Namo fasadas yra bene pagrindinė namo dalis, pagal kurią dažnai vertinamas ir pats namo šeimininkas. Visais laikais fasadai būdavo daromi ne tik siekiant apsaugoti pastatus nuo atmosferos poveikio, tačiau ir papildyti namo estetinį vaizdą. Šiais laikais įrengiant fasadus galima rinktis įvairius būdus – tvirtinti apdailos plokštes, dailylentes, išklijuoti arba apmūryti plytelėmis. Tačiau estetiškai atrodo ir dekoratyviniais tinkais tinkuoti fasadai.
Renkantis dekoratyvinį tinką, reikėtų apgalvoti keletą dalykų. Visų pirma – ar namas yra šiltinamas, ar ant fasado tik uždedamas dekoratyvinis tinkas. Dekoruojant apšiltintą fasadą, reikėtų rinktis elastingesnį tinką, nes pagrindas yra sąlyginai netvirtas ir ant jo tinkas bus veikiamas didesnių jėgų.
Svarbu ir tinko ilgaamžiškumas. Kiekvienas pastato savininkas norės ilgiausiai išliekančios nepakitusios spalvos, nepapilkėjusio, neapkerpėjusio savo namo fasado. „Kuo tiksliau įvertinsite eksploatacines pastato sąlygas, tuo sėkmingiau bus galima parinkti tinkamiausią dekoratyvinį tinką pagal jo savybes. Pavyzdžiui, jeigu apdailinamas nešiltinamas namas aplinkoje, kurioje yra daug antropogeninių, dėl žmogaus veiklos atsirandančių, teršalų, rekomenduotume silikatinį tinką. Jei dekoruojamas šiltinamas namas yra pajūrio zonoje, kur pasitaiko didelė šalčių ciklų kaita ir didelė drėgmė, labiausiai rekomenduotinas būtų silikoninis tinkas. Jei apdailinate komercinės paskirties pastatą, kuris turi turėti labai ryškų spalvinį sprendimą ir numatote atnaujinimą po penkių metų, siūlytumėme akrilinį tinką“, – pataria fasado medžiagomis prekiaujančios įmonės „UAB CELA“, vadovas Rasas Pabarčius.
Tinko tonavimas ir spalvų derinimas, kalbant apie estetinę išvaizdą yra individualus. Žvelgiant iš techninės pusės, pasirinkta spalva turėtų būti chemiškai saugi, tinkama pasirinktam tinko tipui ir atspari ultravioletinei spinduliuotei.
Dekoratyviniai tinkai pagal cheminę sudėtį yra skirstomi į penkias kategorijas:
– Mineraliniai tinkai. Tai, ko gero, seniausiai išrasti dekoratyviniai tinkai. Gaminami sausų miltelių pavidalu, jų rišiklis – cementas.
Privalumai: 1) dėl savo sudėties paprastai naudojami šiltinimo sistemose su aukštais priešgaisriniais reikalavimais; 2) nedidelė kaina.
Trūkumai: 1) didesnės darbo sąnaudos, nes tinkas dažniausiai uždažomas fasadiniais dažais; 2) ilgesnis įrengimo laikas dėl kiekvieno sluoksnio džiūvimo trukmės.
– Akriliniai tinkai. Dispersiniai tinkai, gaminami polimerų – akrilatų pagrindu, parduodami šlapiame būvyje – kibiruose.
Privalumai: 1) nedidelė kaina; 2) didelė spalvinė gama; 3) žemas vandens pralaidumas.
Trūkumai: 1) apribotas panaudojimas dėl mažesnio vandens garų pralaidumo, pavyzdžiui, nerekomenduojama jo naudoti šiltinimo sistemose su akmens vata; 2) greitesnė paviršiaus tarša dėl ilgesnį laiką ant paviršiaus išliekančios drėgmės.
– Siloksaniniai tinkai. Tai tinkai polimerų – akrilatų pagrindu su siloksano derva ir kalio silikatais. Parduodami šlapiame būvyje – kibiruose.
Privalumai: 1) geras elastomeriškumas, derinant skirtingų dervų elastingumą ir stiprumą 2) vandens atstūmimo savybės.
Trūkumai: 1) siaura spalvinė gama 2) paprastai neaukšta vandens garų pralaidumo vertė.
– Silikoniniai tinkai. Šie tinkai gaminami polimerų – silikono dervos ir akrilatų pagrindu.
Privalumai: 1) aukštas elastingumas – atlaiko daugiau šalčio ciklų, lėtesnė paviršiaus tarša; 2) aukštas vandens garų pralaidumas – galima naudoti šiltinimo sistemose su akmens vata; 3) mažas vandens įgeriamumas.
Trūkumai: 1) sunkesnis aplikavimas; 2) siauresnė spalvinė gama; 3) aukštesnė kaina.
– Silikatiniai tinkai. Gaminami kalio silikatų pagrindu. Parduodami šlapiame būvyje – kibiruose.
Privalumai: 1) dėl neorganinės sudėties paprastai naudojami šiltinimo sistemose su aukštais priešgaisriniais reikalavimais; 2) aukštas stiprumas; 3) labai aukštas garų pralaidumas – tinka konstrukcijose, kuriose negalima sudaryti garų barjero.
Trūkumai: 1) aukštas vandens pralaidumas – mažiau apsaugoti vidiniai sluoksniai; 2) žemas elastingumas; 3) siaura spalvinė gama.
Tiesa, R. Pabarčius teigia, jog visada reikia atkreipti dėmesį į gamintoją – vieno gamintojo, tarkime, akrilinis tinkas gali turėti geresnes charakteristikas nei kito silikoninis. Tas pat galioja ir kalbant apie kainą – standartiškai mineralinis tinkas dažniausiai bus pigiausiais, silikatinis yra kiek brangesnis, o silikoninis yra pats brangiausias, tačiau gaminių kokybė gali lemti ir kitokį kainų pasiskirstymą.
Fasado šiltinimas ir dekoravimas
Egzistuoja įvairios fasadų šiltinimo sistemos. Didesnių statybinių medžiagų gamintojai sertifikuoja savąsias. Vis dėlto supaprastinus procesus, principas išlieka tas pats.
„Visų pirma norint apšiltinti namo fasadą, reikia, kad mūro, gelžbetonio ar kito tipo siena pilnai susirištų ir išdžiūtų.Tuomet, kruopčiai nuvalius skiedinio nelygumus ir nugruntavus, klijuojamos putų polistirolo ar akmens vatos fasadinės plokštės. Siekiant surišti ir mechaniškai sutvirtinti apšiltintą fasadą, jis dar yra armuojamas – paviršius užglaistomas plonu armavimo mišinio sluoksniu, „įskandinamas“ armavimo tinklelis, tuomet užglaistoma antru sluoksniu ir sutvirtinama fasadinėmis smeigėmis. Kadangi glaistoma du kartus, sluoksnio storis gaunasi 4-6 milimetrai. Jam išdžiūvus, dedamas apdailinis tinkas“, – pasakoja MB „BuildTec“ vadovas Gedvardas Tvaronas.
Pašnekovo teigimu, tinko pasirinkimas paprastai priklauso nuo to, kokia medžiaga naudojama apšiltinimui: „Dėl struktūrinio tinko savybių – elastingumo ir kvėpavimo, populiariausi mūsų darbuose yra akrilinis, naudojamas apšiltinus putų polistirolu ir silikoninis, skirtas akmens vatai. Pastarasis, kaip ir vata, geriau kvėpuoja, tačiau yra gerokai brangesnis. Pigiausias medžiagos atžvilgiu pasirinkimas yra mineraliniai tinkai. Tačiau dėl savo cementinio pagrindo jie nėra elastingi ir įgeria daug drėgmės. Drėgnu metu ir šerkšnotais rytais fasadas dažnai pasidaro margas – matosi potinkiniai fasado sluoksniai, žiemą šalant kartais sueižėja ar netgi po dešimt–dvylikos metų būna kad atšoka gabalais,“ – kalba G. Tvaronas.
Norint estetiškai nutinkuoti namo fasadą, pašnekovas pataria samdyti specialistą. „Pačiam nusitinkuoti tikrai galima, bet ar siena bus nutinkuota tinkamai? Taip, teisingai darant, ji tikrai atliks savo funkciją, bet kalbant apie grožį – apdailininko ranka yra kitokia. Išglaistyti ar uždėti struktūrinį tinką neįgudusiam žmogui yra sunku. Net ir statybininkai iš kitos srities norintys šiltinti fasadus, turi kone pusmetį praktikuotis su specialisto priežiūra, tačiau kokybiškai dirbti išmoksta ne kiekvienas. Pačiam gyventojui to imtis galima, bet šiltinimo medžiagos kainuoja tikrai nepigiai, o sugadinti nepataisomai yra labai lengva“, – pasakoja pašnekovas.
Vis dėlto nusprendus fasadą tinkuoti patiems, patariama gerai įsiskaityti instrukciją, atsižvelgti į aplinkos sąlygas ir susiplanuoti darbus šiltuoju metų laiku. Esant nepalankioms sąlygoms, tinkavimas gali užtrukti. „Negalima tinkuoti lyjant ar esant oro temperatūrai žemesnei nei 5 laipsniai šilumos. Rudenį santykinis oro drėgnumas yra didelis, todėl dėl ilgo džiūvimo, fasadas gali tapti margas. Saulė greitina džiūvimą, ir galima nespėti tolygiai uždėti tinko, todėl paprastai tai daroma arba anksti ryte, arba vakare, kai saulė nėra tokia aktyvi ir šviečia į kitą sieną. Dėl to darbas užtrunka“, – sako G. Tvaronas.
Fasadų tinkavime tradiciškai dominuoja dvi rūšys – vadinamieji samanėlė ir lietutis. „Samanėlės rašto tinkas neturi krypties, vaizdas atrodo kaip suberti grūdai. Lietutis turi kryptį, dažniausiai instaliuojamas vertikaliai, nors išradingesni rangovai sugeba instaliuoti ir horizontaliai ar abejomis kryptimis. Čia reikėtų turėti omenyje, kad kryptinis raštas šiek tiek „ištempia“ atstumą ir namas gali atrodyti aukštesnis ar ilgesnis.
Tinko rašto stambumas gali būti nuo 1 mm iki 5-6 mm. Skirtingų gamintojų dekoratyvinių tinkų pasiūla priklauso nuo gamintojo asortimento. Lietuvoje dažniausiai naudojamas 2 mm tinkas. Smulkesnis tinkas bus linkęs labiau atskleisti paviršiaus nelygumus, todėl tokius tinkus rekomenduotume naudoti vidinėse patalpose arba ant mažesnių plotų sienų. Stambesnis tinkas turėtų atrodyti „ryškiau“ iš tolimesnio atstumo iki namo“, – patarimais dalijasi R. Pabarčius.
