Pirtininkai kalba, kad „antrametė“ vanta išlaiko tik nedaugelį naudingųjų savybių, kuriomis pasižymi šviežia vanta. Todėl pataria paskubėti ir šių metų sezonui vantą susirišti apie Rasų šventę – vasaros saulėgrįžą. Esą maždaug tokiu metu surištos vantos yra pačios geriausios.
„Mes gyvename vaizdo kultūroje, tačiau pirtyje tarsi grįžtame į tą pirmapradę būseną ir aplinką suprantame dviem jutimais – uosle ir lytėjimu. Todėl vanta yra pagrindinis pirties akcentas, padedantis grįžti į mums svarbią augalų kultūrą. Sakyčiau, kad vanta mūsų kultūrai yra tokia pat svarbi kaip japonams sakura“, – teigia Lietuviškos pirties akademijos vadovas Rimas Kavaliauskas.
Svarbiausia – vieta ir laikas
Iki Rasų šventės vantomis pasirūpinti siūloma todėl, kad būtent tuo metu medžių lapai būna pakankamai sustiprėję, sultingi, o jų biologinės savybės stipriausios. Po vasaros saulėgrįžos augalai po truputį pradeda nykti. Visgi norintys susirišti gerą vantą prieš suskubdami bėgti į mišką turi atsižvelgti ir į daugiau laiko ypatybių.
Ar pavyks iš populiariausio augalo beržo šakelių susirišti gerą vantą, galima paprastai patikrinti: reikėtų lyžtelėti viršutinę lapo pusę: jei lapo paviršius lygus ir švelnus – iš šio medžio šakų galima surišti puikią vantą, jei grubus – greičiausia, ne.
„Norintys susirišti individualią vantą, turėtų atsižvelti ir į paros laiką. Saulėtekio metu augalija turi daugiausiai sveikatos ir gyvybinių jėgų, vidurdienį patariama rišti vantas, skirtas sąmoningam programavimui, saulėlydžio metu – labausiai sustiprėja psichinės galios, todėl galima rišti vantas, skirtas psichinėms problemoms spręsti, naktis – didžiausios dvasios koncentracijos metas, surinktos vantos geriausiai tinka maginiams ir mistiniams tikslams“, – pataria pirties specialistas.
Vantos rišamos iš mažų šakelių, ūglių, todėl tikima, kad daugiausia energijos jos sukaupia per jaunatį ir priešpilnį mėnulį.
Be to, nemažiau svarbu išsirinkti ir tinkamą vietą. Miškininkas Andrius Kertenis teigia, kad tokiam tikslui reikėtų ieškoti jaunų medelių, augančių netoli vandens, tačiau ne griovyje. Tokiu atveju šakos lengvai links ir nelūš, tad vanta bus tvirta.
„Vantų nederėtų rišti iš ūglių, augančių iš seno kelmo, bei drėgnu oru surinktų šakų, nes tuomet lapai nesilaikys, o vanta bus silpna“, – sako miškininkas.
Vanta – skonio reikalas
Populiariausios Lietuvoje vantos, surištos iš beržo, ąžuolo arba kadagio šakų. Tačiau vantą susirišti galima iš daugelio Lietuvoje augančių medžių. Klausimas tik, kokias problemas pirties karalienė turėtų padėti išspręsti.
Pavyzdžiui, liepų vantos malšina galvos skausmą bei nuramina nervų sistemą, padeda esant sąnarių reumatui, ąžuolo malšina dusulį, ramina širdies skausmus, kadagio vantos padeda esant viršutinių kvėpavimo takų uždegimui, tuberkuliozei, edemoms, inkstų, kepenų ir tulžies takų patologijai, skatina kraujotaką, palengvina judesius. Dažniausia Lietuvos pirtyse beržinė vanta malšina raumenų skausmus, gerai valo odą, greitina žaizdų, nubrozdinimų gijimą, praplečia mažuosius bronchus, todėl išsipėrus lengva kvėpuoti.
„Eglės ir pušies vantos nuo seno buvo egzotika, bet kodėl gi neišbandžius ir jų. Jos išsiskiria maloniu aromatu, o tai ypač puiku žiemą. Be to, jos taip pat naudingos organizmui. Pavyzdžiui, pušį derėtų naudoti kaip katalizatorių su kitomis vantomis, nes pušinė sustiprina kitų vantų gydomąsias savybes“, – sako Rimas Kavaliauskas.
Be to, spygliuočių augalų vantas galima rišti ir po Rasų šventės. Esą nuo metų laiko priklauso tik lapuočių augalų gydomųjų savybių intensyvumas.
Nepataria džiovinti ant saulės
Pirmiausia, išsirinkus, kokios medžio rūšies vantos norėsite, reikėtų nuo kelių medžių nupjauti šoninius ūglius. Griežtai nerekomenduojama jų džiovinti ant saulės – reikėtų ieškoti gerai vėdinamo pavėsio.
Pirtininkai yra pamėgę kelis vantų džiovinimo būdus. Paprastesnis – nupjautus ūglius tiesiog kuriam laikui palikti miške po medžiu. Tik tuomet parsivežti namo ir rišti. Dar vienas būdas – surišti vantas poromis ir pakabinti kur nors pastogėje, laikyti savaitę. Geriausiu būdu laikomas vantos džiovinimas šieno kupetoje. Vantas į kupetą reikėtų dėti sluoksniais, kotais į kupetos išorę, kad būtų patogu ištraukti.
„Vanta yra labai individualus dalykas ne tik periamam, bet ir periančiajam. Ji neturėtų būti per sunki, kad pirties malonumas netaptų fiziniu darbu. Kotas turėtų gerai gulti į delną, nes jei bus per plonas – trins, jei bus storas – pirštai pavargs. Optimalus vantos ilgis yra maždaug 40–60 centimetrų, iš kurių apie ketvirtadalį turėtų būti be lapų“, – sako R. Kavaliauskas.
Vantos kotą reikėtų suveržti audeklo atraižomis, bintu ar minkšta virvele. Be to, rišant mazgą reikia pagalvoti apie tai, kad žiemą jį reikės atrišti ir vantą suveržti iš naujo.
