53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Žiaurus elgesys su gyvūnais bado akis? Parengta gyvūno gelbėjimo instrukcija leis imtis iniciatyvos patiems gyventojams  

Žiaurus elgesys su gyvūnais bado akis? Parengta gyvūno gelbėjimo instrukcija leis imtis iniciatyvos patiems gyventojams  

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Lietuvoje vis dar apstu atvejų, kai gyvūnas laikomas netinkamomis sąlygomis ar patiria smurtą, o jam padėti – tarsi misija neįmanoma. Valstybinės institucijos dažnai reaguoja vangiai, o viešąjį interesą ginančių gyvūnų gerovės organizacijų galimybės padėti – ribotos, mat žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų yra daug, o jų nagrinėjimas ir sprendimas teisiniu keliu trunka ištisus mėnesius. Todėl VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) parengė įrankį – teisėtais ir juridinę galią turinčiais veiksmais pagrįstą gyvūno gelbėjimo instrukciją, kuria vadovaudamasi padėti skriaudžiamiems gyvūnams gali pati visuomenė – pavieniai asmenys ar organizacijos.

Tikslas – įgalinti visuomenę imtis veiksmų

Gyvūnų gelbėjimo instrukcija arba informacinė schema yra GGI vykdomo projekto „Stabdykime žiaurų elgesį su gyvūnais“ dalis, prie kurio prisideda ir patys šalies gyventojai, remdami projektą Aukok.lt platformoje. Pagrindinis šios instrukcijos tikslas – įgalinti pačią visuomenę imtis iniciatyvos bei veikti ginant viešąjį interesą gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimų, smurto prieš gyvūnus atvejais.

„Kai gyventojai susiduria su smurtu prieš gyvūnus, dažnai jie kreipiasi į mus, nes GGI gina viešąjį interesą – imamės atvejų, kai reikia ginti bešeimininkius gyvūnus ar kai gyvūnus reikia gelbėti nuo jų pačių šeimininkų. Viešąjį interesą giname teisinėmis priemonėmis. Tačiau mūsų komandos, teisininkų nėra tiek, kad gebėtume padėti visiems skriaudžiamiems gyvūnams Lietuvoje. Todėl parengėme įrankį, pagal kurį pasirūpinti skriaudžiamais gyvūnais galės ir daugiau žmonių, – sakė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

– Tikimės, kad tokiu būdu pačiai visuomenei edukuojantis ir vis labiau įsitraukiant, ne tik smurto prieš gyvūnus užkardymas, bet ir visi kiti gyvūnų gerovės srityje vykstantys pokyčiai bus spartesni, efektyvesni. Nes patys gyventojai gali labai daug ką pakeisti ir norime juos padrąsinti, padėti, nes kai žinai mechanizmą ir disponuoji reikiama informacija, tai ir nepraeiti pro šalį, o imtis veiksmų – lengviau“.

Gyvūną muša. Į ką kreiptis?

Dažna situacija – su smurtu prieš gyvūnus susidūrę gyventojai nežino, į ką kreiptis pagalbos, todėl galiausiai nesiima jokių veiksmų. Iš dalies tai lemia ir institucijų, atsakingų už gyvūnų gerovę, gausa – priklausomai nuo konkretaus atvejo, institucijų kompetencija yra paskirstyta tarp policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, savivaldybių.

„Kad su vienokia ar kitokia smurto prieš gyvūnus forma susidūrę gyventojai nepasimestų, o imtųsi veiksmų, surinkome ir į vieną instrukciją sudėjome informaciją, reikalingą kiekvienu gyvūno gelbėjimo etapu: kokiais atvejais į kokią instituciją ir kokia forma – telefonu ar raštu – reikia kreiptis, per kiek laiko institucija privalo sureaguoti ar pateikti atsakymą. Prie instrukcijos pridėjome ir pranešimo dėl nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejo formą. Taip pat įvardijome teisės aktus, kuriais už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos yra įpareigotos imtis veiksmų. Pateikėme informaciją, už kokias veikas kaip yra baudžiama. Jei institucijos pateiktas atsakymas netenkina, instrukcijoje nurodyta, kokiai aukštesnei instancijai jį galima apskųsti. Įvardytos kiekvienam žingsniui reikalingos įstaigos ir jų kontaktai, – plačiajai visuomenei skirtą kartu su teisininkais paruoštą įrankį komentavo GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

– Paprastai tariant, tai tarsi minimalus teisinės kalbos, teisinių žinių ir formų rinkinys, kuris padės kreiptis į institucijas taip, kad jos privalėtų reaguoti ir imtis veiksmų“.

B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė atkreipė dėmesį, jog didžiuma gyvūnų nepriežiūros atvejų yra paprasti, o vadovaujantis gyvūnų gelbėjimo instrukcija, įveikiami ir teisinio išsilavinimo neturintiems žmonėms: „Svarbiausia – susirinkti informaciją apie konkrečią situaciją, faktines aplinkybes ir jas aprašyti, jei yra galimybė – nufotografuoti, o jau pateikus prašymą ar pareiškimą valstybinėms institucijoms, sekti eigą. Jei atsakymo nesulaukta suėjus numatytam terminui, institucijai savo kreipimąsi reikia priminti. Deja, tikrovė tokia, jog dažnai informacijos apie atvejo nagrinėjimo eigą tenka ieškoti patiems pareiškėjams“.

Jei institucijos priimtas nutarimas ar sprendimas netenkina ir jį norima skųsti, o teisinės procedūros patiems gyventojams pasidaro pernelyg sudėtingos, tuomet jau rekomenduojama kreiptis į GGI. „Ne tik giname viešąjį interesą teisiniu keliu, bet ir konsultuojame“, – sakė GGI teisininkė Raminta Ramanauskaitė.

Svarbu laikytis įstatymo raidės

Vienas pagrindinių projekto tikslų – paskatinti žmones ne tik veikti, bet daryti tai teisėtais būdais. Laikytis tvarkos ir ginti gyvūnus teisiniu keliu, o ne savivaliaujant, reikalinga siekiant tvaraus, ilgalaikio rezultato ir sykiu skriaudėjo atsakomybės.

„Pakankamai dažnas atvejis, kai žmonės neapsikenčia žiauraus elgesio su gyvūnu ir, užuot oficialiai kreipęsi į institucijas, kas, reikia pripažinti, užtrunka, tiesiog pavagia skriaudžiamą gyvūną ir taip jį tarsi išgelbėja, – tam kartui, tą konkretų gyvūną. Bet jei skriaudikas nepajuto savo veiksmų pasekmių, jam neteko už juos atsakyti, tai, labai didelė tikimybė, jog artimiausiu metu jis įsigis kitą augintinį, su kuriuo elgsis lygiai taip pat, kaip ir su ankstesniuoju. Ir jokių teisinių argumentų jį sustabdyti nebus, nes smurtas, kad ir kaip biurokratiškai tai skambėtų, nebuvo oficialiai užfiksuotas. Gyvename teisinėje valstybėje, tad, norėdami kažką pakeisti ar įrodyti, turime tai daryti teisėtais būdais“, – pabrėžė GGI vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Jai antrino ir R. Ramanauskaitė, kuri atkreipė dėmesį į teisiniams procesams, teismams reikalingų įrodymų patikimumą. „Norint padėti žiaurų žmogaus elgesį ar nepriežiūrą patiriančiam gyvūnui, reikia eiti įstatymo keliu, laikantis procedūrinių reikalavimų. Tam, kad surinkti reikiami duomenys vėliau teismuose ar ikiteisminėse institucijose būtų pripažinti tinkamais įrodymais, – sakė R. Ramanauskaitė. – Priešingu atveju, žmogui imantis saviveiklos, neretai ne tik kad gyvūnui nepadedama, bet ir sau pačiam prisidaroma teisinių problemų. Ir tokių atvejų – ne vienas“.

Ji atkreipė dėmesį, jog dalis didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių atvejų, kai iš nelegalių gyvūnų daugyklų buvo paimami gyvūnai, teismuose baigėsi praktiškai fiasko būtent dėl teisiškai netinkamai organizuotų ir apskritai ties legalumo riba balansavusių operatyvių patikrinimų, kurių rezultatas – bent dalį gyvūnų teko grąžinti ankstesniems jų savininkams.

Tikimasi, jog kartu su teisininkais paruošta schema – gyvūnų gelbėjimo instrukcija – bus naudinga ne tik gyventojams, bet ir kitoms gyvūnų gerovės srityje veikiančioms organizacijoms.

Gyvūnų gelbėjimo instrukciją rasite čia: bit.ly/Gyvunu-Neprieziuros-Atvejai .

Kilus klausimams ar nerandant Jums aktualaus atvejo, susisiekite su mumis info@ggi.lt.

Pranešti apie nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejus galite info@ggi.lt.

Prisidėti prie jų sprendimo galite:

Dėkojame, kad nesate abejingi gyvūnų gerovei!

Mano išsaugoti straipsniai