Arbūzą įprasta valgyti šviežią, patiekti su feta ar kepti ant grilio. Tačiau yra ir gerokai netikėtesnis jo paruošimo būdas – šį vasaros vaisių galima rauginti beveik taip pat, kaip agurkus. Su česnakais, krapais, vyšnių lapais ir krienais paruoštas arbūzas įgauna rūgštoką, sūrų ir maloniai gaivų skonį, kuris gali nustebinti net visko ragavusius.
Vasarą virtuvėse netrūksta stiklainiais nukrautų stalų. Į juos keliauja agurkai, pomidorai, kopūstai, cukinijos ir kitos daržo gėrybės. Tačiau vieną populiariausių vasaros vaisių į stiklainį dėti ryžtasi tik nedaugelis. Vienoje populiarioje Facebook grupėje moteris pasidalijo, kad pabandė užraugti neskanų arbūzą ir pati nustebo, koks geras tapo jo skonis.
Raugintas arbūzas iš pirmo žvilgsnio gali skambėti neįprastai, tačiau jo skonis nustebina: natūralų vaisiaus saldumą papildo maloni rūgštelė ir sūrumas, o arčiau žievės esanti dalis išlieka traški.
Tai gali būti ir praktiškas būdas sunaudoti ne visai prinokusį arbūzą ar po šventės likusius jo gabalėlius.
Skonis, kurio iš arbūzo nesitikėtumėte
Daugelis arbūzą įsivaizduoja tik kaip saldų ir gaivų vasaros desertą. Jis valgomas atšaldytas, dedamas į vaisių salotas, glotnučius, šerbetus ar trumpai kepamas ant grilio.
Tačiau rauginamas arbūzas įgauna visiškai kitokį charakterį. Prekybos tinklo šviežių prekių ekspertė Jolanta Sabaitienė pastebi, kad rūgštelė subalansuoja natūralų vaisiaus saldumą, o žievė išlieka maloniai traški.
Raugintą arbūzą galima patiekti kaip savarankišką užkandį, derinti prie keptos mėsos, grilio patiekalų, sūrių ar naudoti salotoms. Jo skonis vienu metu yra rūgštokas, sūrus ir vos saldus, todėl gerai dera su ryškesniais produktais.
Arbūzų rauginimas – ne nauja mada
Nors Lietuvoje raugintas arbūzas vis dar gali pasirodyti kaip kulinarinis eksperimentas, kitų šalių virtuvėse toks jo konservavimo būdas žinomas jau seniai.
Arbūzai tradiciškai rauginti Ukrainoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietryčių ir Centrinėje Azijoje. Taip būdavo sunaudojami ne tik gausiai užderėję, bet ir nevisiškai prinokę vaisiai.
Mažesni arbūzai kai kur rauginti net nepjaustyti – kartu su daržovėmis, česnakais ir prieskoninėmis žolelėmis. Didesni būdavo dalijami į kelias dalis, kad sūrymas lengviau pasiektų minkštimą.
Pasak šefės Jolitos Tomaševičienės, rauginimas yra ne tik būdas ilgiau išsaugoti produktus, bet ir galimybė jau pažįstamam skoniui suteikti visiškai naujų savybių.
Kokį arbūzą geriausia pasirinkti?
Rauginimui nebūtina ieškoti idealiai prinokusio ir labai saldaus arbūzo. Tinka ir kiek kietesnis, nevisiškai prinokęs vaisius, kurio minkštimas dar tvirtas.
Tai ypač pravartu, kai perpjovus arbūzą paaiškėja, kad jo skonis blankus ir valgyti šviežio nesinori. Užuot jį išmetus, vaisių galima supjaustyti ir užraugti.
Rauginti galima ir po iškylos, gimtadienio ar draugų susibūrimo likusius arbūzo gabalėlius. Svarbu, kad jie būtų švieži, neapdžiūvę ir ilgai nestovėję šilumoje.
Arbūzo žievės pašalinti nebūtina. Baltoji jos dalis rauginama tampa traški ir primena marinuotą agurką.
Rauginti arbūzai namuose: kaip juos paruošti žingsnis po žingsnio
Procesas nedaug skiriasi nuo agurkų rauginimo. Svarbiausia pasirinkti švarius indus, tinkamai paruošti sūrymą ir suteikti arbūzui pakankamai laiko.
Reikės:
- arbūzo;
- vandens;
- 2–3 valgomųjų šaukštų druskos vienam litrui vandens;
- kelių česnako skiltelių;
- krapų žiedynų;
- vyšnių arba juodųjų serbentų lapų;
- gabalėlio krienų šaknies.
Pagal skonį galima įdėti juodųjų pipirų grūdelių, lauro lapą ar aitriosios paprikos gabalėlį.
Gaminimas:
1. Paruoškite arbūzą.
Arbūzą gerai nuplaukite. Didesnį vaisių supjaustykite nedideliais trikampiais, ketvirčiais arba stambesniais gabalėliais. Mažus arbūzus galima rauginti ir nepjaustytus, tačiau tuomet procesas užtruks ilgiau.
2. Sudėkite prieskonius.
Į švaraus stiklainio ar kito rauginimo indo dugną dėkite krapų, česnako, vyšnių arba serbentų lapų ir krienų. Ant viršaus glaudžiai, bet nesuspausdami sudėkite arbūzo gabalėlius.
3. Paruoškite sūrymą.
Vienam litrui vandens naudokite maždaug 2–3 valgomuosius šaukštus druskos. Maišykite, kol druska ištirps.
4. Užpilkite arbūzą.
Sūrymas turi visiškai apsemti arbūzo gabalėlius. Jei jie kyla į paviršių, prispauskite švariu svareliu ar mažesne lėkštele.
5. Palaikykite kambario temperatūroje.
Indą palikite kambario temperatūroje 1–3 dienas. Kai skystyje pradės kilti burbuliukai ir pasijus rūgštokas aromatas, vadinasi, prasidėjo aktyvi fermentacija.
6. Perkelkite į vėsią vietą.
Prasidėjus rūgimui, indą laikykite šaldytuve, rūsyje ar kitoje vėsioje ir tamsioje vietoje. Brandesniam skoniui išgauti arbūzą rekomenduojama rauginti dar kelias savaites ar maždaug mėnesį.
Kuo ilgiau arbūzas laikomas vėsiai, tuo ryškesnis tampa jo skonis. Tiesa, pirmą kartą gaminant verta reguliariai paragauti ir atrasti labiausiai patinkantį rūgštumo lygį.
Kur panaudoti raugintą arbūzą?
Paprasčiausias būdas – patiekti jį kaip užkandį šalia raugintų agurkų, alyvuogių, sūrių ar mėsos patiekalų.
Raugintas arbūzas taip pat gali pakeisti marinuotus agurkus sumuštiniuose ir mėsainiuose. Smulkiai supjaustytas jis tiks prie keptos kiaulienos, vištienos ar žuvies.
Dar vienas būdas – derinti jį su sūriu. Sūri feta arba ožkų pieno sūris sušvelnina arbūzo rūgštumą, o mėtos suteikia gaivumo.
Rauginto arbūzo salotos su feta ir mėtomis
Šios salotos paruošiamos per kelias minutes ir gali būti patiekiamos kaip lengvas užkandis arba garnyras prie grilio patiekalų.
Reikės:
- 300 g rauginto arbūzo minkštimo;
- 150 g fetos;
- pusės raudonojo svogūno;
- saujos šviežių mėtų lapelių;
- 2 valgomųjų šaukštų alyvuogių aliejaus;
- šviežiai maltų juodųjų pipirų.
Gaminimas:
Raugintą arbūzą supjaustykite kubeliais ir sudėkite į dubenį. Suberkite sutrupintą fetą, plonais žiedais supjaustytą raudonąjį svogūną ir pasmulkintus mėtų lapelius.
Apšlakstykite alyvuogių aliejumi, pagardinkite pipirais ir atsargiai išmaišykite. Papildomai sūdyti greičiausiai neprireiks, nes arbūzas ir feta jau yra sūrūs.
Salotas patiekite iš karto. Ilgiau pastovėjęs arbūzas išleis daugiau sulčių, todėl patiekalas taps vandeningesnis.
Rūgštoko arbūzo, sūrios fetos, aštresnio svogūno ir gaivių mėtų derinys gali nustebinti net tuos, kurie manė jau išbandę visus įmanomus arbūzo receptus.
