Daugiamečių gėlių gyvenimo trukmė skiriasi. Kai kurios gyvena porą metų, kitos – daugiau nei dešimtmetį. Tiesa, tai nereiškia, kad visą savo amželį jos atrodo dekoratyviai. Kai daugiametės gėlės pradeda menkiau žydėti, kero viduryje atsiranda nuplikusių stiebų, prastėja gėlių išvaizda, jas galima atjauninti persodinant.
Gėlynas atjaunėja
Ar verta judinti? Vieni augalai mėgsta dažną persodinimą, o kiti – ramybę. Nereikėtų per dažnai jos drumsti bijūnams, rodžersijoms, melsvėms, viendienėms, bergenijoms, juodžolėms, maklėjoms. Šie augalai gali ilgai augti vienoje vietoje. Kuo didesnis augalas, storesni stiebai, tuo rečiau verta jį judinti, o kuo jis gležnesnis, tuo labiau reikia rūpintis tinkama augimui vieta. Didžiąją dalį daugiamečių gėlių reikėtų persodinti kas trejus metus. Tačiau dar neskubėkite persodinti augalų, kurie nenustojo sparčiai augti.
Ką veikti lietui lyjant… Gėlių šaknis reikia saugoti, kad neišdžiūtų, todėl geriausia persodinti vakarop ir esant drėgnam orui. Jei kiaurą dieną dulkė lietus, oro drėgnumas – 100 procentų, nevargina karštis ir turite laisvo laiko, skubėkite tvarkyti gėlyną ir persodinti kuo daugiau augalų.
„Gyvenamosios vietos“ pakeitimas. Puiku, jei rasite gėlei naują, „nenudėvėtą“ vietą. Visi žinome, kad penkerius metus ten pat auginti bulvių negalima. Gėlės lygiai taip pat nuskurdina žemę. Jei vis dėlto tenka sodinti augalą į tą pačią vietą, žemę reikėtų praturtinti kompostu, patręšti.
Atstumai – svarbu. Jei daugiametės gėlės turės pakankamai erdvės, jos greičiau suvešės, gausiau žydės ir ilgiau galės augti toje pačioje vietoje. Per tankiai susodinus ūgliai greitai ištįs, gėlės menkiau žydės, jas gali labiau pulti grybinės ligos. Svarbiausias sodinimo principas nėra labai sudėtingas: atstumas priklauso nuo gėlės dydžio. Bijūnams ir kitiems dideliems augalams reikia maždaug metro atstumo. Jeigu norite, kad augalas užimtų didesnį plotą, sodinkite ne vieną didelį kerą, o kelis mažesnius, išskaidytus – jie suaugs ir dailiai atrodys. Norite ilgiau gėlių nejudinti? Atstumus dar didinkite.
Kada kerą dalinti. Jei kero vidurys nuskuręs, ten nebeauga nei lapai, nei žiedai, jis tik plečiasi į šonus ir atrodo nedekoratyviai, viso jo nebesodinkite, atskirkite tik pakraščius. Kerą reikėtų padalinti ir tuomet, kai augalą vargina jo viduje priaugusios piktžolės, kurių nepavyksta išrauti.
Sodinimo ypatumai
Sodinimui iškaskite gilesnę duobę nei šaknų gniužulas, kad šaknys laisvai tilptų ir nesusilenktų. Šaknys būtinai turi būti nukreiptos gilyn į žemę, o ne susilenkusios ir augančios link šviesos. Jei šaknis tik viena ir labai ilga, sodindami susukite ją spirale. Daugiametėms gėlėms nereikia tokios gilios duobės kaip medžiams, nors yra ir išimčių – pavyzdžiui, rožėms tenka iškasti 70 cm gylio duobę, bijūnų šaknys irgi gali siekti metrą. Kuo didesnis keras, kuo vešlesnė jo lapija, ilgesni stiebai (net jei dabar jie nupjauti…), tuo daugiau maisto medžiagų jis turi gauti, tuo gilesnė ir derlingu substratu praturtinta turi būti duobė.
Svarbu ir tai, kokiame gylyje augalą sodinsite. Reikėtų stengtis, kad kaklelis būtų maždaug tokiame pačiame gylyje, kaip ir senojo augalo. Jei prie šaknų yra lapų skrotelė, ji neturi būti užberta žemėmis. Pasodinus per sekliai kyla pavojus, kad gėlė nušals, per giliai įkasta gėlė pradės augti vėliau ir žydės menkiau.
Ar nupjauti stiebus prieš persodinant gėlę? Jei norite, jog augalas žaliuotų ir stengiatės išsaugoti jo dekoratyvumą, galite jo neapkarpyti. Jei ruduo jau įsibėgėjo ir gėlės grožio nedaug belikę, lapus ir stiebus nupjaukite.
Augalui sveikiau, kai prieš sodinant nukarpomos šaknų viršūnėlės: kaip ir stiebai, jos pradeda šakotis, ir gėlė jų užsiaugina dar daugiau. Tačiau mėsingas šaknis, šakniagumbius ir šakniastiebius reikia kuo labiau saugoti. Svarbiausia, kad būtų pusiausvyra tarp šaknų ir antžeminės dalies – kai ši lieka didelė, patrumpintos šaknys neįstengia aprūpinti jos maisto medžiagomis. Jei netyčia kerą padalinote taip, kad šaknų gniužulas menkutis, o lapija vešli, sumažinkite ją, kad gėlė galėtų gauti reikiamą kiekį vandens ir sėkmingai prigytų.
Iškastą augalą dėkite ant plėvelės ar medžiagos gabalo ir suvyniokite, kad šaknys nedžiūtų ir nuo jų nenubyrėtų žemė. Aplūžusias ar papuvusias šaknis nupjaukite aštriu peiliu. Pjūvio vietą pabarstykite pelenais ar medžio anglimi. Šaknis duobėje paskirstykite tolygiai, užpilkite, paspauskite, gėlę gausiai palaistykite.
Kelios svarbiausios gudrybės
X Žiemos šalčiams neatsparių augalų (rožių, raganių), net jei jie ir senokai nužydėjo, sodinimą atidėkite pavasariui.
X Dalinant mažų daugiamečių gėlyčių kerą negalima jo išskirstyti pernelyg smulkiai.
X Tarp mėsingų šaknų – bijūnų, rodžersijų, vilkdalgių – dažnai būna įaugusių varpučių, garšvų šaknų. Persodindami gėlę nepamirškite jų išrankioti.
X Apžiūrėkite gėlės šaknis: jei dalijant kurios nors buvo pažeistos, nupjaukite jas iki nepažeistos vietos.
X Duobė augalui nebūtinai turi būti apvali – tiks ir kvadratinė. Kuo sunkesnė ir kietesnė žemė, tuo platesnę duobę reikės iškasti. Pagal taisykles, duobės skersmuo turi būti 3 kartus didesnis už šaknų gniužulo skersmenį, kad aplink gėlę būtų didesnis minkštos žemės plotas – šaknims bus lengviau joje įsitvirtinti.
X Prieš sodinant gėlių kerą į duobę pripilkite vandens. Tai labai svarbu, jei žemė perdžiūvusi.
X Sodinamą augalėlį su vazonėliu ar žemių gniužulu pamerkite į vandenį, kad šis apsemtų, ir palaikykite taip maždaug 20 sekundžių, kol nustos kilti oro burbuliukai.
X Aplink pasodintą gėlę tvirtai suspauskite žemę – joje neturi likti oro „salelių“, nes ten įaugusios jaunos šaknys sudžius.
