Gyvos gėlės sukuria pakylėtą nuotaiką, o tokios šventės kaip Kalėdos ar Naujieji metai – ypač tinkamas metas nudžiuginti tokiu būdu save ar draugus. Kai kurie dekoratyviniai kambariniai augalai įgijo „kalėdinių” statusą visame pasaulyje. Kokios gi gėlės ypač noriai perkamos būtent žiemos švenčių laikotarpiu įvairiose pasaulio šalyse?
Puošniausioji karpažolė
Tai pirmiausia puansetija, kurios tikrasis pavadinimas – puošniausioji karpažolė (Euphorbia pulcherrima). Liaudyje ji dažnai vadinama „kalėdine gėle”. Ispanai puansetiją dar vadina „šventosios nakties gėle”. Jų kalėdinėje istorijoje pasakojama apie vargšę mergaitę ir jos pusbrolį, kurie neturėjo ką atnešti į bažnyčią altoriui papuošti. Vaikai padarė kuklią neišvaizdžią puokštę iš pakelės krūmo šakų, o kai mergaitė su meile padėjo ją prie kūdikėlio Jėzaus kojų, puokštė netikėtai sužydėjo.
Puansetija į madą atėjo dėl lengvos amerikiečio Paulo Ecke rankos. 1906 metais jį aplankė puiki mintis prieš šventes prekiauti nupjautomis savo išaugintų augalų šakomis.
Dabar jau galima įsigyti daug puošniausiosios karpažolės rūšių, ne vien raudoną. Vis dėlto, puansetija ne pats geriausias pasirinkimas, jeigu norite ilgai gyvenančio augalo. Išlaikyti nusipirktą grožį namų sąlygomis ir pasiekti, kad jis pakartotinai pražystų, nėra taip lengva. Vienas tokių būdų – pradedant rugsėju dešimt savaičių puansetiją keturiolikai valandų padėkite į visišką tamsą. Tai augalas, kuris pražys tik tada, kai dienos šviesa truks dešimt valandų. Apskritai, „kalėdinė gėlė” yra vienkartinė „puokštė vazonėlyje”.
Amarilis
Ne mažiau populiari kambarinė gėlė yra amarilis. Šios svogūninės gėlės pardavimo sezonas prasideda spalio pabaigoje. Galima įsigyti amarilį gražioje šventinėje pakuotėje ar pasodintą jau su „gatavu” žiedynkočiu ar netgi žydinčiais žiedais. Jeigu taisyklingai auginsite, galite priversti šį augalą pražysti ne tik prieš Kalėdas ar Naujuosius, bet praktiškai bet kuriai datai.
Amarilių įvairovė gali patenkinti praktiškai bet kokį skonį. Ko gero, per Kalėdas dovanoti labiausiai tinka „Ice Queen” (sniego karalienė), „Mont Blanc” (Monblanas) ir „Christmas Gift” (Kalėdų dovana). Beje, amariliai puikiai tinka šventinėms gėlių kompozicijoms.
Plokštenis
Plokštenis (Rhipsalideae) Rusijoje vadinamas „dekabristu”, o Europoje neretai išgirsite „kalėdinio kaktuso” pavadinimą. Tai iš Brazilijos kilęs atogrąžų augalas, kuris džiugina savo šeimininkus žiedais švenčiant Kalėdas. Mūsų močiučių laikais vyravo raudona ar rožine spalva žydintys plokšteniai, o šiandien, selekcininkų dėka, jų atspalviai būna patys įvairiausi. Galima sutikti ir labai įspūdingų variantų.
Labai panašus į plokštenį yra narenis (rhipsalidopsis), kurį galima įsigyti kaip tik gruodžio mėnesį. Namų sąlygomis jis pirmenybę teikia žydėjimui pavasarį, dėl ko neretai yra vadinamas „Velykų kaktusu”.
Eglutė
Sunku įsivaizduoti Kalėdas be eglutės. Dėl ekologijos pamišusioje Europoje vis daugiau žmonių pirmenybę teikia ne tikroms, o dirbtinėms eglėms ar vadinamiesiems „kalėdiniams topiarams”.
Kam kirsti žaliaskarę iki šaknų, jeigu galima įsigyti gyvą medį vazone? Arba pasirinkti vietoj jos araukariją ar nedidelį kiparisą, šventiškai papuoštą specialiu gėlių purškalu: baltu (imituojančiu sniegą), sidabriniu ar auksiniu.
Tiesa, tokius kiparisus vėliau tenka gelbėti, kas pavyksta toli gražu ne visada. Purškalu, netgi skirtu specialiai augalams, geriausia puošti puokštei nupjautas šakas. Nusipirktą „topiarą” galima papuošti ir eglės žaisliukais, ir blizgučiais. Svarbiausia yra prisiminti, kad medelis yra gyvas ir jautrus, todėl papuošimai neturi būti sunkūs. Taip pat teks atsisakyti elektrinių girliandų, kadangi jos gali apdeginti augalą.
Paukštpienė
O štai paukštpienė (Ornithogalum) yra labai pamėgta Amerikoje, tačiau mūsų parduotuvėje sutinkama dar retai.
Jeigu norite, kad paukštpienė žydėtų gruodį ir sausį, svogūnėlius reikia sodinti dar rugpjūtį ar rugsėjį. Tas rūšis, kurias, norint priversti žydėti, prieš tai reikia laikyti žemoje temperatūroje, galima suskaičiuoti ant pirštų, o įsigyti jų dar sunkiau. Užtat sodo centruose galima nusipirkti svogūnėlių, jau įveikusių „šaltąjį” laikotarpį. Jie bus šiek tiek brangesni už įprastus ir bus pažymėti, kad skirti žiemos žydėjimui.
Kiauliauogė
Kiauliauogė (Solanum) itin populiari per didžiąsias žiemos šventes Europos šalyse. Tai artimas bulvių ir pomidorų giminaitis, išsiskiriantis prabangiu vainiku, padengtu uogomis. Būtent dėl ryškiaspalvių uogų, palaipsniui keičiančių spalvą nuo žalios iki ryškiai raudonos ar oranžinės, kiauliauogė taps puikiu šventinio interjero akcentu. O štai koralinė kiauliauogė (Solanum pseudocapsicum) net namų sąlygomis gali išaugti iki pusantro metro aukščio.
Tačiau visos kiauliauogės turi du trūkumus: pirma, praėjus maždaug metams nuo gyvenimo kambario sąlygomis jie pradeda netekti savo dekoratyvumo, antra – jų uogos yra nuodingos. Turint omenyje tą faktą, kad šie augalai atrodo išties patraukliai, geriau jų neauginti namuose, kuriuose yra mažamečių vaikų.
Kiti šventiniai augalai
Rytų Azijoje Naujieji metai neįsivaizduojami be citrusinių augalų. Mažavaisių citrusų medeliai budistų kultūroje simbolizuoja laimę ir klestėjimą, todėl yra tradicinis šventinis papuošimas, pakeičiantis mums įprastą eglutę.
Užsienio šalyse taip pat per šventes mėgstama namus puošti anturiais (Antherium).
Prieš naujuosius didesnio populiarumo sulaukia žydintys ciklamenai, sanpaulijos, gerberos ir chrizantemos. Vazonėlį su bet kuria iš šių gėlių galima pastatyti į dėžutę, puoštą pagal jūsų fantaziją. Tokia kompozicija taps puikia dovana arba suteiks ypatingo žavesio jūsų šventiniam stalui.
