Orchidėjų vardas asocijuojasi su išpuoselėtu grožiu, švelnumu, trapumu, malonia, šilta aplinka, kur jos veši. Bet realybėje ne visada yra taip.
Gamtoje orchidėjos paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą – nuo Grenlandijos, kur auga karštųjų versmių pakrantėse, iki tolimiausio, labiausiai į pietus nutolusio Pietų Amerikos žemyno kyšulio. Atskiros rūšys auga ir šiltame, ir vėsiame, ir šaltame klimate. Dauguma jų yra epifitai (auga ant medžių kamienų, šakų). Tik kai kurios auga dirvožemyje. Tarp jų 36 Lietuvoje randamos rūšys.
Visgi, dauguma rūšių veši atogrąžose ir paatogrąžiuose. Kaip tik šių kraštų orchidėjas mes auginame kaip kambarinius augalus. Auginame dėl nuostabiai gražių žiedų. O kadangi dauguma rūšių žydi žiemą ir žydi ilgai, tai tikrai yra vertingi augalai mūsų patalpų puošimui.
Orchidėjos iš kitų augalų išsiskiria ne tik grožiu, bet ir auginimo ypatumais. Norint sulaukti žiedų, reikia griežtai tenkinti visus jų poreikius. Labai svarbi yra oro temperatūra, kuri lemia žiedpumpurių užmezgimą, žydėjimo laiką, trukmę. Šiltuose gyvenamuosiuose kambariuose (temp. žiemą 18 – 22°C) žydi falenopsiai, kambrijos, dendrobiai. Bet yra orchidėjų, kurios žydi tik vėsiuose kambariuose, kur temperatūra yra 7 – 12°C.
Tarp jų yra cimbidžiai.
Neabejoju, visi, kurie bent kiek domimės augalais arba dovanojame gėlių puokštes, esame matę šiuos augalus. Ištisus metų laikus skinti jų žiedynai pardavinėjami gėlių parduotuvėse.
Cimbidžiai yra vienos seniausiai auginamų orchidėjų. Konfucijaus (551-478 m. pr. Kr.) laikais jas augino senovės Kinijoje.
Yra apie 40 rūšių, iš kurių išvesti keli tūkstančiai veislių. Natūralios jų augavietės tęsiasi Šiaurės pusrutulyje nuo Indijos iki Japonijos, Pietų pusrutulyje – Australijoje. Auga dirvožemyje arba kaip epifitai ant medžių ir ant uolų, vidutiniškai drėgname ir drėgname klimate. Kai kurios rūšys auga ir pusiau sausame Australijos klimate (Cymbidium canaliculatum).
Cimbidžiai virš žemės paviršiaus suformuoja storus, plokščius stiebagumbius, kurie populiariai yra vadinami bulvėmis, tuberidžiais. Vadinkime juos paprasčiausiai – gumbais. Čia kaupiamas vanduo. Iš jų išauga siauri, kardiški, vienoje eilėje išsidėstę lapai. Jeigu gumbai stori, išsipūtę, reiškia yra geros augimo sąlygos. Jeigu susiraukšlėję, trūksta drėgmės. Taip gali nutikti esant sausam substratui, arba kai supūva šaknys. Atskiras gumbas auga tik vienerius metus. Kasmet iš pumpurų, esančių po žeme arba arti žemės paviršiaus išauga nauji stiebagumbiai. Toks stiebų šakojimasis vadinamas simpodiniu. Taip per kelis metus susiformuoja gausiai lapuotas platus keras, sudarytas iš jaunų ir senesnių stiebagumbių. Patys seniausi, belapiai gumbai yra atskiriami ir pašalinami. Juos galima paguldyti ant drėgnų durpių arba samanų – kartais išaugina naujus ūglius.
Orchidėjos iš kitų augalų išsiskiria ne tik grožiu, bet ir auginimo ypatumais. Norint sulaukti žiedų, reikia griežtai tenkinti visus jų poreikius. Labai svarbi yra oro temperatūra, kuri lemia žiedpumpurių užmezgimą, žydėjimo laiką, trukmę.
Žiedynkotis užauga taip pat iš žemės paviršiuje susiformavusių generatyvinių pumpurų. Jis gali būti status, nulinkęs, iki vieno metro ilgio. Ant jo išsidėsto nuo kelių iki kelių dešimčių iki 15 cm skersmens žiedų. Jie, priklausomai nuo veislės, būna balti, geltoni, rudi, žali, taškuoti, brūkšniuoti, kvapnūs, dvokiantys.
Šių orchidėjų žiedai yra netaisyklingi (zigomorfiniai) – turi vieną simetrijos ašį. Visi žiedlapiai – 3 taurėlapiai ir 3 vainiklapiai – yra labai panašūs ir spalvoti. Skirtingos spalvos, formos yra apatinis vainiklapis, vadinamas lūpa. Jis skirtas žiedus apdulkinantiems vabzdžiams nutūpti.
Cimbidžiai žydi žiemą ir pavasarį. Žydėjimas tęsiasi kelias savaites.
Prekybos centruose yra pardavinėjami hibridiniai cimbidžiai, kurie labiau pritaikyti augti uždarose patalpose. Jie gausiai žydi, turi didesnius ir spalvingesnius žiedus, kompaktiškus žiedynus.
Yra žemesnių, miniatiūrinių, cimbidžių veislių grupė (aukštis apie 45 cm) su smulkesniais žiedais (skersmuo 5 cm). Jie skirti mažesnėms ir šiltesnėms erdvėms (temp. žiemą 14 – 18°C ).
Cimbidžiai yra ne tik puošnūs, bet ir brangūs augalai. Parduotuvėse jie kainuoja 60 – 150 litų. Todėl prieš perkant reikia žinoti, ar galėsime sudaryti sąlygas jų augimui.
Dar kartą kartoju – cimbidžiai yra skirti vėsiems kambariams. Jie žydi, esant 7 – 12°C temperatūrai. Atnešus žydintį augalą į šiltą kambarį, jis greitai nužydės. Vėliau, visą laiką laikant šiltame gyvenamajame kambaryje, nesukraus žiedų sekančiam žydėjimui. Augalas žaliuos, augins stiebus ir lapus, bet nežydės. Taigi, šios orchidėjos yra skirtos koridoriams, miegamiesiems ir kitoms vėsioms patalpoms.
Vasarą cimbidžius reikia išnešti į lauką – pastatyti balkone arba sode po obelimi. Lietingesnę vasarą gal papildomai ir laistyti nereikės. Tik saugokime nuo šliužų, jie labai mėgsta lapus graužti. Lauke laikykime iki pirmųjų šalnų – tai gali būti rugsėjo, o gal net spalio mėnesio pradžia.
Substratas šioms orchidėjoms yra gaminamas iš medžių žievės, medžių anglies, perlito, riešutų kevalų, durpių, perpuvusio arklių mėšlo. Rūgštingumas pH – 5,5 – 5,8. Jis smulkesnis, negu tas, kuriame auga falenopsiai. Substratas visada turi būti drėgnas, bet neužmirkęs, turi išlikti tinkamas apie 3 metus – kol augalai bus persodinami.
Geriausiai auga labai šviesioje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių.
Cimbidžiai vasarą laistomi gausiai, žiemą saikingai. Negalima leisti augalui perdžiūti. Augimo metu reguliariai tręšiami silpnu trąšų tirpalu.
Dauginami cimbidžiai dalijant kerą. Tai yra daroma balandžio – gegužės mėnesiais. Keras yra plėšomas taip, kad kiekvienoje dalyje liktų ne mažiau kaip 3 gumbai. Priešingu atveju, naujas keras tais metais nežydės. Bet neskubėkime dauginti. Kuo didesnis keras, tuo daugiau jis užaugins žiedynų.
Gamtoje orchidėjos paplitusios visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą – nuo Grenlandijos, kur auga karštųjų versmių pakrantėse, iki tolimiausio, labiausiai į pietus nutolusio Pietų Amerikos žemyno kyšulio.
Iš šios genties per 100 metų yra išvesta tūkstančiai hibridų. Kryžminimui panaudota daugiau kaip 20 cimbidžių rūšių. Dažniausiai naudojami C. aloifolium C. lowianum, C. eburneum, C. hookerianum, C. insigne, C. sandere, C. floribundum.
C. lowianum – paplitę aukštai Kinijos kalnuose. Iš tvirtų stiebagumbių išauga apie 1 m ilgio lapai. Žiedynas 1,5 m ilgio. Žiedai 8 – 10 cm skersmens žaliai rudi su raudona dėme ant lūpos viršūnės. Ši rūšis viena iš pirmųjų buvo atvežta į Vakarų Europą. ir kartu su kitomis rūšimis Anglijoje 1889 m. buvo panaudota pirmam hibridui gauti. 9 – 10 sumedėjusių augalų ištvermingumo zona.
C. aloifolium. Tai vidutinio dydžio iš Pietryčių Azijos kilusios orchidėjos. Jų stori, kieti lapai apie 1m ilgio. Nulinkusiame žiedyne apie 40 žiedų, kurių skersmuo 4 cm. Vainiklapiai ir taurėlapiai gelsvi su kaštoniniais brūkšneliais. Žydi anksti pavasarį iki vasaros pradžios. Auga 9 – 10 sumedėjusių augalų ištvermingumo zonoje.
C. atropurpureum. Taip pat auga Pietryčių Azijoje ant uolų, medžių šakų ir prie jūros esančių miškų žemumų dirvožemyje. Jų yra ryškai spalvoti žiedai – Filipinuose – raudoni, Tailande – žalsvi. Auga 11 – 12 sumedėjusių augalų ištvermingumo zonos drėgnuosiuose miškuose.
C. hookerianum. Auga Pietryčių Azijos kalnų miškuose . Epilitas (auga ant uolų). Žiedynas iki 70 cm. ilgio. Intensyviai kvapnūs žiedai yra žali su raudonomis dėmėmis. Auga 9 – 10 sumedėjusių augalų ištvermingumo zonoje.
C. sandere. Neturi stiebagumbių. Žiedai kvapnūs, 8 cm skersmens. 10 sumedėjusių augalų ištvermingumo zona.
C. floribundum. Auga ant akmenų ir medžių šakų. Atsparus sausam orui. Suformuoja didelį kerą. Lengvai auga sausame ore. Tik šiltose patalpose nežydi. Stiebagumbiai maži. 9 – 10 sumedėjusių augalų ištvermingumo zona.
Tiems, kurie susižavėjo cimbidžiais, trumpai pateikiu jų augimo ciklą:
Sausio mėnuo – žydi ankstyvos veislės, laikomi 12 – 14°C temperatūroje.
Vasario mėnuo – augalai žydi, temperatūra 12 – 14°C.
Kovas – augalai žydi, pradeda augti nauji ūgliai, temperatūra 14 – 16°C.
Balandis – auga vegetatyviniai ūgliai, laikomos 16 – 18°C temperatūroje.
Gegužė – intensyviai auga ūgliai, temperatūra 18 – 20°C.
Birželis – pradeda augti generatyviniai ūgliai (žiedynai), temperatūra 18 – 20°C.
Liepa – auga gen. ūgliai, temperatūra 18 – 22 °C.
Rugpjūtis – auga generatyviniai ūgliai, temperatūra 18 – 22 °C.
Rugsėjis – pasirodo pirmi žiedpumpuriai, temperatūra 12 – 14 °C.
Spalis – – baigia augti lapai. Temperatūra 12 – 14 °C.
Lapkritis – pradeda žydėti ankstyvos veislės. Temperatūra 12 – 14 °C.
Gruodis – žydi ankstyvos veislės. Temperatūra 12 – 14 °C.
