Vasaros pabaigoje daugelyje daržų bei šiltnamių kartojasi ta pati situacija – pomidorai noksta greičiau, nei spėjame juos suvalgyti. Jei jau pabodo salotos, sumuštiniai ir konservavimas, verta išbandyti itin paprastą padažą, siejamą su Franku Sinatra. Jam pakanka vos penkių pagrindinių ingredientų, o visas paruošimas stebina savo paprastumu.
Rugpjūčio pabaiga ir rugsėjo pradžia – metas, kai sunokusių pomidorų namuose dažnai būna daugiau nei idėjų, ką su jais veikti. Būtent todėl paprasti pomidorų padažai šiuo metu tampa ypač aktualūs: juos galima valgyti iš karto, naudoti makaronams, picai ar lazanijai, o paruoštą padažą – užšaldyti vėlesniam laikui.
Kai kalbame apie itališką virtuvę, kartais norisi ieškoti sudėtingų receptų, ilgai verdamų padažų ir daugybės prieskonių. Tačiau Franko Sinatros šeimoje viskas buvo gerokai paprasčiau.
Kaip rašo „The Daily Meal“, 1996 metais Frankas Sinatra kartu su žmona Barbara išleido knygą „The Sinatra Celebrity Cookbook“, kurioje buvo surinkti jų šeimos bei artimos aplinkos receptai. Tarp jų – ir Sinatros vardu pavadintas marinaros padažas.
Dainininkas gimė Naujajame Džersyje italų imigrantų šeimoje, todėl itališki patiekalai buvo svarbi jo gyvenimo dalis. Tačiau iš jo recepto galima spręsti, kad Sinatra vertino ne įmantrumą, o aiškius, klasikinius skonius.
Vos 5 pagrindiniai ingredientai
Sinatros marinaros padažo pagrindą sudarė:
- 2 skardinės nesmulkintų nuluptų pomidorų su jų sultimis, iš viso apie 800 g;
- 1 vidutinio dydžio svogūnas;
- 3 česnako skiltelės;
- ½ arbatinio šaukštelio džiovinto raudonėlio;
- šviežių bazilikų pagal skonį.
Taip pat reikės alyvuogių aliejaus, druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Receptas skirtas maždaug 4–6 porcijoms. „The Daily Meal“ būtent pomidorus, svogūną, česnaką, raudonėlį ir baziliką įvardija kaip penkis pagrindinius padažo ingredientus.
Didžiausia šio recepto paslaptis slypi ne ingredientų gausoje, o jų paruošime.
O jeigu šiltnamyje pilna šviežių pomidorų?
Originaliame su Sinatra siejamame recepte naudojami konservuoti nulupti pomidorai, tačiau pomidorų sezono metu šį principą nesunku pritaikyti ir savo daržo derliui.
Rinkitės kuo labiau sunokusius, mėsingus ir saldžius pomidorus.
Juos galima trumpai nuplikyti verdančiu vandeniu, nulupti odeles, stambiau susmulkinti ir naudoti vietoje konservuotų pomidorų. Kadangi šviežiuose pomidoruose paprastai būna daugiau vandens, padažą gali tekti pavirti šiek tiek ilgiau, kol jis taps norimo tirštumo.
Tai ypač geras būdas sunaudoti labai prinokusius, minkštėti pradėjusius, tačiau dar visiškai tinkamus valgyti pomidorus. Padažui nebūtina, kad jie atrodytų nepriekaištingai – svarbiausia jų skonis ir aromatas.
Česnakas naudojamas ne taip, kaip galėtumėte tikėtis
Į keptuvę įpilkite tiek alyvuogių aliejaus, kad jis padengtų dugną. Sudėkite česnako skilteles ir ant vidutinės kaitros trumpai pakepinkite – jos turi tik vos vos pagelsti.
Tuomet česnaką išimkite ir išmeskite.
Būtent šis žingsnis gali nustebinti labiausiai.
Česnakas čia naudojamas pirmiausia alyvuogių aliejui aromatizuoti, todėl padaže lieka subtilus jo skonis, tačiau pats česnakas neužgožia pomidorų.
Į česnaku kvepiantį aliejų sudėkite smulkintą svogūną ir kepkite, kol jis suminkštės bei labai lengvai pagels.
Pomidorų nereikia ilgai trinti
Konservuotus pomidorus kartu su bazilikais sudėkite į elektrinį trintuvą. Sinatra rekomendavo juos sutrinti labai trumpai – praktiškai tik įjungti trintuvą ir iškart išjungti.
Taip pomidorai tampa vientisesni, tačiau nepavirsta visiškai glotnia tyrele.
Sutrintus pomidorus su bazilikais supilkite į keptuvę su svogūnais. Pagardinkite druska, šviežiai maltais juodaisiais pipirais ir puse arbatinio šaukštelio raudonėlio.
Sumažinkite kaitrą ir padažą lėtai virkite apie 20 minučių. Jei paviršiuje susidaro putų, jas galima atsargiai nugriebti.
Ir viskas – jokio kelių valandų troškinimo ar ilgo ingredientų sąrašo.
Kodėl toks paprastas padažas šiuo metu toks aktualus?
Šio recepto stiprybė – pomidorai. Kai naudojami kokybiški pomidorai, jiems nereikia daug papildomų ingredientų. O dabar, kai daržuose ir šiltnamiuose gausu saulėje sunokusių pomidorų, šis principas ypač aktualus. Alyvuogių aliejus suteikia sodrumo, svogūnas – švelnaus saldumo, o bazilikai ir raudonėliai sukuria klasikinį itališką aromatą.
Įdomu ir tai, kad Sinatra, anot „The Daily Meal“, mėgo gana paprastus, aiškius skonius. Leidinys pažymi, kad česnako jis taip pat vengdavo naudoti pernelyg daug, todėl šiame recepte jis pašalinamas dar prieš sudedant pomidorus.
Su kuo patiekti Sinatros pomidorų padažą?
Paprasčiausias pasirinkimas – mėgstami makaronai. Kol padažas verda, išvirkite spagečius, fettuccine ar kitus makaronus iki al dente.
Padažas taip pat tiks:
- lazanijai;
- baklažanų apkepui;
- naminei picai;
- mėsos kukuliams;
- vištienos ar daržovių patiekalams;
- kaip padažas duonai ar itališkoms užkandėlėms.
Jei norisi laikytis Sinatros recepto dvasios, papildomų ingredientų daug nereikia. Šiek tiek tarkuoto parmezano ir keli šviežio baziliko lapeliai – daugiau nei pakankamai.
Paprastumas, kuris neišeina iš mados
Franko Sinatros receptas primena vieną svarbiausių itališkos virtuvės principų: geram patiekalui nebūtinai reikia daugybės ingredientų.
Pomidorai, svogūnas, česnakas, bazilikai ir raudonėliai – vos penki produktai, o rezultatas yra universalus padažas, kurį galima paruošti per mažiau nei pusvalandį.
Galbūt todėl šis receptas aktualus ir praėjus keliems dešimtmečiams po jo paskelbimo. O rudens pradžioje jis įgauna dar vieną prasmę – tampa paprasta idėja, kaip skaniai sunaudoti gausų pomidorų derlių. Padažą galima patiekti vakarienei tą pačią dieną arba pasiruošti daugiau ir dalį užšaldyti tiems mėnesiams, kai šviežių daržo pomidorų jau nebebus.
