Turbūt, daugelis prisimena vaikystę, kai ateidavo ruduo, prisirinkdavome pilnas kišenes kaštonų vaisių, šildydavome juos saujoje arba kurdavome iš jų mielus žmogeliukus. Ir dabar, kai šios stambios rudašonės sėklos pabyra po mūsų kojomis, jos vėl primena vaikystę. Kaštonai mus džiugina ne tik rudenį, bet ir pavasarį, kai šie medžiai pasipuošia baltomis žiedų kekėmis. Tad šį kartą – apie įprastus ir įdomesnius kaštonus Lietuvoje ir kaip jais galima papuošti aplinką.
Kaštonai gali žydėti ne tik balta, bet ir raudona ar net geltona spalva. Galbūt mažai kas žino, kad rudos sėklos gali džiuginti ne tik vaikus, bet iš jų yra gaminami ir vaistiniai preparatai.
Kaip plito kaštonai?
Kaštonai jau taip seniai auga Lietuvoje, kad atrodo kaip čia nuolat buvę. Bet iš tiesų jie mūsų krašte atsirado tik prieš kokius 200 metų.
Tuomet lietuviai dvarininkai kvietėsi užsieniečius kraštovaizdžio specialistus, kurie kūrė romantinio stiliaus parkus. Parkuose buvo sodinami įvairūs iš kitų Europos šalių ir Šiaurės Amerikos atgabenti dekoratyviniai augalai.
Po kurio laiko iš dvarų parkų kaštonai sėkmingai paplito miestų ir miestelių aikštėse bei privačiose sodybose. Nors pasaulyje kaštonų rūšių šiuo metu suskaičiuojama kelios dešimtys, bet Lietuvoje auginamos tik kelios, o dažniausiai galima pamatyti paprastąjį kaštoną.
PAPRASTASIS KAŠTONAS (Aesculus hippocastanum) savaime auga Balkanuose ir ten jis pasieka nemažą aukštį – apie 35 m. Lietuvoje vienas seniausių kaštonų Lietuvoje auga Aukštadvario dvaro parke (Trakų r.). Jo kamieno apimtis virš 4 m, o aukštis – daugiau nei 20 m. Bet ir kituose dvarų parkuose galima rasti įspūdingų kaštonų senolių.
Paprastasis kaštonas nėra ilgaamžis medis, nors auga gan greitai, bet dažniausiai gyvuoja ne ilgiau kaip 200 m., daugių daugiausiai gali pasiekti 300 m. amžių.
Kaštonai paprastai mėgsta derlingas ir drėgnas dirvas, yra ganėtinai atsparūs užterštam miestų orui, tad gali augti šalia judrių gatvių, nebijo šalčių, tad retai kada apšąla. Mėgsta saulėtas vietas, bet pakenčia ir dalinį pavėsį.
Ar kaštonus galima valgyti?
Kaštonų sėklų valgyti nepatartina, ypač šviežių, nes jose yra alkaloidų, tad yra kiek nuodingos. Kartais šios sėklos yra painiojamos su valgomaisiais kaštainiais, bet kaštainis – tai visiškai kitas augalas, juos sieja tik sėklų panašumas, be to, kaštainiai Lietuvoje labai retai auginami.
Balkanuose anksčiau paprastojo kaštono sėklos buvo vartojamos maistui, bet tik po tinkamo terminio apdorojimo.
Iš kaštono sėklų yra gaminami vaistai, kurie naudojami išoriškai – išsiplėtusioms venoms, hemorojui ir kt. gydymui.
Paprastojo kaštono mediena minkšta, kartais ji naudojama baldų gamybai.
Paprastojo kaštono trūkumas
Šie kaštonai galėtų būti visai tinkami medžiai miestuose, bet turi vieną trūkumą. Tiksliau net ne patys medžiai, o jį puolantys mažyčiai ir vos kelių milimetrų dydžio drugeliai, vadinami keršosiomis kandelėmis.
Jų miniatiūrinės ir gausios lervos griaužia kaštonų lapų minkštimą, pažeisti lapai paruduoja ir dar net vasarai nepasibaigus nukrenta.
Tokį vaizdą, kai vasaros viduryje kaštono medis visas stovi parudavęs, ko gero, daugelis yra matę, bet nežino, kad tai mažų kandelių darbas.
Per vieną sezoną išsivysto kelios ėdrios keršosios kandelės kartos. Štai kodėl pastaraisiais dešimtmečiais paprastųjų kaštonų neberekomenduojama sodinti želdynuose, o verčiau rinktis kitas kaštonų rūšis, kurios yra atsparesnės keršųjų kandelių antplūdžiui.
Tad želdynuose vis dažniau yra sodinamas ne paprastasis, o RAUSVAŽIEDIS KAŠTONAS (A. x carnea). Jis yra sukurtas selekcininkų rankomis, sukryžminus dvi kaštonų rūšis, siekiant didesnio atsparumo kenkėjams ir patrauklesnių dekoratyvinių savybių.
Jis daug kuo panašus į paprastąjį kaštoną. Bet pražysta ne baltais, o išskirtiniais rožiškai raudonais žiedynais. Tai tikrai labai puošnus ir traukiantis dėmesį medis.
Rudenį sunokina vaisius, kurių dėžutės būna lygios ir mažiau dygliuotos nei paprastojo kaštono.
Želdynuose dažniau auginamas ne pats rūšinis augalas, o veislė ‘Briotii‘ su dar ryškesniais ir tamsiai rožinės spalvos žiedynais.
Iš kitų kaštonų rūšių dar galima paminėti kelias rečiau pas mus auginamas kaštonų rūšis.
Geltonžiedis kaštonas (A. flava), be abejo, žydi geltonais žiedais; glotniavaisis (A. glabra), kurio vaisių dėžutės būna glotnios ir be dygliukų; raudonžiedis (A. pavia) panašus į rausvažiedį, tik kiek mažesniais žiedais bei smulkiažiedis kaštonas (A. parviflora), kuris yra 3 m aukščio krūmas ir žydi baltai bei vėliausiai iš visų kaštonų – vasaros antroje pusėje.
Tad jeigu turite kieme pakankamai vietos – sodinkite kaštoną.
Pavasarį šis medis puošis gražiais žiedais, vasarą jo lapija teiks malonų pavėsį, o rudenį džiugins rudašonėmis sėklomis.
Tik geriau sodinkite rausvažiedį kaštoną, nes paprastasis, nors ir gražiai žydės baltomis žiedų žvakėmis, bet po žydėjimo dėl keršųjų kandelių veiklos paruduos ir taps nedekoratyvus.
