Tai vieni iš seniausių kambarinių augalų pasaulyje. Juos augino mūsų močiutės, augina mamos, auginame mes, ir turbūt augins mūsų vaikai. Kad pelargonijos vis dar madingos, mėgiamos ir auginamos, reikėtų dėkoti selekcininkams ir taikiam šių gėlių būdui. Taigi, ką svarbu apie šias gėles žinoti?
Balkone jos nesunkiai ištveria sausras ir gali palaukti lašelio vandens, kol grįšite iš atostogų. O jeigu laiku paliesite ir patręšite, be pertraukos žydės iki stipresnių šalnų (spalio vidurio). Prieš keletą metų labai išpopuliarėjo svyrančios (skydalapės) pelargonijos, o dabar vėl į madą ateina juostuotosios, kurios sodinamos į vazonus ir puošiami laiptai, terasos, grįstos poilsio aikštelės ir takeliai.
Pelargonijos priklauso snaputinių šeimai. Pelargos graikiškai reiškia gervę, nes vaisius panašus į gervės snapą. Dauguma pelargonijų kilusios iš Pietų Afrikos, Kapo Žemės. Ten jų auga apie 170 rūšių. Kambariuose auginama tik keletas – gražiai žydinčios juostuotosios (Pelargonium zonale), didžiažiedės (P. grandiflorum), skydalapės (P. peltatum), kvepiančios maloniosios (P. graveolens), kvapiosios (P. odoratissimum), garbanotosios (P. crispum) ir kitos pelargonijos.
Juostuotųjų pelargonijų (Pelargonium zonale) stiebai statūs, medėjantys, lapai apvalūs, negiliai skiautėti ir plaukuoti. Lapų pakraščiai juostuoti. Žiedynai rutulio formos su įvairiaspalviais pilnaviduriais arba tuščiaviduriais žiedais. Tinkamai prižiūrimos žydi beveik visus metus. Išvesta labai daug veislių. Dauguma šios rūšies pelargonijų 30-60 cm aukščio, bet yra ir žemaūgių (15-18 cm). Jos dera su žydinčiomis vienmetėmis (laibeniai, žydrūniai) gėlėmis ir augalais puošniais arba smulkiai karpytais lapais (rūtos, chlorofitai, kochijos).
“Decapo” pelargonijos skaisčiai raudonos, pusiau pilnavidurės;
“Esprit” – skaisčiai raudonos, lapai gražiai raštuoti, pusiau pilnavidurės;
“Rosetta” – rausvos, pusiau pilnavidurės;
“Glacis” – baltos, pusiau pilnavidurės;
“Showcase White” – baltos, pusiau pilnavidurės.
Didžiažiedžių pelargonijų (Pelargonium grandiflorum) žiedai stambūs, žiedlapiai banguotu pakraščiu, dažnai dvispalviai. Žydi palyginti trumpai – nuo pavasario iki vasaros vidurio. Didžiažiedžių kereliai 30-60 cm aukščio, stiebai statūs. Lapai klostyti, plaukuoti su dantytu pakraščiu. Didžiažiedės pelargonijos tinka kambariams, balkonams papuošti, jas reikia saugoti nuo lietaus (laikyti po stogeliu).
Skydalapės pelargonijos (Pelargonium peltatum) dar vadinamos svyrančiomis, nes jų į šonus išsišakoję 30-100 cm ilgio stiebai svyra žemyn. Lapai savo forma panašūs į gebenių lapus, bet didesni, palyginti mėsingi, lygūs. Žiedai ir žiedynai smulkesni, bet šviesių, linksmų spalvų, kartais dvispalviai. Žydi labai gausiai. Skydalapės pelargonijos sodinamos balkonuose į lovelius, kabančius krepšelius ir aukštas vazas arba vazonus, kad šakos svirtų žemyn.
”Mahogany” – baltai raudonos, pilnavidurės;
“Bonete” – raudonos, pilnavidurės;
“Charade” – alyvinės, pilnavidurės;
“Ville de Dresden” – baltos su perlamutriniu atspalviu, tuščiavidurės;
“Momo” – skaisčiai raudonos, tuščiavidurės;
“Stadt Villach” – raudonos su baltu viduriuku, tuščiavidurės;
“Wico” – rausvos, pilnavidurės.
Kvapiosios pelargonijos (Pelargonium odoratissimum) auginamos ne dėl žiedų, bet dėl kvepiančių lapų. Jos palyginti aukštos (daugiau kaip 1 m), lapai gražūs, įvairiai suskaidyti, kai kurių veislių lapai su baltu apvadu lapais. Kvepiančiosios pelargonijos skirstomos į grupes pagal kvapą. Jos kvepia rožėmis, citrinomis, apelsinais, obuoliais, mėtomis, muskatiniais riešutais ir pan.
Sukulentinės pelargonijos. Jų stiebai sustorėję, mėsingi, kad išgyventų sausose vietose. Mėsingoji (Pelargonium carnosum), keturbriaunė (Pelargonium tetragonum) ir kitos panašios pelargonijos pas mus labai retos.
Naudinga informacija:
– Deja, kai kurie žmonės alergiški pelargonijoms. Kiti gali jas auginti kaip vaistinius ar prieskoninius augalus. Kvapiųjų pelargonijų eteriniai aliejai ramina nervus, o išskirtos fitoncidinės medžiagos gelbsti nuo peršalimo ligų. Susierzinę arba peršalę pajudinkite pelargonijos kerą ir keletą kartų giliai įkvėpkite. Džiovintų lapų drobiniuose maišeliuose galima prikaišioti spintose tarp skalbinių, kad kvepėtų ir nepultų kandys.
– Jeigu šių gėlių lapai ima gelsti, tai rodo kalio, magnio bei geležies trūkumą. Jei šias gėles apėmė lapų chlorozė, patariama tręšti tokiu tirpalu: 10 l vandens ištirpinama 5 g geležies chelato ir 10 g kalio salietros arba 10 g geležies chelato.
– Namuose dažniausiai auginamos dvi pelargonijų rūšys: kvapnioji (dar vadinama Jeronimu) (Pelargonium graveolens) ir zoninė (Pelargonium zonale).
– Ausies skausmą ir uždegimą galima numalšinti nuskynus kvapniosios pelargonijos lapelį, jį suglamžius ir įdėjus į ausį.
– Pelargonijos lapelis bus puikus pagalbininkas kenčiantiems nuo danties skausmo – reikia įdėti jį į burną ir prispausti prie dantenos. Mažiesiems lengviau ir be skausmo kalsis dantukai, jei prie skruosto iš išorės pririšite pelargonijos lapelį. Kenčiantiems nuo radikulito bei osteochondrozės rekomenduojama dėti susmulkintų pelargonijos lapų kompresus prie skaudamų vietų ir palaikyti nakčiai. Jei kankina nemiga – pelargonija gali padėti normalizuoti miegą ją tiesiog pastačius miegamajame.
– Pridėjus pelargonijos lapą prie riešo, kur matuojamas pulsas, normalizuosis arterinis kraujo spaudimas. Ši gėlė apsaugo nuo kojų nagų ir odos grybelio, tereikia kasdien uždėti tvarstį su pelargonijos lapu ant pažeistos vietos. Maža to, pelargonija mažina cukraus kiekį kraujyje, šalina skausmą, pašalina kraujagyslių spazmus, gali padėti esant galvos skausmui, migrenai.
