Savo daržo lysvėse Vilniaus rajone gyvenanti Dovilė Markevičiūtė ryte pastebėjo ir suspėjo užfiksuoti itin neįprastą reiškinį, vadinamą šalčio ūsais. Specialistai tai dar vadina ledo vilna, šalčio barzda ar ledo plaukais. Bet kas tai, kaip susiformuoja ir kur galima pamatyti – dalinamės straipsnyje.
Kas tai per gamtos reiškinys?
Šalčio ūsai yra ploni, garbanoti, banguoti ledo kristalai, susiformuojantys ant medienos paviršiaus, dažniausiai ant pūvančių medžių šakų ar kitų medienos dalių. Ekspertų duomenimis, šių „ūsų“ skersmuo siekia vos apie 0,02 mm, o jų ilgis gali siekti net iki 20 cm.
Ši forma yra itin trapi ir prisilietus dažniausiai subyra. Šalčio ūsai, esant palankioms atmosferos sąlygoms, gali išsilaikyti nuo kelių valandų iki paros, retais atvejais – net keletą dienų.
Tai yra itin retas ir neįprastas gamtos reiškinys, kuris dažniausiai pasirodo ties 45–55° šiaurės platumomis plačialapiuose arba mišriuose miškuose.
Ši ypatinga ledo forma susidaro tada, kai aplinkos sąlygos yra labai specifinės: temperatūra šiek tiek žemiau nulio, ore tvyro rūkai arba drėgmė, o oro sąlygos išlieka ramios. Dėl šių subtilių sąlygų, šalčio ūsai yra reti ir trumpalaikiai, tačiau įspūdingai gražūs.
Kaip susidaro šalčio ūsai?
Nors šis reiškinys buvo pastebėtas ir aprašytas jau 1918 m. vokiečių klimatologo Alfredo Wegener’io, iki 2015 metų nebuvo aišku, kas tiksliai lemia šio neįprasto ledo formavimąsi.
Mokslininkai iš Vokietijos ir Šveicarijos galiausiai išsiaiškino, kad šalčio ūsų susidarymui būtina sąlyga yra tam tikras grybelis, pavadinimu Exidiopsis effusa, dar žinomas kaip Sklaidžioji vaškaplutė. Šis grybelis dažnai aptinkamas pūvančiuose medžiuose ir yra atsakingas už ypatingą ledo tekstūrą.
Procesas prasideda, kai mediena sugeria drėgmę iš aplinkos ir grybelis pradeda augti. Kadangi temperatūra yra šiek tiek žemiau nulio, vanduo iš medienos lėtai išgaruoja, susiformuodamas į ledo kristalus, kurie atrodo kaip plaukai ar ūsai.
Grybelis veikia tarsi struktūrinė pagalba, neleidžianti vandeniui tiesiog sušalti į paprastas ledo formas – jo dėka susidaro būtent ploni, ilgi ir garbanoti ledo „plaukai“.
Kur ir kada galima pamatyti šalčio ūsus?
Šalčio ūsai yra gana reti ir juos pastebėti galima tik tam tikrose geografinėse vietose. Dažniausiai jie fiksuojami miškuose su dideliu drėgmės lygiu, esant ramiam orui.
Kadangi reiškinys reikalauja specifinių sąlygų – temperatūra turi būti žemiau nulio, oras drėgnas, o vėjas minimalus – šie ledo „ūsai“ formuojasi tik tam tikrais šaltojo sezono momentais.
Lietuvoje jie dažniausiai pastebimi rudens pabaigoje arba ankstyvą žiemą.
Kuo šalčio ūsai ypatingi?
Šalčio ūsai yra ne tik vizualiai įspūdingi, bet ir yra įdomus reiškinys, jungiantis klimatologiją, biologiją ir fiziką. Grybelio ir specifinių atmosferos sąlygų kombinacija leidžia šiam reiškiniui formuotis tokiu unikaliu būdu, o pati ledo forma – ilgi, ploni ir garbanoti kristalai – yra labai reta gamtos išraiška.
Šalčio ūsų formavimasis – dar vienas pavyzdys, kaip glaudžiai susiję gamtos procesai gali sukurti nuostabius, trumpalaikius ir subtilius reiškinius.
Nors jie lengvai gali likti nepastebėti, tie, kurie juos pamatė, dažnai žavisi jų trapumu ir grožiu. Norint pamatyti šiuos „ledo plaukus“, svarbu atkreipti dėmesį į aplinkos sąlygas – šaltis, ramybė ir drėgmė yra būtinos jų atsiradimui.
Šalčio ūsai – tai įrodymas, kad gamta net pačiomis paprasčiausiomis medžiagomis, kaip vanduo ir ledas, gali sukurti kvapą gniaužiančius vaizdus, kuriuos verta stebėti ir tyrinėti.
