„Buto šeimininkė – ekspresyvaus, visai nelietuviško temperamento, dėstanti filosofiją, rašanti knygas, be galo mėgstanti keliauti, besidominti mitologija, šokanti argentinietišką tango… Todėl ir interjeras toks įvairiaspalvis, tiek visko jame turėjo tilpti! Labai norėjau, kad jis atskleistų ryškią, spalvingą ir nestandartinę asmenybę – juk mano misija sukurti interjerą, kuris atspindėtų žmogų, – kad pamatęs namus suprastum, kieno jie“, – įsitikinusi dizainerė Olga Zapiseckaja.
Objekto dosjė:
Tipas – butas loftų pastate Vilniaus senamiestyje.
Plotas – I aukštas – 38 m², palėpė – 38 m².
Gyvenamoji erdvė: bendrasis kambarys su svetainės, virtuvės, poilsio zonomis pirmajame aukšte, miegamasis antrajame aukšte.
Projekto autoriai – dizainerė Olga Zapiseckaja („Dizaino rezidencija“), dizainerė Lina Jablonskytė, dekoratorė Mariana Fediuk.
„Interjere daug klasikos stiliui būdingų elementų – bet siekiau, kad klasika būtų neįkyri, lengva, „orinė“ – kaip ir čia gyvenantis žmogus. Labai daug laiko praleidome antikvarinėse parduotuvėse, ten įsigyti minkštieji svetainės baldai – originalūs, nestandartiniai, bet atspindintys klasikinio stiliaus dvasią. Juos teko restauruoti, pervilkti šiuolaikiškesnio, žaismingesnio dryžuoto rašto gobelenu. Iš pradžių norėjau perdažyti baltai, bet supratau, kad neįdomu, interjerui reikia daugiau gyvybės“, – pasakoja Olga Zapiseckaja.
Kambaryje nėra ryškaus apšvietimo – interjero nuotaiką kuria jaukesni ir paslaptingesni šviesos šaltiniai. „Metalo gėlytėmis dekoruotas šviestuvas ilgai gulėjo antikvariate, vis galvojau, kad turi atsirasti žmogus, kuriam jis tiktų, – ir atsirado. Savo rankomis šviestuvą taisiau, nes trūko kai kurių detalių, impregnavau, perdažiau – jis to vertas, toks ekstravagantiškas. Natūralaus akmens staliukas taip pat labai senas, jis, kaip ir pastatoma žalvario peleninė, svetainėje tobulai dera.
Visus audinius pirkome salone „Retroforma“: mano mėgstamą „Zoffany“ pritaikiau romanetėms, norėjau, kad jos nebūtų standartiškai pilkos, o pasakotų istoriją. Televizorius šiuose namuose nereikalingas, bet šeimininkė mėgsta žiūrėti projektoriumi rodomus senus kino filmus, todėl virš lango suprojektuotas ekranas, o romanetės visiškai užtemdo kambarį“, – atkreipia dėmesį dizainerė.
Šeimininkė labai daug skaito ir kambaryje svarbiausia buvo sutalpinti jos knygas: tam vienoje kambario pusėje per visą sienos ilgį ir aukštį suprojektuota lentynų konstrukcija su įmontuotomis šviesos diodų juostomis. Kaip vizuali atsvara priešpriešinė siena palikta tuščia, kad kambarys neatrodytų užgriozdintas, kad išliktų erdvės pojūtis. Pasak dizainerės, šeimininkė daug bendrauja su menininkais ir įkvepia juos kurti, tad kada nors čia atsiras meno kūrinių. Projektuojant interjerą paaiškėjo, kad vienos masyvios lentynų konstrukcijos neužtenka, todėl dar viena sumontuota prieškambario zonoje. Lentynose eksponuojami ir iš daugybės kelionių atsivežami egzotiški, originalūs suvenyrai – jie neslepiami uždarose spintelėse ir kuria interjero nuotaiką.
Šeimininkei buvo svarbu, kad namuose laisvai jaustųsi jos mylimi augintiniai. Kaip juokauja Olga, interjeras turi tarnauti žmogui, ne atvirkščiai, o šiame karaliauja keli katinai, jiems galima absoliučiai viskas. Vien todėl knygų lentynos yra platesnės, kad katinai galėtų jomis laisvai vaikščioti – čia jų karalystė, o kai kurios jų paliktos tuščios ir ten pridėliota gyvūnams pasiūtų minkštų pagalvėlių.
Miegamajame harmoningai tęsiama stilistinė interjero tema – čia daug spalvų, emocijų. Moteriškumą, švelnumą įkūnija minkšta lova, įvairiaspalvės pagalvėlės, senoviniais raštais siuvinėtas užtiesalas, šilko patalynė, iš daugybės šilko siūlų pagamintas šviestuvas, lengvai ir žaismingai plevenantis vos padvelkus menkiausiam vėjo gūsiui.
Pasak Olgos, išskirtinio dėmesio verta 5 m² drabužinė: „Iš pradžių buvo mintis čia įrengti miegamąjį (tik vėliau atsirado jam skirta palėpė…), tačiau šeimininkė – ji tokia moteriška! – pasirinko drabužinę. Stereotipiškai manoma, kad tai techninė patalpa, kurioje laikomi drabužiai, ir nieko daugiau nereikia. Tačiau man atrodo, kad drabužinė yra labai svarbi, ji turi džiuginti, nes moteris čia praleidžia daug laiko. Pagrindiniu akcentu tapo interjerą pagyvinanti iš Venecijos atvežta kaukė. Vos įėjęs turi pamatyti ką nors efektingo – ir matai savo atspindį veidrodyje bei šį auksu spindintį aksesuarą.“
Kaip pasakoja Olga, šeimininkei patinka prabangūs daiktai, ji pati visa spindinti, – tad rankų darbo mozaikoje neapsieita be žaižaruojančių akmenukų, aukso dulkėmis dengtų metalizuotų plytelių. Suvaldyti tą spindesį padėjo įdomios formos veidrodis, atkartojantis skydo ar herbo formą ir dengiantis didelę sienos dalį. Į visumą gražiai susidėliojo ir kitos iki menkiausių smulkmenų apgalvotos klasikinio stiliaus detalės: santechnika ir jungtys, žalvario šviestuvas, gyvatukas ir net į šeimininkę labai panaši skulptūrėlė, kurią Olga aptiko Kaziuko mugėje.
Visą interjerą galite apžiūrėti galerijoje:
