„Gyvybės langelis“ – pirmoji niekam nereikalingų bei apleistų augalų prieglauda Lietuvoje. Jos įkūrėja fotografė Aistė Virketė skleidžia meilės kupiną idėją, kad ir augaliukams reikia rūpesčio bei šilumos. Paprašėme jos pasidalinti meilės laišku augalams, gamtai bei mus supančiai žemei.
Augalų prieglauda yra įsikūrusi Jonavos rajone, Išaruose. Aistė su savo vyru, taip pat fotografu, Evaldu pirmajame savo namų aukšte sukūrė tikrą augalų oazę. Čia galima rasti virš 400 augalų, iš kurių ne vienas, jei galėtų, papasakotų savo unikalią gyvenimo istoriją.
Štai kokia meilės žinute su jumis dalinasi Aistė:
„Prieš mano akis, šalia kompiuterio, stypso Hope Jahren knyga „Lab girl. A story of trees, science and love“. Būdama romantike – kūrėja, mintimis pinu istoriją apie augalus, jausmą ir meilę. Istoriją apie save, kur pagrindinė herojė išdalina meilę Pasauliui – gamtai, jutimams, žmonėms.
Jutimai – tai ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Tikiu, kad tas ryšys yra vardu meilė. Nes meilė gamtai gali būti stipresnė nei noras „išdistiliuoti“ Žemę. Žemės turtai – jos švara, medžiai, deguonis, gyvūnai, nafta, mineralai tėra priemonės pasiekti valdžią, nes egzistuoja keistas tikėjimas, jog tada žmonės Tave mylės ir gerbs.
Mano iniciatyvos, augalų prieglaudos, tikslas yra rodyti dėmesį į augalą, kaip simbolį meilės Žemei. Iš meilės gimsta daug dalykų, tarp jų ir augalai. Į namus atvykę augalai tampa mūsų šeimos nariais. Nesvarbu, kad galbūt tą šeimą ar ryšį palaiko tik du objektai – Tu ir rožė, visai kaip Mažojo Princo istorijoje. Jeigu saugome gamtos daleles, mes nejučiomis ir pasąmoningai saugome save patys… ir, žinoma, vieni kitus.
Į augalų prieglaudą kontraversišku pavadinimu „Gyvybės langelis“ atvykę augalai taps mano svajone tapusios oranžerijos dalimi, kad galėtume visi kartu Pasauliui pasakyti – mes gelbėjame visa, kas yra šalia mūsų, net, atrodytų, pasmerktus sunykti augalus. Tai kodėl nesaugome ištisų plantacijų? Kas su mumis atsitiko? Kodėl mūsų meilė gamtai, kurią taip kultivavo protėviai, tapo tokia žeidžianti? O gal mes patys esame sužeisti?
Visu tuos, kurie kelia sau tokius klausimus, kviečiu susijungti į bendruomenę, pasibelsti į „Gyvybės langelio“ duris, nes kiekvienas bus priimtas, kaip savas. Pokalbiui, arbatai, paguodai, pozityviam nusiteikimui, draugystei. Tokia yra ta meilė artimui. Ne tik augalui. Meilė augalui yra skirta ir mylinčiam augalą.“
