migracijų nestebima.
Pasak gamtininko, baigiantis aktyviam medžioklės sezonui, žvėrys yra ne tokie baikštūs, todėl jie vis dažniau maitinasi prie pat kelio, o patekti į važiuojamąją dalį jiems reikia mažiau laiko. „Labai svarbi detalė – dar žiemiški arba tik pradėti keisti kailiai tamsiuoju paros metu yra labai prastai atskiriami nuo aplinkos, todėl net ir apšvietę laukinį gyvūną jo galime nepamatyti”, – pabrėžia S. Paltanavičius.
Kalbėdamas apie šernus, gamtininkas pabrėžia, kad jie vaikšto didesnėmis šeimomis, todėl ant kelio išniręs vienas ar keli gyvūnai gali būti tik gausesnio pulko dalis. „Neįvertinus šio fakto ir praleidus tik pirmuosius šernus, galima susidurti su iš paskos bėgančiais atsiliekančiais individais. Toks elgesys būdingas ir šių metų jauniklius vedžiojančioms šernėms – gausesnė šeima gali būti „ištįsusi“, per kelią bėgti gana ilgai”, – pasakoja S. Paltanavičius.
Šoka į kelią automobiliui priartėjus
Gamtininkas atkreipia dėmesį, kad laukiniams gyvūnams stresą kelia bet kokios naujovės. „Vietose, kur atliekami kelio tiesimo, remonto darbai, žvėrys įtariai sutinka pokyčius, ima naudotis netradiciniais savo takais, kertančiais asfaltą, taip padidindami susidūrimo su transportu pavojų. Tokiose vietose vairuotojams būtina mažinti greitį ir padidinti dėmesį važiuojant tamsiu paros metu. Patys pavojingiausi – tarp statybos atkarpų esantys siauri bei žvėrims keliauti tinkantys ruožai. Juose laukinių gyvūnų koncentracija, o taip pat ir pavojus su jais susidurti būna kur kas didesnis. Kelių remontą vykdantys rangovai šiuos ruožus turėtų pažymėti kelių eismo ženklu Nr. 131 „Laukiniai žvėrys“”, – sako ekspertas.
Jo teigimu, Lietuvos keliuose tamsiuoju paros metu, o kai kada ir dieną, matomos stirnos, lapės bei kiškiai. „Vairuotojams patys pavojingiausi tamsoje yra šernai, briedžiai bei taurieji elniai. Šie masyvūs žvėrys tamsoje labai sunkiai matomi net apšviesti, o įgimtas jų būdas stovėti bei laukti, kol automobilis priartės, ir tik tada šokti į kelią, gali būti pražūtingas”, – tvirtina S. Paltanavičius.
Pasak gamtininko, pavasarį keliuose naktį gausu ežių, varliagyvių, kurie dažnai žūsta po automobilių ratais. „Juos apsaugoti yra visų mūsų pareiga. Vairuotojai turėtų suprasti, jog žvėrys nesuvokia, kaip greitai priartės automobilis ir kokiu greičiu jis važiuoja. Vos pamačius perspėjamuosius ženklus, reikėtų mažinti automobilio greitį, o važiuojant stebėti ne tik kelią, bet ir šalikeles. Jeigu iš toliau pamatėme prie kelio stovintį žvėrį, jokiu būdu nespauskime garso signalo, o sulėtinę automobilio greitį palaukime, leiskime gyvūnui apsispręsti. Tai tinka visiems žvėrims, nes jų reakcija labai panaši ir ne visada suprantama mums – kai pavojus tampa neišvengiamas, jie ne sprunka tolyn nuo kelio, o bėga per jį prieš pat automobilį”, – aiškina gamtininkas.
