Jei paminėjus šiaudinius namus jums prieš akis iškyla trys paršiukai iš pasakos, gali būti, kad per mažai domitės statybos pasaulio naujovėmis. Šiaudiniai namai pelnytai laikomi tvariosios statybos ateitimi ir sąmoningesnio gyvenimo būdo požymiu. Darna su gamta, mažos finansinės ir pervežimo sąnaudos, greitai suyrančios atliekos ir galimybė pasistatyti būstą savo rankomis – priežastys, dėl kurių vis daugiau žmonių statosi namus iš žaliavų, randamų tiesiog laukuose. Vis dėlto, esama ir minusų, dėl kurių dalis naujakurių tokių statybų prisibijo.
Apie populiarėjantį statybos iš presuotų šiaudų ryšulių būdą kalbėjomės su architektu Daliumi Jurevičiumi – šiaudų namų entuziastu, Šiaudinių namų statytojų asociacijos nariu. Vyras ne tik projektuoja namukus naujakuriams ir teikia individualias konsultacijas, bet ir veda mokymus, per kuriuos visi norintieji gali prisiliesti prie šiaudinės statybos pagrindų.
Esama visokių šiaudinių namų rūšių, tačiau pagal statybos būdą jie dažniausiai skirstomi į tris grupes: karkasinius, bekarkasius ir skydinius namus. Bekarkasiai namai statomi iš itin gerai suslėgtų šiaudų briketų, kurie vėliau sutvirtinami mediniais strypais. Toks būdas geriausiai tinka nedideliems namams. Karkasinių šiaudinių namų statyba nedaug skiriasi nuo tradicinės karkasinių namų statybos – tik šiuo atveju pirmiausia išliejami pamatai, pastatomas medinis karkasas ir stogas, o pabaigoje šiaudais užpildomas karkasas. Skydiniam namui pastatyti naudojami iš anksto pagaminti suspaustų šiaudų skydai.
Retkarčiais statybai naudojami stambūs šiaudų blokai, vadinami kitkomis. Tokiu atveju namas pastatomas itin greitai, nes nereikia karkaso, tačiau tenka pasitelkti techniką – vien žmogaus jėgų neužtenka. Kartais statoma ir iš palaidų šiaudų, sumaišytų su moliu. Tai vadinamieji lengvojo plaušamolio namai. Vis dėlto, šis statybos būdas turi nemažai trūkumų – procesas trunka gana ilgai, o pastatyto namo šiluminė varža nebūna didelė. Dėl to tokie namai dažniausiai papildomai šiltinami iš išorės.
Šiaudinių namų privalumai
Pašnekovas neabejoja – šiaudai yra pati geriausia medžiaga statyboms: „Pradėjęs dirbti su ja, iškart užsikabinau, nes kuo toliau, tuo aiškiau mačiau, kad kitos medžiagos neturi tiek gerų savybių“, – sako jis. Be to, statydami šiaudinį namą žmonės turi daugiau laisvės kurti. Šiems namams nebūtini dvišlaičiai stogai, architektūrinė-stilistinė išraiška priklauso tik nuo šeimininkų vaizduotės. Seniai nieko nestebina apvalūs ar kitokių įdomių formų šiaudiniai namai.
Bene didžiausias šiaudų privalumas yra tas, kad jie gerai sulaiko šilumą, taigi iš šiaudų pastatytame name niekada nešalsite, o šildymo sąnaudos bus mažos. Dėl tos pačios priežasties šiaudai tinka rąstiniams, mūriniams ar betoniniams namams apšiltinti, taip pat renovacijai. Beje, šiaudas yra itin elastinga medžiaga, tad net išmušus sienoje skylę konstrukcija neįgrius. Taigi, statant ar renovuojant namą nereikės papildomai samdyti konstruktoriaus.
Prireikus, bet kokias šiaudines sienas ar lubas galima papildomai šiltinti iš išorės. Patartina naudoti garui laidžias medžiagas, nes mineralinės vatos ar putų polistireno plokštės tam visai netinka.
Sienos turi kvėpuoti
Kitas svarbus aspektas – atsparumas drėgmei ir ugniai. Dauguma statybinių medžiagų nesudaro galimybės išeiti drėgmės pertekliui, todėl ji kaupiasi sienose, ilgainiui atsiranda pelėsis. Šiaudai, kaip ir kitos natūralios medžiagos (mediena, kanapių, linų pluoštas) drėgmę praleidžia, bet jos neprisigeria. Nuo drėgmės saugo ir molis: šiaudinių namų sienos tinkuojamos tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Iš vidaus tinkuojama molio, o iš išorės – molio arba kalkių tinku. Kadangi molis nedegus, šiaudinių namų neniokoja gaisrai.
Daugelis šiuolaikinių statybinių medžiagų turi toksinų, ypač pavojingų alergiškiems žmonėms. Saugant nuo drėgmės, oro srauto pratekėjimo, tradiciniuose namuose būtina dėti garo izoliacijos plėvelę. Šiaudiniuose namuose jos nenaudojamos, tačiau kartais gali būti dedamos vėjo izoliacinės plėvelės. Taigi, šie namai statomi tik iš natūralių medžiagų – molio, medžio, šiaudų, kurios užtikrina gerą mikroklimatą.
Priešingai nei kartais galvojama, šiaudinių namų nepuola pelės ar kiti graužikai. Taip yra dėl apsauginio molio tinko ir užpildo ypatybių: šiaudai yra kieti, šiurkštūs ir gerai suspausti. Tiesa, jei įrengiami vėdinami fasadai, po jais reikia dėti tinklelį, kaip ir kituose karkasiniuose namuose.
Kalbant apie kainą, vienareikšmiško atsakymo nėra. Be abejo, patys šiaudai ir su jais susijusios išlaidos sudaro itin menką kainos dalį. Namo karkasą su pamatais ir stogu greičiausiai pasistatysite pigiau. Tačiau kainą galiausiai lems tai, ar namą statysitės pats, ar samdysite specialistus, kiek kainuos vidaus įrengimas, komunikacijos. Ji gali svyruoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Vis dėlto, namo eksploatacija atsieis pigiau, nes, kaip minėta, dėl gerų šiaudinės sienos izoliacinių ypatybių šildymo sąnaudos bus gerokai mažesnės nei įprastai.
Šiaudinius namus dažniausiai statosi žmonės, propaguojantys ekologišką gyvenimo būdą. Ruošiant šiaudus statyboms sunaudojama itin mažai energijos – tik tiek, kiek reikia jiems iš laukų parsivežti. Šiaudų perteklius paverčiamas mulčiumi. O statinį nugriovus, nereikia sukti galvos dėl atliekų išvežimo – visos statybai panaudotos natūralios medžiagos per porą metų visiškai suyra. Tinkamai eksploatuojami šiaudiniai namai – tvirti ir ilgaamžiai. D. Jurevičius pasakoja, kad esama „šiaudinukų“, kuriu amžius siekia iki 150 metų. Beje, šiltinimui šiaudai naudojami jau ne viena šimtmetį: tiek Europoje, tiek kituose žemynuose yra pastatų, iš kurių ištraukti dviejų-trijų šimtmečių senumo šiaudai atrodo kaip naujutėliai.
Iššūkiai statant šiaudinį namą
Pašnekovo įsitikinimu, šiaudas kaip medžiaga neigiamų savybių neturi. Tačiau sunkumų gali kilti dėl žmogiškų klaidų ar statyboms nepalankių aplinkybių. Šiaudai ypač jautrūs drėgmei, todėl juos būtina saugoti per visą statybos procesą. Labai svarbu iš anksto susitarti su žaliavą tiekiančiais ūkininkais dėl presuotų šiaudų kokybės. Šiaudai turi būti atitinkamo ilgio ir tvirtai suspausti. Į kitkas neturi patekti žolių, kad jos nepūtų. Galų gale, šiaudai paruošiami vasarai baigiantis, kai statybų sezonas jau būna įpusėjęs, dienos sparčiai trumpėja, o statyti lietingu rudens periodu sudėtinga, ypač jei tinkamai nepasiruošiama.
Kitas dalykas – žinių trūkumas ar per didelis pasitikėjimas savo jėgomis. „Kartais žmonės įsivaizduoja, kad pastatyti šiaudinį namą yra paprasčiau nei mūrinį ar rąstinį, todėl gerai neįsigilinę į visus niuansus puola prie darbų. Vėliau išryškėja klaidos“, – perspėja pašnekovas. Kadangi šis statybos būdas sparčiai tobulėja, žinios greitai pasensta. Išeitis – domėtis pačiam arba į pagalbą kviestis profesionalą, kurio pagalba ypač praverčia tik pradėjus statybas ir vėliau, svarbesniais jų etapais. Tai, kad Lietuvoje šiaudai dar „nesuprekinti“, pašnekovas vadina ir privalumu, ir trūkumu – dėl to sunkiau gauti kokybiškų šiaudų ryšulių ir profesionalios pagalbos. Kita vertus, ten, kur tokios paslaugos teikiamos, jų kaina didelė.
Statant šiaudinį namą svarbiausi trys aspektai: jokiu būdu nestatyti vietovėje, kurioje pasitaiko potvynių, įrengti stabilius pamatus, kad jie vėliau neišjudėtų, ir gerą, nuo lietaus saugantį stogą. Visais kitais atžvilgiais šie namai patvarumu nenusileidžia, o paprastai ir pranoksta tradicinius namus.
Vienas didesnių šiaudinės statybos trūkumų yra tas, kad ji paprastai užtrunka ilgiau nei tradicinė. Nemažai laiko užima supresuoti šiaudus, nutinkuoti sienas, nes molis džiūva lėčiau nei cementinis tinkas. Kita vertus, statybinius blokelius irgi reikia tinkuoti ir glaistyti, tad labai didelio skirtumo nėra.
Statant šiaudinį namą reikia nemažai žinių, laiko ir kantrybės. Vienam pasistatyti „šiaudinuką“ sudėtinga, todėl į talką dažnai kviečiami draugai ar savanoriai entuziastai. Tačiau D. Jurevičius tikina, kad žmonės mielai prisideda prie tokių statybų – kartais ir už dyką. Kai kurie nori pasipraktikuoti prieš statydami savo namus, kitiems tiesiog įdomu.
Kokia ateitis laukia šiaudinių namų?
Architektas džiaugiasi, kad šiandien jau sunku pasakyti tikslų šiaudinių namų skaičių. Suskaičiuojama apie 150, tačiau gali būti daugiau. „Net ir Vilniuje galima rasti šiaudinių namų, – intriguoja pašnekovas. – Kartais juos sunku atskirti nuo kitų namų, o ir šeimininkai ne visada nori afišuotis. Tokie namai dažnai statomi kolektyviniuose soduose arba nuosavuose sklypuose, o atrodo kaip mūrinukai.“
Šiandien šiaudinių namų statyba auga geometrine progresija. Tai lemia tik pačių statytoju domėjimasis ir entuziazmas, nes oficialių mokymo programų kol kas nėra. Vis dėlto, pašnekovas prognozuoja, kad atėjus pasyviųjų namų erai šiaudinių namų vis daugės, o jų vertė rinkoje augs.
Daugelį žmonių žavi šiaudinės statybos paprastumas ir natūralumas, galimybė stebėti visą procesą ir žinoti, kokios medžiagos iš kur atsirado. Be to, tai padeda atrasti tarpusavio ryšį – kartais tėvai drauge su vaikais stato namą, taip formuodami kitokį santykį su namais, sėslumo sampratą. „Man namo statyba siejasi su kažkokiais pamatiniais, instinktyviais poreikiais, ateinančiais iš vaikystės. Juk daugelis turėjo ar bent svajojo apie namelį medyje“, – prisiminė pašnekovas.
Jei domitės šiaudinių namų statyba, kviečiame sekti Amatų centro Dargužiuose, Varėnos rajone, socialiniame tinkle „Facebook“ pateikiamą informaciją. Artimiausi Daliaus Jurevičiaus vedami mokymai numatomi š. m. gegužės 14 d. Juose bus pristatomi ir praktiškai išbandomi keturi lėtosios statybos būdai.
