Graži veja yra tarsi tvarkingo šeimininko vizitinė kortelė – užklydę svečiai gal ir nepagirs jos grožio, bet apie apleistą ir nepjautą pievelę tikrai susidarys neigiamą įspūdį. Kiek pastangų reikės įdėti pjaunant veją, dažnai priklauso nuo vejapjovės pasirinkimo.
Plotas. Vienas svarbiausių kriterijų renkantis vejapjovę – vejos plotas. Kuo jis didesnis, tuo didesnę ir galingesnę vejapjovę reikėtų rinktis. „Jeigu prie namų yra iki aštuonių arų veja, visiškai pakaks elektrinės vejapjovės, kurios galia nuo 1000 W, o pjovimo plotis nuo 32 cm. Didesnės ir galingesnės elektrinės vejapjovės būna iki 40–43 cm pločio, jų variklio galia iki 1600–1800 W. Reikėtų prisiminti, kad kuo vejapjovė galingesnė ir didesnio pjovimo pločio, tuo ja greičiau galima nupjauti visą plotą. Galinga vejapjove taip pat pavyks įveikti peraugusią, ilgiau neprižiūrėtą žolę“, – sakė UAB „Senukai“ specialistas Andrius Besasparis.
Tie, kurie vertina švarią aplinką ir nemėgsta nuolat kliūvančio elektros kabelio, gali rinktis akumuliatorinę vejapjovę. Tokia vejapjove su vienu 4 Ah akumuliatoriumi, esant visiškai įkrovai, galima nupjauti apie tris arus vejos. Akumuliatorinės vejapjovės puikiai tiks prižiūrintiems nedidelius vejos plotus ir negalintiems ar tiesiog nenorintiems skirti daug laiko nuolatinei variklio priežiūrai.
Benzininės vejapjovės skirtos dideliems vejos plotams pjauti. Dažniausiai benzininę vejapjovę rekomenduojama naudoti 10–20 arų ploto vejoms. Dar didesnių plotų priežiūrai patartina rinktis vejos traktorius.
Atrodytų, mechaninės vejapjovės jau turėtų būti atgyvena šiais technologijų laikais, tačiau jos vis dar populiarios prižiūrint nedidelius (iki trijų arų) vejos plotus. „Mechaninė vejapjovė nėra skirta peraugusiai žolei pjauti. Ją pasirinkus, veją reikėtų pjauti maždaug du kartus per savaitę. Tačiau jei jums nebaisus fizinis krūvis ir jūsų veja nėra didelė, drąsiai galite rinktis mechaninę vejapjovę, kuri tarnaus ilgus metus“, – teigė specialistas.
Vejapjovės robotai. Elektra varomos vejapjovės robotai – tai akumuliatoriniai savaeigiai aparatai, skirti dideliems vejos plotams pjauti. Tokios vejapjovės yra programuojamos – jos jums patogiu laiku pačios nupjaus veją, kartkartėmis vis grįždamos įkrovai. Kai kurie tokių vejapjovių modeliai yra atsparūs drėgmei, todėl žolę galima pjauti net ir per lietų. Didžiausias jų trūkumas kol kas yra gana didelė kaina.
Aukščio reguliavimas. Į rinkoje esančias vejapjoves įdiegta individualaus arba centrinio aukščio reguliavimo funkcija. Centrinis aukščio reguliavimas atliekamas viena rankenėle pakeliant ar nuleidžiant visą vejapjovę tuo pat metu. Individualus aukščio reguliavimas gali būti atliekamas:
–rankenėlėmis reguliuojant kiekvieną ašį atskirai;
–perstatant ranka kiekvieną ašį į reikiamą aukščio poziciją;
–kiekvieną ratą tvirtinant atskirai reikiamoje pozicijoje.
Minimalus aukštis ne mažiau kaip 20 mm, maksimalus iki 70 mm.
Renkantis vejapjovę, reikėtų atkreipti dėmesį į jos aukščio pakopas. Paprasčiausi modeliai turi tris, o modernūs iki šešių pakopų.
Kiti aktualūs kriterijai:
pjovimo plotis;
mulčiavimo galimybė;
šoninis išmetimas;
savieigos funkcija (labai svarbu pjaunant didesnius plotus);
rankenų ergonomija;
galimybė keisti pjovimo greitį;
dideli galiniai ratai (lengviau manevruoti).
Energijos rūšis. Nors nuo senų laikų daugelis yra linkę manyti, kad efektyvesnės benzininės vejapjovės, tačiau dabar tiek elektrinių, tiek benzininių vejapjovių funkcijos yra labai panašios. „Elektrinės vejapjovės su mulčiavimo, surinkimo, galinio ir šoninio išmetimo funkcijomis neturėtų stebinti. Tačiau elektrinės vejapjovės yra gana brangios ir už panašią kainą galima įsigyti benzininę vejapjovę su visomis šiomis funkcijomis“, – sakė Andrius Besasparis.
Rinkdamiesi benzininę vejapjovę atkreipkite dėmesį į jos variklį. Visada patikimiau rinktis gerai žinomo gamintojo variklį, nes tai garantija, kad gamintojas investavo į kokybiškas medžiagas, įdiegė naujas technologijas ir užtikrino, kad variklio galia bus tokia, kokia yra skelbiama. Toks variklis, jį tinkamai prižiūrint, visada veiks patikimiau ilgą laiką.
Kadangi elektrinės vejapjovės dėl variklio konstrukcijos yra paprastesnės nei benzininės, varikliams reikia mažiau priežiūros ir mažesnė jų gedimo tikimybė.
Verta paminėti, kad elektrinės vejapjovės veikia kur kas tyliau nei benzininės, be to, atkrinta ir dauguma benzininėms vejapjovėms aktualių priežiūros darbų. Benzininė vejapjovė pasižymi ilgesniu veikimo laiku ir neribotu pjovimo plotu. Išsikrovus akumuliatorinei vejapjovei teks laukti, kol ji įsikraus, o turint elektrinę vejapjovę pjovimo plotą riboja laido ilgis. Įsigijus benzininę vejapjovę pakaks tik įpilti degalų.
Gedimai ir priežiūra. Gerai prižiūrima vejapjovė be didelių problemų gali veikti penkerius metus. Vėliau dėl natūralaus susidėvėjimo gali tekti pakeisti kai kurias dylančias dalis. Universalus patarimas – visada tinkamai ir nuolat prižiūrėti techniką, kaip nurodyta gamintojo instrukcijose. Norintiems, kad vejapjovė tarnautų ilgiau, A. Besasparis pataria laikytis šių paprastų patarimų:
–pasinaudojus vejapjove, visada išvalyti pjovimo dėklą, nuo peilių pašalinti žolės likučius, purvą;
prieš naują sezoną pakeisti benzininių vejapjovių oro filtrą, tepalus;
–niekada nepalikti benzino sistemoje ilgiau nei mėnesį, nes jis garuoja ir praranda oktaninį laipsnį; dėl tokių degalų variklis dirbs sunkiai, praras galią;
–vejapjovės nenaudoti šlapiai žolei pjauti ir jos nelaikyti drėgnose patalpose; dėl drėgmės greičiau pradės rūdyti metalinės detalės, elektros kontaktai.
Vienas dažniausių vejapjovių gedimų – išbalansuoti peiliai ir deformuotas velenas. Taip nutinka peiliu užkabinus kelmą, akmenį, betoninį apvadą ar kitą daiktą. Siekiant išvengti tokių gedimų, visada nuo vejos reikia nurinkti pavojų keliančius daiktus, nesistengti vejapjove apipjauti pakraščių. Tam yra skirtas kitas įrankis – žoliapjovė.
Jei benzininių vejapjovių variklis veikia netolygiai, to priežastis gali būti seni degalai, purvinas oro filtras, suodinas karbiuratorius ar net sukietėjusi membrana (jeigu tai membraninis karbiuratorius). Karbiuratoriaus tvarkymas reikalauja tam tikrų techninių žinių, todėl jo priežiūrą reikėtų patikėti specialistams.