Pavasaris jau džiugina širdį: saulėtose pamiškėse sprogsta pumpurai, prie namų skleidžiasi snieguolės ir kiti augalai, medžiuose lizdus jau suka pirmieji sugrįžę paukščiai. Deja, iš žiemos miego taip pat bunda įvairiausi kenkėjai. Kenkėjų kontrolės ekspertai UAB „Dezinfa“ primena, kodėl reikėtų susirūpinti ir pavasarį pagalvoti apie skruzdėles, uodus ir erkes.
Skruzdėlės namuose
Nuo pat pavasario pradžios sulaukiama vis daugiau nusiskundimų dėl skruzdėlių. Jomis dažniausiai skundžiasi individualių namų gyventojai, nors nepageidaujamų vabzdžių pasitaiko ir daugiabučiuose.
„Individualių namų gyventojai daugiausia skundžiasi po namu įsikūrusiomis sodinėmis skruzdėlėmis, kurios veržiasi į kambarius ir ieško maisto. Nors skruzdėlės ligų neperneša, jos kelia pasibjaurėjimą, nemalonius pojūčius. Nekviestiems svečiams naikinti ir apsisaugoti nuo pakartotinės atakos, naudojami specialios paskirties preparatai“, – komentuoja biologas Liutauras Grigaliūnas.
Pirmasis uodo zyzimas
Saulei vis labiau šildant ir pavasariniam lietui gaivinant žemę, bunda uodai. Stovinčio vandens telkiniuose besiveisiantys kraugeriai kiekvienais metais kelia nerimą ne tik gyventojams, tačiau ir kenkėjų kontrolės ekspertams. Pakanka mažos balos, kad rastųsi šimtai zyziančių įkyruolių, todėl jau nuo pirmų pavasario dienų kalbama apie uodų populiacijos kontrolę.
Siekiant sumažinti būsimą uodų populiaciją, kenkėjų kontrolės specialistai ragina ištuštinti kieme esančius konteinerius, išvalyti užsikimšusius lietaus latakus, nusausinti visus stovinčio vandens telkinius – apleistus baseinus, balas ir pan. Uodai veisiasi stovinčiame vandenyje.
Vanduo gali rinkis ir užsistovėti beveik bet kur: lauke paliktose padangose, skardinėse, kibiruose, gėlių vazonuose, vaikų žaisluose, neuždengtose šiukšlių dėžėse. Taigi atliekant pavasarinį švarinimąsi, būtina apsižvalgyti ir pašalinti kuo daugiau tokio stovinčio vandens.
„Prevencija iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga, tačiau užtikriname – ji veiksminga ir leidžia reguliuoti uodų plitimą. Net apsauginiai tinkleliai ant langų ryškiai sumažina grėsmę būti sugeltiems. Kitas efektyvus būdas – lervų naikinimas biologiniais preparatais, kurie pilami į įvairius nedidelius vandens telkinius, kur veisiasi uodai“, – rekomenduoja L. Grigaliūnas.
Erkės pavasarį
Lietuvoje jau kelerius metus stebime erkių aktyvumo padidėjimą rudenį ir ankstyvą pavasarį. Klimato pokyčiai lemia, kad erkės jau kovo pradžioje ima busti, ieškoti maisto šaltinių ir daugintis. Jų galima rasti praktiškai visuose miškuose ir parkuose, todėl tikimybė tapti erkės auka iš tiesų yra didelė. Be to, praėjusi žiema nebuvo itin šalta, todėl, tikėtina, erkių populiacija bus didelė ir aktyvi jau nuo pat pavasario pradžios.
L. Grigaliūnas pastebi, kad kovoti su kraujasiurbėmis erkėmis yra sunku: parkuose, miškuose, pievose cheminėmis medžiagomis naikindami erkes rizikuojame pakenkti ekosistemai, todėl belieka pašalinti miško, sodo atliekas, sugrėbti senus lapus ir kitą augmeniją. Sodybose, poilsiavietėse, prie namų būtina nuolat pjauti žolę, genėti krūmus, medžius, kad erkės neturėtų palankios terpės veistis.
Daugiau apie kenkėjus, prevenciją ir naikinimo būdas nemokamai bus galima pasikonsultuoti balandžio 4–6 d. VDU Žemės ūkio akademijoje (Akademija, Kauno r.), kur vyks tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2019“.
