Į klausimą ar mano namui reikėtų pirties, ko gero, sau atsako kiekvienas, pasistatęs ar besistatantis nuosavą namą. Vieniems šis klausimas šmėsteli šalia tokių kaip “ar man reikėtų baseino?” ir yra greitai nurašomas kaip neaktualus, kiti į jį atsako teigiamai, tačiau įrengimą ir statybas nukelia neapibrėžtai ateičiai, o tretiems pirtis yra tolesnis namo gerbūvio vystymo etapas. Pasidomėjome, į ką reikia atkreipti dėmesį statant arba užsakant pastatyti pirtį.
Leidimai pirčiai. Pirtis pagal įstatymus priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai, jeigu jos dydis neviršija 80 kv.m. Jeigu neketinate statyti įmantrios pirties, pavyzdžiui, su miegamaisiais, jūsų pastato plotas minėtą vargu ar viršys. Leidimas pirčiai priklauso nuo konkrečios situacijos ir teritorijos, tačiau dažnai papildomi leidimai nėra reikalingi. Reikėtų atsižvelgti į tai, ar statote kaimo vietovėje ar miesto teritorijojoje, taip pat į statybos reikalavimus saugomose teritorijose, ežero apsaugos zonas ir kita.
Vieta. Pirtis yra įsivaizduojama kaip pastatas bent jau šalia telkinio – pirtis ant ežero kranto yra laikoma kone idealiu pasirinkimu. Tačiau, jeigu jūsų sklype nėra vandens telkinio? Medinių statinių statyba užsiimančios įmonės „Astreta“ vadovas Algirdas Pranckevičius teigia, kad tie, kurie savo sklype neturi vandens telkinio, nusiminti neturėtų. „Šalia pirties galima pasistatyti lauko kubilus – vasarą galima įšokti į šaltą, šiltą vandenį. Galima padaryti ir minikubilą vienam žmogui pačioje saunoje, kur galima tiesiog pasinerti ir vėl išlipti. Galima įrengti mechanizmą su pakabintu kibiru virš galvos, o su tinkamu spaudimu galima padaryti, kad duše šalto vandens srovė būtų kiek stipresnė.Žiemą, jei norisi, galima išbėgti pasivolioti į sniegą“, – galimybes vardija pašnekovas pašnekovas.
Rąstinių pastatų statyba užsiimančios įmonės „Tekmega“ vadovas Darius Sudvojus vietą pirčiai pataria rinktis atokiau nuo žmonių akių ir apgalvoti, ar bus galimybė prie jos įrengti baseiną ar kubilą. Jis taip pat pastebi, kad net ir prie vandens telkinio ne visada būna galimybė pasistatyti pirtį – tą draudžia vandens telkinio apsaugos zonos.
Dydis. Nuo jo beveik kiekvienu atveju priklausys statybų kaina, tad jei norite statytis kuo ekonomiškesnę pirtį, reikėtų jį pasirinkti atsakingai. Didžiausio dėmesio reikalauja garinė – jei daugiausia kaitinsitės su savo šeima, užteks ir nedidelės, tačiau jeigu labai dažnai užsuks svečiai, galite pagalvoti ir apie didesnę. Kita vertus, pirtimi galima naudotis ir pakaitomis. „Daugelis stato taupydami ir pačią sauną daro labai mažą. O iš tikro tai didelė klaida, nes sauna turėtų būti maksimaliai didelė, ten turėtų būti ir kur apsisukti, apsilieti vandeniu, galų gale ir kubiliuką šalto vandens pasistatyti. Taigi pusę ploto turėtų sudaryti pati sauna. Be to, pirtyje turi būti vietos persirengti, vietos tualetui, turi būti ir dušas, kur galima prisileisti vandenį. Kita vertus, nenori – neleisk. Pirtis yra asmeninis malonumas, statoma pagal žmogų. Vieni net sako – man priešpirčio nereikia, aš iš namų atbėgsiu. Jei statoma mažesnė pirtis, toks sprendimas yra pigesnis, tačiau lemia komfortas – ar tu pats bėgiosi žiemą iš namo, kai lauke minus 10 laipsnių?“, – retoriškai klausia A. Pranckevičius
D. Sudvojus pataria pirmiausia atsižvelgti į pačios garinės dydį, kuris turėtų būti ne mažesnis nei turi 2m-2.5m x 2m- 2.5m. Tokioje pirtyje žmogus turėtų galėti atsigulti. Garinės dydis didėja atsižvelgint į pirčiai skirtą žmonių kiekį, tiesa, nereikia pamiršti ir pirties specifikos – juk dažnai kaitintis einama grupelėmis pakaitomis.
TAIP PAT SKAITYKITE:
4 dažniausios ir didžiausios pirties įrengimo klaidos
Specialistai pataria, kaip naikinti pelėsi virtuvėje
Rasoja plastikiniai langai? Sužinokite, ką daryti
Pamatai. Nedidelei pirčiai pamatai ruošiami kaip lengvos statybos statiniams. „Pamatai rąstiniam statiniui daromi dažniausiai poliniai su rostverku, o jei gruntas nestabilus, netvirtas, jie gali buti ir gręžtiniai. Viskas priklauso nuo konkrečios situacijos. Dažnai, jei pirtis statoma kaip laikinas statinys, pamatai išvis nedaromi, o statoma ant laikinų kolonų su apatine karkasine plokšte“, – teigia D. Sudvojus.
Nors pirčių gali būti ir mūrinių, dauguma jų yra medinės ir skiriasi daugiausiai savo statybos ypatumas. Medinės pirtys būna rąstinės arba karkasinės.
Mediena. Pirties įrengimui gali tikti daugelis medžių – kedras, liepa, rečiau drebulė ar juodalksnis, tiesa, rąstinėse pirtyse tvirtas pozicijas laiko spygliuočiai, iš kurių aiškus lyderis yra pušis. „Pačios rąstinės pirties statyba, kaip ir kitu rąstinių statinių, vykdoma iš spygliuočių medienos. Pačią sauną vėliau kai kas apšildo ir apkala dailylentėmis iš lapuočio, kadangi ji nesisakuoja. Kita vertus, dažnas šiai dienai palieka spygliuočio rąstus, tik juose įrengia lapuočio atramas, kad nesisakuotų“, – teigia D. Sudvojus.
Karkasinių pirčių karkasui tinka ir lapuočiai, tačiau nereikėtų rinktis beržo, kadangi ši medžio rūšis yra labiau linkusi pūti.
Rąstinės pirtys. Lygiai taip pat, kaip ir statant namus, rąstinės pirtys statomos iš medienos, naudojant natūralius, obliuotus, šlifuotus ar frezuotus, džiovinto ar „šlapio“ medžio rąstus. Tiesa, išdžiūvusios medienos naudojimas (iki 20% drėgnumo) yra racionalesnis pasirinkimas, nes sumažėja tiek sėdimo laikas, tiek jo intensyvumas. Rąstinis statinys padės sutaupyti bent jau išorinei apdailai – atviri rąstai suteikia statiniui autentiškumo.
Karkasinės pirtys daromos kiek kitaip – iš tąšų pastatomas medinis karkasas, ertmės užpildomos izoliacinėmis medžiagomis, o išorė bei vidus apkalamas dailylentėmis. Tąšai gali būti ir lapuočių medžių (liepa,drebulė ir kt.), tačiau, kaip minėta, svarbu, kad tai nebūtų lengvai pūvanti mediena. Kai kurios įmonės siūlo dalinai baigtas pirtis – jei ne visai pasitikite savo jėgomis pastato konstrukcijos statybose, tačiau žinote kaip atlikti izoliaciją, tokiu būdu galite sutaupyti.
Izoliacija. Šis aspektas itin svarbus karkasinėms pirtims. Izoliacija ne tik turi sulaikyti šilumą, tačiau apsaugoti nuo drėgmės kondensavimosi tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tad užpildžius pirties karkasą izoliacinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, mineraline ar akmens vata), įrengiamas drėgmę ir garą izoliuojantis sluoksnis – tam gali tarnauti ir karščiui atsparus polietilenas, ypatingai kruopščiai įtvirtintas ten, kur siena jungiasi su lubomis. Šiais laikais dar naudojamas specialus plėvelės su aliuminiu sluoksnis, siekiant pagerinti šilumos atspindėjimą – jis paslepiamas po dailylentėmis, paliekant oro tarpą. Tam tikrų rūšių tokios plėvelės gali atlikti ir garo izoliacijos funkciją, tad uždėjus vieną sluoksnį, papildomo tiesti nebereikės. Kitas svarbus aspektas – apkala. Pirčių žinovai primygtinai rekomenduoja palikti tarpą tarp garo izoliacijos ir dailylenčių – jis turi siekti bent 3-4 cm. Tinka įvairių medienios rūšių dailylentės, bet geriau vengti sakingų medžių.
Ar reikia apšiltinti rąstinę pirtį? Vieningos nuomonės dėl šio klausimo nėra. Vieni palieka rąstus atvirus, kiti šildo pastatą iš vidaus arba iš išorės, kiti įsirengia garo izoliaciją ir garinę apkala dailylentėmis. Tokie sprendimai padidina šiluminę varžą, kas lemia greitesnį įšilimą, apsaugo nuo sakingos medienos poveikio. Tiesa, sprendimas apšiltinti priklauso nuo krosnies galingumo – jei ji pakankamai galinga, didelių problemų tiek šildant, tiek vėliau džiovinant pirties sienas, galite ir neturėti. Tiesa, bet kokiu atveju rekomenduojama nuo drėgmės impregnantais apsaugoti apatinius rąstus. Matuojant pagal kainą, 1 kv.m karkasinių pirties sienų kainuoja 100-250 Lt pigiau nei rastinio pastato.
Langai ir durys. Šviesai patekti į pastatą, priešpirtyje galima įsirengti langą ar keletą, priklausomai nuo pirties dydžio. Ar jums reikia langų pačioje garinėje, nuspręsti turite jūs patys – vienos taisyklės nėra. „Vyksta ginčai ar pačioje saunoje lango reikia, ar nereikia. Aš asmeniškai manau, kad saunoj langas turi būti – malonu, sėdint saunoje dairytis. Kiti sako – ne, man maloniau prietema, man taip labiau patinka. Tai, be abejo, yra žmonių nuomonė ir kaip kas nori, taip tas daro. Tačiau aš vienareikšmiškai pasisakau už medinius pirties langus. Negalima dėti plastiko vien tik dėl to, kad įšilęs plastikas skleidžia cheminius junginius“, – teigia A. Pranckevičius.
Vidinėse pirties patalpose naudojamos grūdinto stiklo durys. Grūdintas stiklas geras tuo, kad mechaninio poveikio metu subyra, o ne sudūžta. A. Pranckevičius taip pat siūlo stiklines duris naudoti ir įeinant į pastatą. „Nėra tam recepto. Būna tokių pirčių, kur reikia daryti langines bei tvirtas medines duris, nes taip būna saugiau. O jeigu pirtis kur nors prie namų, geriau dėti stiklines duris. Priešpirtyje yra malonu daugiau šviesos“, – teigia pašnekovas.
Pirties stogas. Pirties stogo danga gali būti praktiškai bet kokia – nuo skardos iki bituminių čerpių. Norint suteikti pastatui daugiau autentiškumo, galima šį pastatą dengti senovėje naudojamomis medžiagomis – tarkime, nendrėmis, tačiau nedideliam pastatatui toks sprendimas būtų neekonomiškas. Stogai gali būti tiek vienšlaičiai, tiek dvišlaičiai, jiems, kaip ir gyvenamųjų pastatų stogams turi būti įrengta difuzinės plėvelė bei perdanga, tačiau ją reikia įrengti tik garinėje (naudojant bent 10 cm storio izoliacinės vatos) – kitose pirties dalyse, priepirtyje tai nėra būtina.
Pastato priežiūra. Rąstinis pirties pastatas reikalauja minimalios priežiūros. Daugiausia pastatus veikia saulė, kuri ilgainiui gali išblukinti medienos spalvą. „Pavėsyje stovinčią pirtį reikia dažyti rečiau, o jeigu ji stovi saulėtoje vietoje, ją veikia UV spinduliai, ir dažyti reikėtų kone kas metai. Žinoma, čia savininko pasirinkimas – jei nedažysi, nieko blogo nenutiks. Svarbiausia, kad medis būtų apsaugotas nuo drėgmės, nepūtų rąstai. Šiais laikais tam yra gerų hidroizoliacinių priemonių“, – pasakoja A. Pranckevičius.
