Dienos pamažu šiltėja, už lango vis garsiau čiulba paukščiai – tad pavasaris neišvengiamai ateina. O labiausiai pavasarį pajuntame tada, kai lauke sužydi gėlės, sužaliuoja medžiai. Smagu, kai miesto gatvėse ar kavinėse galime pasidžiaugti pirmąja žaluma, bet dar smagiau, kai šią puošmeną savo namuose auginame patys.
Tad jei šiemet pirmąsyk gyvenime nusprendėte savo kieme arba balkone įsirengti gėlynėlį, geriau nepradėkite nuo didelių apimčių. Pradžiai, kad pavyktų ir netektų nusivilti, užteks ir vazono ar lovelio su gėlių kompozicija. Žinoma, paprasčiausias būdas – nusipirkti jau paruoštą vazoną su susodintais augalais arba auginti vienos rūšies gėles viename vazone – tuomet nereikia sukti galvos dėl komponavimo. Bet jei norite savos ir originalios kompozicijos arba turite pačių užsiaugintų gėlių daigelių, tada reikės apgalvoti, kaip ir ką daryti.
Pirmiausiai reikia nuspręsti, kokioje vietoje statysite ar kabinsite vazoną su gėlėmis. Nuo to priklausys, kokias gėles jame sodinsime. Nes jei indas stovės saulėtoje vietoje, tai jame turi augti vienokios gėlės, o pavėsyje – kitokios. Jei neturite savų gėlių daigų, jų galima rasti turguje arba prekybos centre. Kur bepirktume gėles, reikės pasidomėti, ką šios mėgsta: derlingą žemę ar ne, drėgną ar sausą dirvą, saulėtą vietą ar pavėsį. Geriausiai, žinoma, įsigyti tokias, kurios yra nereiklios ir gali augti bet kur, bet tokių yra nedaug.
Be gėlių dar reikės joms vazono ir žemių. Jei gėlės bus svyrančios ir pakabiname vazone, tada tinkamiausias vazonas – platus ir apvalus. Tokie vazonai turi būti lengvi ir ne itin dideli. Pakabinami loveliai gėlėms turi būti dedami ant tvirtų laikiklių. Juk nenorite, kad per stiprų lietų ar vėją visas gėlynas dėl per didelio svorio nugarmėtų kam nors ant galvos. Vazonai ir kitos pastatomos gėlinės ant žemės turi stovėti tvirtai, kad jų ant šono nenuverstų vėjas.
Substratų gėlėms dabar galima įsigyti kuo įvairiausių, nors daugumai gėlių tinka universalus substratas. Jei sodinsite sausamėges ir lengvą dirvą mėgstančias gėles, į universalų substratą reikėtų įmaišyti smėlio. Taip pat yra nemažai augalų, kurie mėgsta rūgščią dirvą. Tai viržiai, erikos, rododendrai, azalijos ir kt. Tokiems, kad jie gražiai augtų ir žydėtų, reikės rūgštesnės žemės. Jei norite rečiau laistyti, galima į substratą įmaišyti drėkinamųjų granulių, kurios savyje sukaupia drėgmę, o vėliau ją atiduoda augalams. Taip pat toms gėlėms, kurias dažnai reikia tręšti, į gruntą galima įmaišyti lėtai tirpstančių trąšų. Vazono apačioje reikėtų paberti drenažą ir tam tinkamiausias – keramzito granulės arba sudužusio natūralaus vazono šukės.
Dauguma vienmečių gėlių, tokios kaip petunijos, surfinijos, sprigės, žydrūniai, margeniai pelėžirniai ir kitos mėgsta derlingą dirvą. Ne itin derlingų žemių mėgėjai: šilokai, perkūnropės, levandos, šlamučiai, kermėkai, portulakos, karpažolės, kaulasėkliai ir kt. Saulėtas vietas iš paminėtų gėlių mėgsta levandos, petunijos, surfinijos, portulakos, šilokai, taip pat lantanos, pelargonijos, žemaūgiai flioksai, šalavijai, serenčiai ir kt. Daliniame pavėsyje visai neblogai jaučiasi ir žydi našlaitės, begonijos, fuksijos, dichondros, lobelijos, verbenos, sprigės, šilingės, nemezijos bei kitos.
Prieš sodindami gėles į vieną vazoną, pabandykime jas sugrupuoti pagal bendrus poreikius saulės šviesai, dirvos derlingumui, rūgštumui bei drėgnumui. Po to sudėkime jas į krūvelę taip, kaip jos, jūsų manymų, augs vazone. Priekyje, t.y. toje pusėje, kuri bus atsukta į žiūrintįjį, reikės sodinti svyrančias arba pačias žemiausias gėles, už jų sodinsis aukštesnės. Jei vazonas bus apžiūrimas iš visų pusių, tuomet centre sodinamas aukščiausias augalas, o pakraščiais – žemiausi.
Po to svarbus žingsnis – gėlių spalvų komponavimas. Tiesa, dažnai būna, kad perkant gėlių daigus jie dar nežydi. Be to, gėlės prieš jas persodinant, paprastai dar nebūna pasiekę savo įprasto aukščio ir pločio, tad sunku įsivaizduoti, kaip atrodys galutinis rezultatas. Šiuo atveju geriausia savo būsimą gėlyną… nusipiešti. Tam nereikės jokių meninių gebėjimų (juk piešite sau), tik spalvotų pieštukų ar flomasterių. Nusibrėžkite būsimo vazono ar lovelio juodą kontūrą, o jame, pagal gėlių žiedų spalvą, kuriuos sodinsite, nupieškite spalvotas dėmes, tarpelius nuspalvinant žaliai įsivaizduojamą lapiją. Ar jums patinka tarpusavy derančios spalvų dėmės ? Ar jų ne per daug ir įvairių, o gal kaip tik – trūksta įvairovės? Gal norite tik violetinių arba vien tik geltonų atspalvių, o gal kaip tik – kuo didesnio spalvų margumyno?
Patarčiau nesukti galvos, jei jums jūsų spalvų derinimas patinka, bet manote, kad jis neatitinka kažkokių nustatytų spalvų derinimo standartų. Taip, yra įvairių spalvų ir formų komponavimo taisyklių, bet juk gražu yra tai, kas jums bus gražiausia, tik jūs kasdien mėgausitės šiuo reginiu. Be to, yra viena iš šiuolaikinių gėlių spalvų derinimo tendencijų – tai jokio derinimo, taip specialiai siekiant sukurti eklektiškumo ir atsitiktinumo įspūdį. Jei toks stilius jums ne prie širdies, bet nepasitikite savo, kaip kūrėjo jėgomis, galima pavartyti sodo žurnalus, ten rasite įvairių gėlių komponavimo pavyzdžių.
Juk svarbiausia, net ir kuriant mažą gėlynėlį, įdėti į jį lašelį meilės, rūpintis juo, prižiūrėti, ir tada, kaip ir „Mažojo princo“ rožė, gėlės jums atsidėkos savo žydėjimu ir gera energija.
