Boro rūgštis, turguje pirkti nuodai – tai priemonės, kurias gyventojai vis dar naudoja naikindami kenkėjus: tarakonus, širšes, muses ir kt. Ar žinojote, kad dichlofosas gali sukelti paralyžių? Atkreipiame dėmesį į klaidas, kurių reikėtų vengti naikinant kenkėjus.
Tarakonus naikina nelegaliomis priemonėmis
Viena iš opiausių problemų – tarakonai. Daugelis gyventojų dar ir šiais laikais namus purškia sveikatai pavojingomis medžiagomis.
„Gyventojai, ieškodami išeities iš nemalonios padėties, griebiasi įvairiausių priemonių: vieni boro miltelius maišo su virtomis bulvėmis, kiti – tris valandas verda kiaušinius, juos pūdo ir barsto patalpų kampučiuose, kęsdami klaikią smarvę, treti – ūsuotuosius siaubūnus bando nuodyti dichlofosu. Rezultatų sulaukiama įvairių, tačiau dažniausiai gyventojai savo lūkesčių nepatenkina – kenkėjai dingsta tik kuriam laikui“, – pastebi kenkėjų kontrolės vadovė Margarita Kutkaitė.
Tarakonai, misdami atliekomis, gali pernešti žmogaus sveikatai itin pavojingas ligas: tuberkuliozę, salmoneliozę, dizenteriją, vidurių šiltinę, šių vabzdžių išmatos, išnaros ir kiaušinėliai gali sukelti alergiją, egzemą.
Graužikai išnešioja jauką
Dar viena dažna problema – graužikai. Kenkėjų kontrolės ekspertė atkreipia dėmesį, kad naikinant peles ir žiurkes labai svarbu gebėti parinkti tinkamą priemonę, kad ji būtų ir veiksminga, ir saugi.
„Graužikus galima naikinti nuodais, spąstais, lipniomis lentelėmis. Nuodų graužikams yra įvairiausių formų – tabletėmis, granulėmis, pastilėmis. Svarbu parinkti priemonę, atsižvelgiant į aplinką ir kenkėjo įpročius. Jei namuose yra vaikų ar augintinių, rekomenduojama nepilti masalo atvirose vietose – graužikai linkę išnešioti jauką po teritoriją. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į naudojamų priemonių kiekį – jų turėtų būti nei per mažai, nei per daug”, – pataria M. Kutkaitė.
Neerzinkite širšių
Artėjant vasarai lizdus ima sukti širšės, vapsvos. Šių vabzdžių mėgstamiausios vietos – palangės, sienos, stogų ir pastogių plyšiai, palėpės. Biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad jokiu būdu negalima judinti širšių ar vapsvų lizdo, ypač dieną.
„Šie vabzdžiai dieną yra aktyvūs, judinant jų lizdus ar ant jų purškiant įvairias priemones, įsigytas parduotuvėse, dažnai tik suerzinami vabzdžiai. Taip pat nerekomenduotina baidyti ar kitaip bandyti širšes, vapsvas vyti iš teritorijos. Be to, prastas sprendimas užsandarinti lizdo angas, kadangi jose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas. Tikėtina, kad lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą“, – teigia L. Grigaliūnas.
Svarbu sunaikinti motinėlę
Sode, darže dirbantys gyventojai susiduria su skruzdėlėmis. Viena iš dažniausių naikinimo klaidų – bandymas sunaikinti skruzdėles darbininkes.
„Pasirinktos naikinimo priemonės turi būti pakankamai efektyvios, t.y. naikinti ne pavienius skruzdėlių būrius, o visą populiaciją. Gyventojai dažnai pila karštą vandenį į skruzdėlių urvelius, žemę purškia įvairiais chemikalais, barsto boro rūgštį ir kt. Deja, liaudies būdai būna neefektyvūs – netinkamomis priemonėmis yra sunaikinama tik dalis skruzdėlių darbininkių. Naikinimo tikslas – sunaikinti motinėlę, tad ir priemonės turi būti parenkamos tokios, kurios ją pasiektų“, – pabrėžia biologas.
Neardykite paukščių lizdų
Dar viena klaida, kurią pastebi biologas L. Grigaliūnas – paukščių lizdų ardymas. Paukščiai tampa vis opesne problema, kadangi jų lizduose besiveisiantys įvairūs kenkėjai neretai iš lizdų atkeliauja ir apsigyvena gyventojų būstuose.
„Ornitozė, paukščių tuberkuliozė, salmoneliozė – tai vienos iš ligų, kurias platina paukščiai. Pagal ES Tarybos Direktyvą ir LR Laukinės gyvūnijos įstatymą, visos laukinių paukščių rūšys yra saugomos: ardyti lizdus, statyti spąstus, dėti nuodus ar net šaudyti paukščius ne tik nehumaniška, bet ir pažeidžia atitinkamus teisės aktus. Veiksmai ar priemonės, kurių imamasi paukščių kontrolei, neturėtų žaloti paukščių“, – perspėja kenkėjų kontrolės ekspertas.
