53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Kaip apsaugoti augalus nuo sugrįžusių šalnų? (1 dalis)

Sugrįžusios šalnos gali pridaryti nemažai problemų. Ir ne visi sodininkai iškart supranta šią tiesą. Kartais tenka mokytis iš savų klaidų, už kurias sumokame, netekdami kai kurių augalų ir dalies savo būsimo derliaus. Tai jeigu norite ateityje išvengti panašių netikėtumų, išsiaiškinkime, kokią grėsmę kelia sugrįžusios šalnos ir kaip išvengti šios problemos.

Kuo pavojingos sugrįžusios šalnos?

Žala, kurią šilumą mėgstantiems augalams gali padaryti netikėtai sugrįžusios šalnos – milžiniška. Beje, pirmaisiais pavasario mėnesiais jos visai nekenksmingos, nes jauni augalai, ką tik išleidę lapus, nespės sušalti. Blogiausiu atveju nukentės tik lapų krašteliai, tačiau praeis visai nedaug laiko ir jie atsigaus.

Kur kas pavojingesnės yra vėlyvos šalnos, kurių pasitaiko net iki birželio 10 dienos. Jų dažnai neišvengiama uogų ir vaismedžių žydėjimo laikotarpiu, taip pat tuo metu, kai pasirodo ūgliai ir į gruntą sodinami šilumą mėgstantys pomidorai, paprikos ir baklažanai. Jiems netikėtos šalnos ne šiaip sau pavojingos, bet ir pražūtingos.

Svarbiausia yra tai, kad jauni lapeliai, žiedai ir pumpurai itin jautrūs šalčiui ir negali jam pasipriešinti. Dėl žemos temperatūros poveikio ląstelių sultys pradeda užšalti, dėl ko suskyla membranos ir žūsta pačios ląstelės, o galiausiai ir pats augalas.

Sugrįžusių šalnų bijo ne visi

Kai kurie augalai į sugrįžusias šalnas reaguoja abejingai. Tai pirmiausia šalčiui atsparios kultūros, galinčios atlaikyti žemas temperatūras, nepatirdamos didesnės žalos. Tai petražolės (iki -7…-9 laipsnių), morkos (iki -5…-7 laipsnių), salierai (iki -3…-5 laipsnių), taip pat svogūnai, krapai ir špinatai (iki -5…-7 laipsnių).

Kam pavasarinės šalnos gali pakenkti?

Kai kurie augalai net dėl trumpalaikio stipraus atšalimo gali laikinai neaugti. Kai kurie visiškai sušals ar stipriai sumažės jų derlingumas.

Jeigu kalbėsime apie kaulavaisius – vyšnias, obelis, persikus, kriaušes, abrikosus ar slyvas – tai jų pumpurams pražūtinga apie -4 laipsnių temperatūra. Pažeidžiamiausi jie žydėjimo metu: tada šiems augalams gali pakenkti ir -2 laipsniai.

Pirmiausia, spustelėjus vos -1 laipsnio šalčiui, nukenčia šilumą mėgstančios kultūros ir tie augalai, kurie auga arti žemės. Tai agurkai, cukinijos, uogos, moliūgai ir panašiai. Taip pat jauni gėlių, tokių kaip kobėjos, durnaropės, gvaizdūnės, sodinukai.

Nestiprios šalnos gali rimtai pakenkti ir neužsigrūdinusiems ar gerai neįsišaknijusiems pomidorų, paprikų ar baklažanų daigams. Nuo -1 ar -2 laipsnių jie kažin ar žus, tačiau tikrai sustos jų augimas, o derliaus pradžia vėluos 10-15 dienų. Todėl prieš sodinantį į atvirą dirvožemį juos reikia grūdinti, sudarant sąlygas, kuriose augalams netrukus teks „gyventi“. Šitaip kažkiek apsaugosite jaunus augalus.

Kaip numatyti sugrįžusias šalnas?

Nors pastaraisiais dešimtmečiais žiemos tapo akivaizdžiai šiltesnės, pavasarinių šalnų tikimybė padidėjo. Žinoma, šimtu procentų jų numatyti neįmanoma. Bet kodėl nepasinaudojus motinos gamtos užuominomis ir sinoptikų prognozėmis, kurios, reikia pripažinti, tapo pakankamai tikslios.

Aklai pasitikėti prognozėmis, išgirstomis, pavyzdžiui, per televizorių, neverta. Sinoptikai tokie pat žmonės, o ir technika neduoda šimtaprocentinės garantijos, todėl jie taip pat gali klysti. Be to, prognozė gali būti taikli jūsų regionui, bet ne jūsų sodo sklypui. Jūsų augalai gali nukentėti nuo šalnų, o kaimyno – ne. Tai priklauso nuo vietovės reljefo, taip pat netoliese esančių miškų ar net vandens telkinių.

Jeigu norite būti tikri prognozės teisingumu, geriau sulyginti iš kelių šaltinių (televizijos, interneto ir pan.) gautus duomenis. Nuspėti šalnas padės ir pati gamta, jums tereikia būti šiek tiek atidesniems. Taigi, jeigu iš vakaro oro temperatūra priartėjo prie +1 ar +2 laipsnių, greičiausiai naktį bus nedidelė šalna, todėl visus šilumą mėgstančius augalus reikia apsaugoti. Beje, žemiausia temperatūra būna ne naktį, kaip mano daugelis sodininkų, o tekant saulei.

Apie šalnų artėjimą kalba ir tokie veiksniai, kaip kritulių pabaiga, giedras dangus, vėjo nusiraminimas. Ir, priešingai, vėjuotu, lietingu ar šiaip apniukusiu oru šalnų tikimybė yra minimali.

Mano išsaugoti straipsniai