Gyventi 8 kvadratinių metrų bute, mažyčiame namelyje ant ratų, daržinėje ar garaže gali atrodyti beprotiška. Kas ryžtųsi tokiam žingsniui? Tai žmonės, ieškantys paprastumo, minimalizmo ir laimės. Jie kuria namus mažytėse, rodos, negyvenamose erdvėse, nes jie vertina kokybę, o ne kiekybę. Visi kaip vienas jie kartoja auksinę frazę „mažiau yra daugiau“.
Ko gero labiausiai pasaulį apstulbino amerikietis Džėjus Šaferis (Jay Shafer), apsigyvenęs vos 8,26 kvadratinių namelyje. „Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl pasirinkau mažą erdvę, tai jog teikiu pirmenybę kokybei, o ne kiekybei. Tikrai neturiu tiek lėšų, kad galėčiau gyventi milžiniškame name, tačiau dabar galiu džiaugtis nuosavo namo privalumais savo mažajame būste. Tiesa, prireikė laiko suvokti, kurių daiktų man nereikia.“
Vis daugiau žmonių atranda gyvenimo mažose erėse privalumus. Juk kuo namas didesnis, tuo daugiau namų ruošos, be to, gyvenant mažoje erdvėje ir sąskaitos mažesnės. „Dideli namai įkalina skolose“, – teigia vyras. Juk nedaugelis gali įsigyti žemės ir dar pasistatyti didžiulį namą nepasiėmęs paskolos.
Džėjus neslepia džiaugsmo matydamas, jog kyla mažų namų judėjimas. Palaipsniui vyras keičia vietinių gyventojų nuomonę, apie tai, koks tūrėtų būti namas, o juk JAV – tai didelių ir brangių namų šalis. Vidutinis namas aprėptų 10 tokių namų kaip Džėjaus.
Gyvenimas mikroskopiniame bute
Žmonės atranda ne tik mažus namus, tačiau ima įsikurti ir mažyčiuose butuose. Felis Koen (Felice Cohen) kurį laiką gyveno 8,36 kvadratinių metrų bute, nes tik tokį būstą ji galėjo sau leisti.
Viršutiniame Manhetene, kur vidutiniškai buto nuomos kaina svyruoja nuo 3,6 tūkst. JAV dolerių, o moteris mokėjo vos 700 JAV dolerių už savo mažytį būstą. Felis pripažįsta, jog pirmą naktį ją ištiko panikos ataka, kai ji pabudusi prieš save vos už 0,6 m. pamatė lubas, tačiau laikui bėgant moteris priprato prie mažos erdvės. „Manau, jog dauguma turi daug erdvės, kurios net neišnaudoja“. Tačiau Felis teko išsikraustyt iš mažyčio buto, kai namo savininkas pakėlė nuomos kainą dvigubai. Moteris persikraustė į žymiai erdvesnį 46,45 kvadratinių metrų butą.
Dokumentinis filmas apie žmones, gyvenančius ypač mažuose namuose.
Maži butai – praktiška ir funkcionalu
Grėjamas Hilas (Graham Hill) apsigyveno 32,51 kvadratinių metrų bute Niujorke ne dėl finansinių priežasčių, o dėl filosofinių. „Šiame amžiuje privalome redaguoti savo gyvenimą, mažinti erdvę ir mažinti turimų daiktų kiekį. Būtina išsivalyti, nes atsiradusi laisva erdvė suteikia daugiau minties aiškumo, daugiau lankstumo“.
Grėjamas pastebi, jog perteklius nesuteikia daugiau laimės. „Tiesą sakant, būtent tie, kurie peržiūri savo gyvenimą ir atsisako, to kas nereikalinga, jaučiasi daug laimingesni“, – teigia vyras.
Kai turi mažiau erdvės staiga kiekvienas centimetras tampa nepaprastai svarbus, kiekvienas daiktas ir sprendimas įgauna prasmę. Viskas privalo būti praktiška ir atlikti savo funkciją, todėl tenka itin kruopščiai apgalvoti, kur ir kokie baldai bus išdėstyti. Čia viskas turi savo vietą ir prasmę. Kyla klausimas, kaip pasiekti kuo aukštesnę kokybę, naudojant kuo mažiau. Tokiu būdu mažiau tampa daugiau.
Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenimas tokiuose butuose gali atrodyti kaip tam tikras patogumų paaukojimas, daugelyje tankiai apgyvendintų Europos miestų, kur butų kainos stipriai kandžiojasi, gyvenimas 28 kvadratinių metrų bute suvokiamas ne kaip pasiaukojimas, o kaip galimybė turėti nuosavą būstą ir laisvę jį kūrybiškai įsirengti.
Garažas virsta moderniu butu
Džeremis Bučoltzas (Jeremie Buchholtz) ieškojo buto Bordo mieste, Prancūzijoje, tačiau jam nepavyko rasti nieko patrauklaus. Netikėtai jis atrado skelbimą, jog parduodamas apleistas garažas dvigubai pigiau nei tokio pat dydžio butas. Vaikinui šovė mintis įsirengti ir apsigyventi šiame garaže.
„Prieš imantis šio projekto draugai man sakė, jog tai neįmanoma, nieko nepadarysi, juk čia net šviesos nėra, čia apskritai nieko nėra“. Tačiau su architekto pagalba ir optimizmo užtaisu, vaikinai sugebėjo sukurti šį tą įspūdingo. Jie pavertė apleistą garažą modernia gyvenama vieta.
Tam, kad suteiktų didesnės erdvės pojūtį, architektas sukūrė „namą name“ – vieną didelį baldą, kuriame telpa vonia, lova, darbo vieta, spinta ir sofa. Taip atsirado daugiau laisvos vietos, buvo išnaudota visa erdvė ir niekas neiššvaistyta.
Daržinės dydžio namas
Kalnuotoje Valensijos pakrantėje, Vall de Laguar regione, pora įsigijo žemės plotą su teise pasistatyti tik daržinės dydžio pastatą.
Paskalis Alberas (Pascual Albero) vienas iš namo bendrasavininkų teigia, jog dideliuose namuose dažnai lieka daug nepanaudojamos ir nereikalingos erdvės. Tai žmogus sukuria sau poreikį, o kai gyveni mažame name imi galvoti, jog jame yra viskas, ko aš noriu ir ko man reikia. Pora stengėsi išnaudoti mažą erdvę kuo naudingiau. Palikti daug laisvos erdvės, kad nesijaustų suspausti, o tam prireikė kelių netikėtų sprendimų.
„Mes sugebėjome prisitaikyti daržinės dydžio erdvę kokybiškam gyvenimui“, – teigia Paskalis.
Mažos erdvės įkvepia
Gyventi mažose namuose ar butuose – tai iššūkis, bet kartu ir galimybė kūrybiškai pažvelgti į erdvę. Gal ir nebūtina spraustis į 19 kvadratinių metrų butuką, tačiau kūrybiški ir netradiciniai sprendimai gali paversti net ir mažytę erdvę modernia ir žaisminga neaukojant patogumų ir gyvenimo būdo. Juk galų gale kuo daugiau daiktų turi, tuo mažiau laisvės lieka.
Parengta pagal „We the Tiny House People“ Kirsten Dirksen, 2012
