Atvėrus „Pinterest“, per minutę prieš akis praslenka šimtas tobulų virtuvių, devyniasdešimt įmantrių apšvietimo sprendimų bei dešimt nuomonių, kuri spalva šiais metais jau nebemadinga. Šiandien įsirenginėdami namus dažnai pasimetame tarp nesibaigiančių galimybių – nebežinome, ko iš tiesų norime, ir bijome suklysti. Būtent čia, anot pragmatiškosios interjero dizainerės Lauros Stankevičienės, prasideda jos darbas: ne pasiūlyti dar vieną gražią idėją, o dėl kliento vizijos nueiti tą būtiną „ekstra mylią“, padėti atskirti brangią iliuziją nuo realybės ir sukurti erdvę, kuri paklūsta būtent tam žmogui.
„Interjerai visada turi turėti ašį, apie kurią sukasi visos kitos detalės, o neįmanomo nėra nieko“, – užtikrintai sako kūrėja. Į interjero dizaino pasaulį atėjusi ne tiesia gatve, o ilgu vingiu, Laura šiandien drąsiai dirba kaip „vieno žmogaus orkestras“. Nuo pirmojo eskizo iki paskutinės vazos ant stalo – viskas eina per jos rankas. Klientams tai reiškia neabejotiną ramybės jausmą.
Laura, į interjero dizainą atėjote ne tiesiausiu keliu – iš pradžių buvo sociologijos ir verslo vadybos studijos, vėliau – savų butų nuomos ir įrenginėjimo patirtis. Kaip atradote, kad būtent šioje profesijoje jaučiate pašaukimą?
Mane visada traukė interjero planavimas, nors ilgai to nesupratau. Viskas prasidėjo dar studijuojant, savarankiškai įsirenginėjant pirmąjį butą. Vėliau, prieš 13 metų su vyru statantis namą, bendradarbiavimas su dizainere nebuvo sėkmingas, tad sprendimus priėmėme patys. Pavyko taip puikiai, kad svečiai iki šiol teiraujasi, kas šio interjero autorius.
Istorija pasikartojo ir su butu Vilniaus senamiestyje: profesionalams atsisakius imtis projekto be kapitalinio remonto, visko ėmiausi pati. Sukūrusi puikų, ryškų interjerą pagaliau supratau – dizainas visada sukosi aplink mane. Pradėjau mokytis, o šiandien mano darbas tapo mano hobiu.
Kokie esminiai interjero elementai suformuoja tą unikalų jūsų braižą, leidžiantį iš pirmo žvilgsnio atpažinti jūsų dizaino filosofiją praktikoje?
Mano filosofija remiasi praktiškumo ir estetikos derinimu – interjeras turi tarnauti klientui, o ne atvirkščiai. Vengiu trumpalaikių sprendimų, nes namų įrengimas yra ilgalaikė investicija. Mano interjerai visada turi „ašį“ – esminį elementą ar istorinį privalumą, kurį išryškinu apšvietimu, forma ar spalva, taip išvengdama vizualinio triukšmo. Taip pat labai mėgstu naudoti paveikslus: interjeras be meno kūrinio man yra tarsi tortas be vyšnios.
„Nieko nėra neįmanomo“ – šie žodžiai jus lydi kaip savotiškas kredo. Ką jie jums reiškia ir kaip gimė šis įsitikinimas?
Viskas yra įmanoma, tai tik laiko ir pinigų klausimas. Bet kuriuo atveju turiu ieškoti ir rasti sprendimą, kad klientai būtų laimingi. Kartais reikia palaukti ar pagalvoti ilgiau, bet būtina nueiti tą „ekstra mylią“. Kai įdedi daugiau pastangų, nei iš tavęs reikalaujama, viskas sugrįžta gerumu. Dažnai primenu užsakovams, kad gerų dalykų verta palaukti. Geriau padaryti kokybiškai, nei skubėti.
Jūsų veiklos modelis išsiskiria tuo, kad projektus nuo pirmojo eskizo iki paskutinio dekoro akcento valdote viena. Kaip šis „vieno žmogaus orkestro“ principas padeda kurti tą ypatingą kliento pasitikėjimą jumis?
Kai vienas žmogus valdo visą projektą, informacija niekada nepasimeta. Užsakovas tiksliai žino, kas sprendžia problemas, nebūna atsakomybės permetinėjimo kitiems. Sprendimai daromi greitai, o pakeitimai nevilkinami. Per metus trunkantį procesą su klientais spėjame susidraugauti, tačiau svarbiausia, ką siekiu jiems suteikti – ramybės jausmą. Daugybę techninių iššūkių sprendžiu tiesiogiai su meistrais, visiškai nevargindama užsakovo.
Komforto zonos peržengimas – ar tai labiau apie drąsą siūlyti klientui netikėtus sprendimus, ar apie save pačią, plėtojant ribas su kiekvienu nauju projektu?
Tai apima abu aspektus. Tik peržengę komforto ribas tobulėjame. Kiekvienas klientas atsineša savo unikalią istoriją, gyvenimo būdą ir įpročius. Kartais tie įpročiai nustebina, tačiau žvelgiant be išankstinio nusistatymo, vyksta tikrasis kūrybinis augimas. Man labai įdomu dirbti su klientais, kurie mėgsta skirtingus stilius.
Aišku, dažnai pasiūlau netikėtus sprendimus. Kartais reikia drąsos apginti savo idėją. Net ir tada, kai pirminė kliento reakcija būna neigiama, vėliau, idėją „suvirškinus“, ji dažniausiai tampa realybe ir džiugina labiausiai.
Griežtai akcentuojate, kad neužtenka vien įsimylėti gražų sprendimą – privalu tiksliai žinoti, ar jis apskritai įgyvendinamas ir kokia bus reali jo kaina. Kokios nematomos interjero detalės dažniausiai išpučia biudžetą ir kaip nuleidžiate klientus ant žemės?
Dažnai klientai prisižiūri gražių „Pinterest“ vizualizacijų ir mano, kad tai lengva perkelti į savo namus. Lenkti sienų ir baldų kampai, gausus LED apšvietimas kiekvienoje lentynoje, didžiagabaritės akmens masės plytelės, natūralaus akmens stalviršiai virtuvėje – visa tai kainuoja didžiulius pinigus. Išgirdusi biudžetą ir įvertinusi būsto technines savybes, iškart matau, ką įgyvendinsime, o kur ieškosime alternatyvų. Atviras bendravimas ir nuoširdus rūpestis visada atneša geriausią rezultatą.
Nors jūsų filosofija remiasi ilgaamžiškumu, interjero pasaulis nuolat evoliucionuoja. Kokie 2026-ųjų dizaino sprendimai šiuo metu jums atrodo patys vertingiausi ir lengviausiai pritaikomi praktikoje?
- Natūralumas. Kuo natūralesnės ar natūraliau atrodančios medžiagos, audiniai ir tekstūros – tai nepavaldu laikui ir kuria ilgaamžę estetiką.
- Žemiškos formos. Žemės spalvos ir aptakios formos visada bus aktualios ir jaukios, nepriklausomai nuo besikeičiančių sezonų.
- Plytelių evoliucija. Dėl savo praktiškumo ir vizualinio patrauklumo jos vis dažniau pasirenkamos ne tik grindims ar voniai, bet ir baldų fasadams, stalviršiams bei akcentinėms sienoms formuoti.
- Medžio elementai. Medis ar autentiška jo imitacija niekada nepaliks lietuvių namų, nuolat prisitaikydama per naujus pavidalus ir formas.
- Sodrios spalvos. Pagaliau ryškėja tendencija įsileisti gilias spalvas ne tik ant sienų ar baldų, bet ir ant lubų – tai suteikia erdvei neįtikėtino charakterio ir charizmos.
