Šildomų grindų įrengimas – sudėtingas procesas. Kaip jam pasiruošti, pasakojome pirmoje dalyje. Šioje dalyje „Uponor“ techninių sprendimų vadovas Artūras Laukys papasakos, kaip savo namuose įrengti grindinį šildymą.
Tiesa, specialistas rekomenduoja rinktis grindų šildymą vandeniu, o ne elektra. Šildymas elektra yra brangesnis ir pavojingesnis. Dėl elektrinių laukų galimos neigiamos įtakos sveikatai, elektra šildomas grindis rekomenduojama įrengti ten, kur žmonės nebūna pastoviai, pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose.
Vamzdžiai
Vamzdžius grindyse rekomenduojama pradėti montuoti nuo kolektoriaus ir paduodamo vamzdžio. PEX vamzdžiams montuoti prie kolektoriaus rekomenduojami kampo fiksatoriai. Paduodamas vamzdis turi eiti pagal lauko sieną, vyniojimo būdas pagal projektą. Vamzdžių tvirtinimas tiesioje atkarpoje < 0,5 m, šalia posūkių, kilpų tankiau, nerekomenduojama tvirtinti kilpų galuose. Vertikalus leidžiamas nuokrypis tarp vamzdžių < 5 mm, horizontalus < +/- 10 mm. Atstumai nuo vertikalių paviršių > 50 mm, karštų > 200 mm, garažo durų > 300 mm. Kompensacines ir kraštines siūles gali kirsti tik būtinieji vamzdynai ir tik vienoje plokštumoje, tose vietose vamzdis privalo būti 300 mm apsauginiame vamzdyje. Būtina fiksuoti realius kontūrų ilgius, juos atžymėti projekte. Prie kolektoriaus nurodyti kontūrų ar patalpų pavadinimus.
Prieš betonavimą būtina išbandyti vamzdžių sandarumą 4 – 6 bar. slėgiu. Protokoluoti ir stebėti, ar nekrenta slėgis betonavimo metu, ir po jo (pažeidimų prevencija). Esant užšalimo galimybei naudoti priedus prieš užšalimą. Betonuoti reikia vientisu sluoksniu, negali būti skersvėjų. Aplinkos temperatūra turėtų būti mažesnė nei 25˚C. Skysto betono ar skiedinio temperatūra ir kambario temperatūra negali būti žemesnės nei 5 laipsniai bent 3 dienas. Kietėjantis betonas ar skiedinys turi būti apsaugotas nuo skersvėjų, greito džiūvimo ir kenksmingų poveikių.
Betono virš vamzdžių privalo būti daugiau nei 30 mm, rekomenduojama 45 mm. Maksimali temperatūra aplink šildymo elementus (plastikinius vamzdžius) betone ar skiedinyje negali viršyti 55 ˚C. Išsikristalinimą (dėmėtumo efektą) reikia pašalinti.
Prieš dangų klojimą būtina atlikti pirminį šildymą pagal sekančią metodiką: pradėti tik po 21 d. po betonavimo (7 dienų, jei naudojami priedai) paduodant į sistemą 25 ˚C, laikyti daugiau nei 3 dienas. Po to nustatyti projektinę maksimalią temperatūrą (mažiau nei 55 ˚C) ir palaikyti daugiau nei 4 dienas. Būtina šiuos procesus dokumentuoti.
Kaip išvengti šalčio tiltų
Šalčio tiltai yra pastato visų konstrukcijų problema. Norint jų išvengti montuojant grindų šildymo sistemą, reikėtų atkreipti dėmesį į pamato izoliaciją.
Izoliacijos storis virš grunto turėtų būti ne mažiau kaip 10 centimetrų. Tiesa, taip yra todėl, kad nuostoliai į apačią būtų pagal galiojančius reikalavimus. Jei grindys rengiamos bute ar tarp skirtingų namo aukštų, izoliacija reikalinga ir dėl to, kad taip lengvai nesklistų ne tik šaltis, bet ir garsas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pataria specialistas: kaip pritaikyti grindinį šildymą skirtingoms dangoms
Pataria specialistas: kaip pasiruošti šildomų dangų įrengimui
Laminuota grindų danga ir parketlentės: skirtumai bei privalumai
Kitos galimos problemos
Bene didžiausios problemos montuojant šildomas grindis kyla dėl montuojamų nesisteminių medžiagų, prastų ir nekokybiškų vamzdžių, netinkamo jų tvirtinimo, neaiškių kolektorių, nenaudojamų patalpų temperatūros kontrolės sistemos, blogai paruošiamos konstrukcijos, blogai atliekamo įvedimo į eksploataciją. Blogai ir tai, jei dirbama be projekto. Taip neskaičiuojami nuostoliai, neįvertinamos dangos.
Anot A. Laukio, jei vamzdžiai kokybiški ir atitinkantys standartus, jų eksploatacijos laikas turi būti ne mažesnis kaip 50 metų. Grindyse vamzdžiai turėtų būti be jokių jungčių. Nebent tai mechaninio pažeidimo atvejis. Tuomet jungtys neardomos, patikimos, suderintos su vamzdžiais. Anot specialisto, trūkti vamzdžiai praktiškai negali. Žinoma, prieš tai sistemą būtina apsaugoti nuo užšalimo ar perkaitimo.
Tad draudėjas nuo tokių problemų yra vienas – kokybiškos sisteminės suderintos medžiagos, kvalifikuotas sumontavimas (išbandymas, įvedimas į eksploataciją) ir tinkamas eksploatavimas.
Sistemos patikrinimas
1. Kai jau visi vamzdžių kontūrai yra užpildyti, iš jų išleistas oras ir slėgis patikrintas, uždarykite visas kontūrų sklendes ir atidarykite automatinio stabdymo sklendes.
2. Užpildykite vandens tiekimo vamzdžius ir boilerį vandeniu ir išleiskite orą. Orą galima išleisti prie galinių kolektorių antgalių (tiekimo ir grąžinamo vandens). Daugiaaukščiuose namuose oro išleidimą pradėkite nuo kolektorių, esančių rūsyje.
3. Atidarykite visus kontūrus ir patikrinkite dar kartą taip, kaip aprašyta aukščiau, ar juose tikrai nėra oro. Jei oro kontūruose dar yra, pakartokite užpildymo operaciją.
4. Sistemoje paprastai yra sukuriamas slėgis 0,5 – 1,5 bar (50 – 150 kPa). Įjunkite siurblį ir šilumos šaltinį. Atidarykite vieną kontūrą kolektoriuje. Temperatūra turi lėtai kilti. Netrukus pajusite šiltą vandenį ateinantį į kolektorių. Pakartokite šią procedūrą su visais kontūrais.
Stambiuose montuojamuose objektuose patogu atidaryti tik vieną kolektorių ir vieną kontūrą vienu metu. Paprastai kiekvienas kolektorius turi turėti uždarymo sklendę.
5. Ant balansinių ventilių (kolektoriuje) nustatykite apskaičiuotas droselines reikšmes kiekvienam kontūrui. Suskaičiuokite posūkių skaičių nuo uždarytos sklendės. Tai atliekama šešiabriaunio 4 mm rakto pagalba. Jei ši procedūra nebus kruopščiai atlikta, visą namo šilumos poreikį gali tenkinti tik vienas ar du kontūrai.
6. Rankinio valdymo sklendžių atveju, norint išvengti per aukštų temperatūrų, reikia kontroliuoti šilumnešio temperatūrą. Tai galima atlikti išorės temperatūros jutiklio arba centralizuotai įrengto vidaus jutiklio ir konkretaus valdymo prietaiso pagalba. Kadangi grindinis šildymas yra žemos temperatūros sistema, maksimali vandens temperatūra medinėse pakabinamose grindų konstrukcijose neturi būti aukštesnė nei 55 laipsniai. Betone ji turėtų būti dar mažesnė.
Ten, kur tiekiamo vandens temperatūrą kontroliuoja centrinis blokas, jaučiantis, pavydžiui, lauko temperatūrą, nustatykite kontroleryje atitinkamą žemą priklausomybės kreivę, kad sistema veiktų reikalingose šildymo sistemos ribose.
7. Kontroliuojant patalpos temperatūrą patalpų termostatais ir pavaromis, tiekiamo vandens temperatūra gali būti išlaikoma pastoviame lygyje visus metus. Šiluma yra siunčiama impulsais kas 5 – 6 minutės tik tol, kol pasiekiama nustatyta patalpos temperatūra.
8. Svarbu, kad valdymo prietaisas prie šilumos šaltinio ir patalpos termostatai veiktų tinkamai ir būtų teisingai nustatyti, ypač kai grindų danga yra parketas.
Galimos montavimo klaidos:
1. Kartais reikia patikrinti slėgį šildymo sistemoje. Jei slėgis sistemoje yra netinkamas, patikrinkite per oro išleidimo sklendes, ar sistemoje nėra oro. Dideli oro burbulai gali trukdyti cirkuliacijai.
2. Jei sistema ir toliau veikia blogai, patikrinkite, ar nėra pratekėjimo. Gali reikėti suveržti jungtis.
3. Jei būtina, gali reikėti sistemą pakartotinai užpildyti. Jei slėgis, nepaisant šių priemonių, ir toliau nesilaiko, reikia atlikti kruopštesnę problemų paiešką ir, jei būtina, kviestis ekspertus visos sistemos patikrinimui.
