Vienmetės gėlės išsiskiria puošniais žiedais, o ir gėlynų vaizdą kasmet galima kardinaliai keisti, jei rinksitės šiuos augalus. Tačiau neužtenka vien tik įsigyti ir pasodinti vienmečių gėlių: tankiai ir gražiai jos suveši tada, kai parenkama tinkama augimo vieta.
Rožinės ir violetinės sprigės dera su raudonai žydinčiomis begonijomis. Šių lapai gali būti ne tik žali, bet ir tamsiai raudoni, tad rinktis begonijų veisles reikėtų pagal gėlynų spalvų paletę. Nors sode margumo daug, tačiau spalvos ritmiškai kartojasi, o jų pliūpsnius „nuramina“ melsvių intarpai, tad gėlynai neatrodo chaotiškai ir visuma akies nerėžia.
Banguota plastiška želdynų linija – švelni, skirta akims pailsėti. Ji vizualiai praplečia sodo erdvę, nenutrūkstamai vinguriuoja palei sklypą, apglėbia verandą ir užsibaigia pakraštyje ties namo kampu. Raminamą įspūdį kuria ir raganėmis bei hortenzijomis apželdinta pergolė, kuri yra puiki atrama šiems augalams, ne tik gaunantiems pakankamai erdvės savo grožiui atskleisti, bet ir metantiems šešėlį ant poilsio vietos.
1. Augalai sukomponuoti taip, kad visi būtų gerai matomi – ir pro langą, ir išėjus pasėdėti verandoje. Pirmame plane žydi žemaūgės sprigės ir begonijos, už jų kai kur pasodinti šiek tiek aukštesni melsvių kerai, toliau į viršų stiebiasi viendienės ir rudbekijos.
2. Japoninis klevas – išskirtinai dekoratyvus medelis, kuris žiemą turi „ilsėtis“ vėsiame ūkiniame pastate ar garaže. Jis išsprogsta jau vasario mėnesį – tada galima augalą su vazonu parsinešti į kambarį ir grožėtis juo kaip kambarine gėle. Lauke jis įkurdinamas tik šalnoms praėjus. Japoniniam klevui rasta vieta arti namo – čia egzotiškas augalas labiau dera, nes kuo toliau nuo pastato, tuo ryškiau atsiskleidžia natūralios gamtos grožis, tad jei toks medelis augtų, tarkim, po beržu, atrodytų šiek tiek komiškai.
3. Palei verandą žaliuoja kukmedis – tai jau senas krūmas storu stiebu, tačiau jis stipriai nugenėtas, kad šakos neužstotų vaizdo į sodą iš terasos. Medžių ir krūmų dekoratyvumas atsiskleidžia su amžiumi, o genėti juos galima nieko nesibaiminant, nes augalai gamtoje įpratę būti ir vėjų laužomi, ir gyvūnų apgraužiami.
4. Ten, kur augalai nedengia visos žemės, ji mulčiuota – mulčias sulaiko drėgmę, paslepia laistymo įrangą, neleidžia želti piktžolėms. Nors dabar prekybininkai siūlo įvairiausio spalvoto – raudono ar žalio – mulčio, daug gražiau atrodo natūrali žievės spalva.
5. Kaip vizuali atsvara išsikerojusiai raganei kitoje pergolės pusėje šalia hortenzijos auga skiepyta eglė ‘Inversa’. Jos siluetas žemyn svyrančiomis šakomis itin išraiškingas – tai puikus visžalis sodo poilsio zonos akcentas. „Verkiančio“ medelio laja kompaktiška, todėl spygliuočiui nereikia daug erdvės.
6. Nedidelis gėlynėlis vejos viduryje skirtas išsklaidyti monotonijai: čia auga kvapnūs mažučiai laibeniai, ryškiaspalvės begonijos ir kaip vienmečiai auginami, tačiau labai ilgai žydintys miltuotieji šalavijai. Gal kai kam šis sprendimas – apvalus gėlynas viduryje vejos – atrodo jau šiek tiek pabodęs, tačiau stilistiškai jis atitinka šio kraštovaizdžio koncepciją ir čia dera.
