Tai daugiamečiai krūmai, kurių dauguma šiuo metu nepaprastai gražūs. Norime priminti, jog rugsėjo pabaiga, spalio mėnuo – geriausias metas sodinti lapus metančius dekoratyvinius krūmus. Jiems prigyti reikia daugiau drėgmės ir mažiau šilumos. Pasodinti iki spalio mėnesio vidurio, sulaukę stipresnių šalnų, jie jau bus spėję išsiauginti tiek plonų šakelių, kad atėjus pavasariui iš karto pradės augti.
Gebenės – gražiosios lipikės
Gebenė – graikų dievų numylėtas augalas, nuo pražūties liepsnų išgelbėjęs Dzeuso sūnų, vyndarių ir ekstazės dievą Dionisą. Gebenių (Hedera) šeimoje yra apie 50 genčių ir 700 rūšių. Labai daug jų auga atogrąžų miškuose. Lietuvoje auga viena rūšis – gebenė lipikė. Tai visžalis augalas šakotu stiebu, kuris driekiasi žeme, lipa į medžius, remdamasis kimbamosiomis orinėmis šaknelėmis. Iš pradžių lapai būna šviesesni, o sendami tampa tamsiai žali, blizgantys. Nedaug yra augalų, kuriuos galima auginti beveik visur – tamsokame kambaryje ir saulės kepinamoje terasoje, vėsioje drėgmėje po tankiomis spygliuočių lajomis ir prieškambaryje, kur nuolat skersvėjai ir staigi temperatūrų kaita. Gebenės ne tik išgyvena ekstremaliomis sąlygomis, bet ir žavi vešlumu, įmantria lapų forma bei subtiliomis spalvomis. Šiaurės Amerikoje, kur prieš keletą šimtmečių gebenes atvežė kolonistai, daugelyje valstijų jos greitai prigijo, paplito, išstūmė vietinius augalus ir ištisai užžėlė didelius plotus, kurie dabar vadinami „gebenių dykuma”.
Sausmedžiai – paukščių rojus
Lietuvoje juos (Lonicera) tikrai patogiau sodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, dirvožemį. Auga lėtai, derėti pradeda trečiais–ketvirtais metais. Žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jų trumpinti negalima. Krūmai ilgaamžiai – gerai dera iki 20–25 metų, atsparūs ligoms, todėl cheminės apsaugos priemonės naudojamos labai retai. Kartais žiemą pumpurus nulesa paukšteliai, o nokstančias uogas labai mėgsta varnėnai. Pas mus žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Po keletą sausmedžio krūmų verta auginti kiekvienoje sodyboje.
Dyglainės – karštos ir dygios
Bet nepaprastai gražios. Lotyniškas dyglainės pavadinimas kilęs iš graikų žodžių pyr – ugnis ir akanthos – dygūs. Išvertus pažodžiui, dyglainė – tai dygus krūmas ryškiomis oranžinėmis arba raudonomis uogomis. Dažniausiai auginamos siauralapės ir raudonuogės dyglainės. Jos mėgsta šviesą, atsparios sausroms, nereiklios dirvai. Jas galima genėti ir formuoti. Labai šaltą besniegę žiemą gali nušalti iki šaknies kaklelio, bet paskui atauga. Vaisiai apvalūs, truputį suploti, ryškiai oranžiniai, ant kero kybo visą žiemą.
Forsitijos – pavasario pranašai
Lietuvoje ją (Forsythia) galima vadinti viena pirmųjų pavasario pranašų. Dar pilkame peizaže ji, apsikrovusi ryškiais geltonais žiedais, šviečia kaip saulė, nors ant krūmo dar nėra sužaliavęs nė vienas lapelis. Forsitijų krūmai gražiai atrodo ne tik miestų parkuose ir skveruose, jis labai tiktų ir sodybose. Šis krūmas labai nepretenzingas, puikiai auga ir kaimo, ir miesto klimate.
Putinai – baltažiedžiai
Paprastasis putinas (Viburnum opulus) – šeivamedžių šeimos daugiametis krūmas, dekoratyvus ir pavasarį, ir rudenį. Jaunos šakelės pilkos, senos – rudos, kartais rausvos. Lapai stambiai dantyti, lygiais paviršiais, abipus žali, apatinė pusė plaukuota, su nedideliais prielapiais. Žiedynas skydo formos, plokščias, retas. Visi žiedai balti, kvapūs. Žydi gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Vaisius – kartus, raudonas, sultingas kaulavaisis. Tai dažnas ir gražus krūmas Lietuvoje
Alyvos – egzotiškos ir kvapios
Dėl savo dekoratyvinių savybių sodinamas soduose, parkuose, sodybose. Šie krūmai atsparūs šalčiui bei užterštam miestų orui. Tinkamoje vietoje pasodintų alyvų beveik nereikia prižiūrėti, jos retai genimos. Labai vešliai augančius ūglius galima (bet nebūtina) patrumpinti vasarą, kad krūmas labiau šakotųsi ir per daug neišstyptų. Nors alyvos ilgaamžės, bet labai senus krūmus žiemos pabaigoje galima atjauninti, išpjauti daugumą senų stiebų ir palikti tik keletą jaunų ir taisyklingai augančių. Atjauninti krūmai pirmaisiais metais gali visai nežydėti, bet po 2–3 metų žiedų dydis ir vešlumas pranoks visus lūkesčius.
Vynvyčiai – gilių spalvų paletė
Vynmedinių šeimos augalas (Parthenocissus). Jo pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžių parthenos – jaunoji, cissos – gebenė. Šis nepaprastai gražus, ypač rudenį, krūmas turi dar ir dekoratyvias tamsiai mėlynas uogas. Rudenį lapai sudaro didžiausią dekoratyvinį efektą, ypač kai jie paraudonuoja. Vynvyčio lapai greitai užkloja didelius plotus, lipa į medžius, kabinasi į sienas ir glaudžiai prie jų priglunda. Šiuo krūmu nesunku apauginti pergoles, tvoras.
