Gaivus oras sukuria malonią bei komfortišką namų atmosferą. Naujuose, sandariuose namuose dažnai yra susiduriama su sunkaus oro problema, kurią galima išspręsti įsigyjant rekuperatorių. Dalinamės Iknamai tinklaraščio autoriaus mintimis apie tokią sistemą.
Kalėdos stebuklų metas, tad nutarėme, jog stebuklai turi ateiti ir į mūsų namus. Prieš kelis metus pasidovanojome vandens filtrus, o šį kartą atėjo laikas pagalvoti apie tyrą orą ir įrengti rekuperatorių.
Dar statant namą ilgai svarstėme ir diskutavome dėl priverstinės rekuperacinės sistemos naudos ir reikalingumo. Tiek prieš kelis metus, tiek ir dabar vis dar yra nemažai abejojančių šios sistemos reikalingumu. Žmonės mieliau investuoja pinigus į tokius sprendimus kaip centralizuoti siurbliai ir panašiai, tačiau pamiršta vieną svarbiausių poreikių – tyrą orą.
Pirmojo etapo metu įsirengėme visą ortakių vamzdyną, kurį, jau atlikus visą namo apdailą, įrengti yra nemenkas iššūkis, o ir vizualiai paslėpti jį jau kaip ir nelabai yra kur. Nebent virš Jūsų namo yra palėpė ar po namu rūsys, kur tą visą „raizgalynę“ galima sėkmingai paslėpti.
O tada atėjo ilgas, kelis metus trukęs laukimas, kasrytinis ir kasvakarinis langų darinėjimas, kvapai namuose po rimtesnių maisto gamybos procesų. Jau nekalbant apie oro trūkumą sulaukus gausesnio svečių kiekio. Na tai iš dalies ir yra naujų, labai sandarių namų „privalumas“, kuomet statydamas namą užsandarini visas įmanomas skylutes. Labiausiai tai jaučiasi per sunkų namuose vyraujantį orą, kuris vėdinant langus dingsta kelioms valandos. Apie tokio vėdinimo ekonomiją net ir kalbėti neverta (namus atvėsinti 1-2 laipsniai galima vos per keliasdešimt minučių atidarius kelis langus).
Prasikankinę kelis metus nutarėme, kad jau užteks, aukojame atostogų biudžetą. Vėdinamo ploto pas mus apie 145 kv.m., bendra kubatūrą apie 400 kub.m. Pasirinkome jau ne vieno tinklaraštininko sėkmingai išmėgintą Komfovent Domekt R 400 V rotacinį vėdinimo įrenginį. Valdiklis C6 su galimybę programuoti darbo laikus, valdyti įrenginį internetu ir t.t.. Kol kas nusistatėme 50 % vėdinimo galingumą, ko mums pilnai užtenka. Aišku žvelgiant į įvairius specialistų ir higienistų reikalavimus, siūloma kaita yra 100 %, tačiau veikiant tokių pajėgumu (ką išbandėm) namo vidus primena tokį nedidelį uragano epicentrą: užuolaidos juda, per vėdinimo angas eina galingo oro srautai ir t.t.. Esant didesniam žmonių kiekiui galingumą vienu paspaudimu lengvai padidinsime iki norimo.
Pats rekuperatorius pakabintas ir pajungtas per kelias valandas. Daugiau darbo ir diskusijų atėmė vamzdyno izoliavimo klausimas. Garažas mūsų nešildomas, o būtent per jį keliauja visi oro padavimo ir šalinimo vamzdynai (viso 6 metrų ilgio atkarpa). Tinkamai neapšiltinus šių vamzdžių, šilumos nuostoliai būtų milžiniški ir vamzdžiai veiktų kaip radiatoriai.
Šiltinimo vatos dembliais atsisakėm, remdamiesi kolegų tinklaraštininkų negera patirtimi ir priėmėme sprendimą iš EPS 100 formuoti 10 storio polistireno dėžes (tuščias ertmes užpurškiant polistireno putomis), kurios puikiai apšiltino visą vamzdyną. Pavasariui pasilikome tik šių dėžių apdailą. Ko pasigedome Lietuvoje – tai vėdinimo grotelių, kurių pasirinkimas išties itin mažas, o dauguma iš jų plastmasinės. Tad pasirinkome šias, norėjome kitos spalvos, bet jų tiesiog nėra.
MINUSAI:
Kol kas matome jį tik vieną: sausas oras. Jei iki vėdinimo sistemos paleidimo namie buvo 40-45 % drėgmė, tai šiai dienai ji nukritusi iki 35 %, kas nėra jau itin komfortiška. Sprendžiame šią situaciją kol kas paprastai, miegamajame turime kambarinį oro drėkintuvą ir į namus perkame daug vazoninių gėlių, kurios prisideda prie tinkamo oro drėgnumo.
O čia trumpi mūsų šeimos narių atsiliepimai. Manau jie atsako į daugumą klausimų: kas kaip ir kodėl.
„Vyras jau miega. O man nesimiega. Tai aš papasakosiu moteriškai apie pirmąją naktį su rekuperatorium. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, panaudosiu visiems patirtą malonų miegojimo būdą – miegojimą palapinėje. Dar vakar mes visi trys miegojom mažoj palapinėj. Na žinot tą jausmą, kai šilta, jauku, o ryte pirmiausia, ką norisi padaryt, atitraukt užtrauktuką, kad įkvėpt tyro oro. Tik mes langus darome. Taip skaniai kvepia tada tas oras, ar ne? O va šiąnakt, realiai viskas taip pat: ta pati palapinė, tie patys trys mes, tik vienas skirtumas – mes miegam galvas iškišę į lauką. Sakysit galva šaltų? Ne, su kepurėm močiutės megztomis mes, ne kokie kvaileliai gi :) . Ta prasme tyras ir vėsus oras tik nosytėm, visur kitur šilta. Aš žinojau, kad geras dalykas, bet netikėjau, kad fiziškai taip iškart pasijaus. Vyras net supanikavo, kad čia gal šaltą orą pučia ir ryt atsikelsim visi susirgę, bet termometras rodo 22 (nors pas mus antram aukšte įprastai apie 21 būna). Vadinasi tiesiog juda oras ir į nosis paduoda vėsesnį ir švaresnį deguonį. Tik mažas minusiukas: jaučiasi, kad lūpos sausėja, drėkintuvas rodo irgi, kad pakrito drėgmė. Todėl rytoj reikės pirkti ne tik striukę, bet ir vazeliną. Nėra problemų, yra tik blogas požiūris. Labos nakties!“
Ar reikia priverstinės vėdinimo sistemos šiuolaikiniame, sandariame name spręsti kiekvienam asmeniškai. Mūsų nuomonė nuo beveik kategoriško ne, pasikeitė kardinaliai. Ir paskutinė nuotrauka skirta finansų ir naudingumo efektyvumo mėgėjams tiesiogiai iš valdiklio.
Informacijos šaltinis:
