Krūmapjovė – būtinas gražiai įrengtos sodybos priežiūros įrankis. Pristatome kelis praktiškus patarimus, kaip išsirinkti ir kaip dirbti šiuo įrankiu.
Kaip dirbti krūmapjove
Krūmapjove bandyti pjauti stambias storas augalų šakas draudžiama. Jeigu įrenginio instrukcijoje nurodyta, kad maksimalus pjovimui leidžiamas šakų skersmuo yra 10 mm, pjauti 30 mm skersmens šakos pjauti nebandykite. Tuomet pernelyg didelės apkrovos rizikuojate sugadinti variklį ir atšipinti peilius.
Būtina bent tris kartus per valandą darbą nutraukti ir leisti varikliui 5-10 min. pailsėti, atvėsti. Poilsio metu krūmapjovę reikia išjungti. Labai svarbu stebėti, kad variklis neperkaistų: man nevisi varikliai turi savaiminio aušinimo sistemą. Plastikas nuo perkaitimo gali išsilydyti, todėl metalinės ir plastikinės detalės turi gerai atvėsti. Poilsio metu krūmapjovę reikia laikyti pavėsyje, ne saulėkaitoje.
Kol krūmapjovė vėsta, korpuse esančias vėdinimo angas išvalykite nuo jas užkimšusių lapų likučių ir dulkių. Pro išvalytas angas variklis galės kvėpuoti ir neperkais.
Kirpdami krūmą neskubėkite. Saikingas greitis garantuoja lygius krūmų paviršius ir tikslias briaunas.
Kirpdami krūmą iš šono, krūmapjovę judinkite tik iš apačios į viršų, bet niekada iš viršaus į apačią. Leisdami įrankį žemyn rizikuojate peiliais paliesti žemę, akmenis, betoninį barjerą, drėgną žolę. Žemei patekus tarp peilių, tarp jų esančios ertmės užsikemša, o tvirti svetimkūniai ir smulkūs akmenukai pažeidžia metalo dangą. Tuomet peiliai gali užsikirsti ir labai greitai atšipti.
Rankos ir kojos pjovimo, ypač krūmapjovės paleidimo metu, nuo pjaunančiųjų peilių turi būti saugiu atstumu. Peilius visada reikia nukreipti nuo savęs, bet niekada – į save.
Pajutę padidėjusią krūmapjovės vibraciją, ją skubiai išjunkite. Krūmapjovės vibracija – pavojaus ženklas, pranešantis apie traumos arba elektros smūgio riziką. Įrankis pradeda vibruoti į variklį per peilius patekus svetimkūniui ar kokiam kitam kietam daiktui. Padidėjusi vibracija gali pranešti ir apie variklio gedimą.
Baigę darbą ir išjungę variklį, nuo krūmapjovės darbinių paviršių pašalinkite visas šiukšles. Ypač kruopščiai ir sausai išvalykite visus peilius ir tarp jų esančias ertmes. Valyti galima tik sausuoju būdu – šepečiu arba audiniu. Plauti peilių negalima, gali įsimesti rūdys ir korozija. Nuo lapų likučių išvalykite ir oro filtrus. Jei žinote, kad po darbo krūmapjove ilgai nesinaudosite, visas jos metalines dalis sutepkite.
Kokią krūmapjovę išsirinkti
Skiriamos trys krūmapjovių rūšys: akumuliatorinė, elektrinė, benzininė.
Akumuliatorinių krūmapjovių pranašumas – mažas jų svoris ir ekologiškumas (nereikia benzino). Jos tinka nedidelių krūmų, kurių šakų storis iki 12-14 mm, pjovimui. Patogios mažame sklypelyje, prie vasarnamio. Net jei akumuliatorius išsikrovė, dirbti nebegalėsite, kol jis nebus pilnai pakrautas.
Elektrinės krūmapjovės pasižymi tuo, kad pjauna labai tyliai, be triukšmo. Krūmus galima pjauti vet vakare ar ankstyvą rytą – kaimynams tai netrukdo. Elektrinės krūmapjovės įveikia didesniu krūmus ir storesnes, iki 2-2,5 cm skersmens siekiančias šakas. Tokie įrankiai gali būti nepatogūs, dėl priklausomybės nuo elektros šaltinio, riboto laido ilgio, laidų padėties. Be to, drėgnu ir lietingu oru elektrine krūmapjove dirbti yra pavojinga.
Benzininės krūmapjovės yra pačios galingiausios. Jos pjauna ir storas krūmų šakas, ir lietingu oru, ir toli nuo namų. Šie įrankiai priskiriami profesionaliai klasei, tad mažam vasarnamiui nėra aktualūs. Tokių įrankių trūkumas – didelis jų svoris, triukšmingumas ir aukšta kaina.
Šyna
Svarbus gero darbo faktorius – krūmapjovės šynos ilgis. Šyna – tai darbinė pjovimo dalis su peiliais. Šynos ilgis lemia darbo greitį ir galimybę apipjauti stambius krūmus. Mažiems krūmams pakanka akumuliatorinės krūmapjovės su 30-40 cm ilgio šyna. Dideliems ir aukštiems krūmams reikėtų benzininės krūmapjovės su metro ilgio šyna.
