Rododendrai – tai visad žaliuojantys ir metantys lapus krūmai, žydintys įvairiaspalviais žiedais. Pavasarį grožimės jų gausiu žydėjimu, spalvingais ryškiaspalviais ar švelnesnių potėpių debesimis. „Ką gi jau ir vasara, dauguma rododendrų nužydėjo, tačiau kai kurie dar žydės ir liepą – šviesusis (Rh. arborescens), lipnusis (R. viscosum) ar antrą kartą rugpjūtį, pavyzdžiui, Rh. ‘Cuningham‘s White“, – teigia Jolanta Šabūnaitė, VDU Botanikos sodo Dendrologijos kolekcijų sektoriaus Botaninių kolekcijų kuratorė.
Peržydėjusių žiedynų šalinimas. „Peržydėjus rododendrams, galime žiedus su visu žiedynu nuskinti, jei nenorime sėklų, o sterilių veislių (rūšys gali likti irgi be sėklų) nuvytę žiedynai visai neteikia grožio, pataria dendrologė. – Nuskynus peržydėjusius žiedus augalui bus lengviau, tereiks visas jėgas, o gal „mintis“ nukreipti į savo priežiūrą: maitinimą, girdymą. Žiedynus galima kirpti su sekatoriumi arba nulaužti ranka, ėjot pro šalį nulaužėt vieną, vėliau kitą“.
Laistymas. Pasak J. Šabūnaitės, rododendrams labai reikalinga didelė dirvos ir oro drėgmė, kuri žydėjimo metu prailgina šį nuostabų laikotarpį. Visą vasarą svarbu normalus pastovus vandens kiekis, kad augalai neperdžiūtų, galėtų susikrauti pumpurus kitų metų žydėjimui.
Pavyzdžiui, apie metrą aukščio visžaliui, nemetančiam žiemą lapų rododendrui, kasdien reiktų maždaug 8-10 l kibiro vandens. Optimaliai dirvos reakcijai palaikyti rododendrus geriausia lieti minkštu lietaus, upės ar tvenkinio vandeniu. Jei aplankys didelės liūtys ir Jūsų drenažas neįtin geras, kurį laiką rododendrai vandens perteklių pakęs, kai kurie jų (Rh. atlanticum, Rh. roseum) visai gerai jausis. Rododendrai nepakenčia šlapių vietų su užsistovėjusiu vandeniu, jie negali augti taip pat tose vietose, kur aukštai gruntinis vanduo.
Vėlai rudenį, prieš prasidedant šalčiams, krūmus reikia gerai palieti. Žiemą rododendrai nukenčia ne tiek nuo šalčio, kiek nuo išdžiūvimo. Iš pradedančių suktis į vamzdelį lapų sprendžiame, kad augalui trūksta vandens.
Tręšimas. Anot dendrologės J. Šabūnaitės, po žydėjimo rododendrus reikia papildomai tręšti. Jei labai sausa, puikus variantas skystos trąšos – kartu palaistot ir patręšiat. Jei leidžiat sau rododendrus laistyti purškiant, tad gerai ir granuliuotos trąšos, jos sau spės lėtai tirpdamos augalą pamaitinti iki vasaros pabaigos. Geriausia tręšimui tinka trąšos, skirtos specialiai rododendrams, tik neilgalaikio veikimo, nes augalai nepasiruoš laiku žiemai. Rododendrus galima tręšti iki liepos vidurio.
Po žydėjimo patartina tręšti išraugintu ir atskiestu (1:15) galvijų mėšlu. Taip pat rododendrams, kaip beje ir kitiems dekoratyviniams augalams, rekomenduojamos specialios trąšos, pagamintos iš jūros dumblių, augalinių ekstraktų, praturtintos laisvosiomis aminorūgštimis, biostimuliatoriais, polisacharidais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis, kurios teigiamai veikia bendrą augalų augimą, vystymąsi bei didina augalo atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, tame tarpe ligų sukėlėjams ir kenkėjams. Pasibaigus žydėjimui, rododendrus galima tręšti Atlante trąšomis.
Tyrimais nustatyta, kad fosfitinės druskos esančios šioje trąšoje yra viena iš veiksmingesnių prevencinių priemonių Phytophthora grybų sukeliamų ligų. Fosfito poveikis pasireiškia natūralaus augalo atsparumo stiprinimu prieš Phytophthora grybų sukeliamas ligas. Rekomenduojama augalus purkšti Atlante 0,15–0,25 proc. tirpalu arba laistyti (20-40 ml/100 kv. m). Trąšų sudėtyje yra 30 proc. fosforo ir 20 proc. kalio.
Jei po pavasarinio tręšimo Jūsų rododendrai turi šviesiai žalius – gelsvus lapus, laistykite parūgštintu vandeniu: kibirui nuo vieno iki dviejų valgomų šaukštų citinos rūgšties ar acto. Efektas turėtų pasirodyti mėnesio bėgyje, matysis kaip lapai nuo lapkočio pradeda tamsėti. Patikimiau tokiu vandeniu laistyti iki rudens – bent porą kartų per mėnesį. Augalas pradės geriau įsisavinti maisto medžiagas.
Mulčiavimas. Dendrologės J. Šabūnaitės nuomone, labai gerai ir į gruntą įmaišyti pušų spyglių, netgi konkorėžių, juos galima ir sutrūpinti: pūresnė dirva, trąša, daugiau deguonies, geresnis vandens patekimas. Vasaros pabaigoje dauguma rododendrų pradeda numetinėti senus lapus, tai dangalas apsaugai nuo žiemos šalčių, tad jei lapus nurenkate, jų vietoje galite pilti mulčią, rūgščias durpes, pušų spyglius, šiek tiek smėlio ar žvyro. O jei pastebėjote plikas šaknis, tumet galite užpilti rūgščiomis durpėmis ar specialiu substratu rododendrams, rododendrai nenukentės.
Apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Ir vasarą rododendrus puola įvairūs kenkėjai: straubliukai, baltasparniai, grybinių ligų sukėlėjai, tad augalus tenka purkšti insekticidais bei fungicidais. Reguliariai naudojant kaip profilaktinę priemonę Oleorgan, Konflic, Canelys, kurie pagaminti iš Neem medžio sėklų aliejaus, karčiojo musmedžio, cinamono augalinės žaliavos, padidinsime augalų atsparumą daugeliui kenkėjų, o iš mimozos ir citrusinių augalų žaliavos pagaminti produktai – Zycara, Mimoten, Flama, Funres – bus tinkama priežiūra nuo ligų.
Geresnis rezultatas gaunamas, kai augaliniai ekstraktai naudojami profilaktiškai, nedidelėmis normomis, bet reguliariai, nei esant akivaizdžiai problemai. Šiomis trąšomis augalai purškiami 0,1–0,3 proc. tirpalu kas 10–15 dienų. Jas galima naudoti kartu su augalų apsaugos produktais, bet laiku ir reguliariai naudojant bioproduktus – galima apsieiti ir be jų. Purškiant augaliniais ekstraktais galioja tie patys reikalavimai: nenaudoti vėjuotu ir lietingu oru, kai labai karšta ir saulėta. Be prevencinio poveikio nuo kenksmingų organizmų, augaliniuose ekstraktuose esančios organinės medžiagos teigiamai veikia bendrą augalų augimą, mitybą, skatina audinių regeneraciją ir vystymąsi.
Genėjimas. Vasarą, taip pat, galima iškirpti sausas, vieną kitą nereikalingą šaką, kad krūmas atrodytų gražiai. Būtinai
reikia apsižvalgyti ar neatsirado keistų darinių – grybų – ant lapų, šakelių, tokias šakeles iškirpti. Gali būti atsiras bevystančių ūglių, nieko nelaukite ir kirpkite.
Sodinti rododendrą vasarą ar ne? „Galima, nekreipiant dėmesio ar jis augo vazone ar ne, – sako J. Šabūnaitė. – Jų šaknys sudaro tankų raizgalyną, kuokštą, tad jam persodinimas neturėtų pakenkti, bet žinoma, geriau sodinti pavasarį ar vasaros pabaigoje, iki rudens vidurio. Svarbiausia, kad rododendrui netrūktų vandens“.
Vieta ir dirva. Dauguma rododendrų rūšių – tai tipiški kalnų augalai, paplitę Azijoje, auga kalnuose atvirose ir miškingose vietose, Amerikoje – miškeliuose. Mėgsta silpnai ažūrinę šviesą. Rododendrams reikia parinkti apsaugotą nuo skersvėjų vietą, kuri dažnai būna viena iš rododendrų žuvimo priežasčių. Jų nereikia sodinti prie pastato kampo.
Natūraliomis sąlygomis rododendrai auga rūgščioje, purioje, orui ir vandeniui laidžioje dirvoje. Jų šaknys paviršinės, išsidėsčiusios 20-30 cm gylyje. Duobę rododendrui reikia iškasti dvigubai didesnę ir platesnę, negu krūmo šaknų gumulo storis ir plotis.
Rododendrams auginti būtinos rūgščios aukštapelkės durpės, į jas jas galima primaišyti perpuvusio mėšlo, pušų ar eglių spyglių, medžio pjuvenų. Tačiau reikia neužmiršti, kad paruošto mišinio rūgštingumas turi būti pH 4,5-5,5. Esant dirvos šarminei reakcijai, rododendrai skursta, ant lapų atsiranda chlorozės požymiai.
Negalima sodinti rododendrų tarp tujų, jos labai kankina per arti augančius rododendrus, kurie turi paviršinę šaknų sistemą, todėl iš viršutinio žemės sluoksnio jie greitai ištraukia drėgmę, ir rododendrai kenčia nuo sausros. Rododendrams tinkami kaimynai yra pušys.
Nesėkmės. Taigi rododendrai blogai auga pasodinti netinkamoje vietoje, kai blogai paruošiama dirva, netinkamas pH, per didelė druskų koncentracija, kai per didelė ar per maža dirvos ir oro drėgmė ir, kai jiems per daug šviesos. Visų šių nesėkmių galima išvengti ir tuomet galėsite džiaugtis šiais dekoratyviais krūmais ištisus metus.
