53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kaip pasigaminti saule šildomą lauko dušą?

Kaip pasigaminti saule šildomą lauko dušą?

Vasaros poilsis toli nuo miesto esančioje sodyboje – tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir tyras oras. Deja, šią laimę kartais sudrumsčia įprasto komforto trūkumas, o karšto dušo ilgesys ne vieną greit pargena atgal į miestą. Tad kaip mėgautis gamtos malonumais ir pačiam be didelių pastangų susikurti patogią poilsio gamtoje aplinką?

Įprastinio dušo alternatyvos

Pagalvojus apie karštą dušą, mintyse iš karto iškyla estetiškos, švarios vidaus erdvės vaizdas, kurioje karštas vanduo atiteka vos pasukus dušo rankenėlę, tačiau jei jau iškeliavome už miesto ribų, gal vertėtų ir mąstyti ne miesčioniškai? Galbūt atitvaromis atskirtas dušas gali stovėti ne tik viduje bet ir lauke, po žydru vasaros dangumi ir leisti mėgautis vandens procedūromis aplink čiulbant paukščiams ir šviečiant saulutei? Tokia alternatyva yra ne tik pigesnė, lengviau konstruojama, bet ir leidžia visiškai atitrūkti nuo mums įprastos rutinos. Visgi, kuo labiau nutolsime nuo mums įprastų veiklų – tuo greičiau pailsės mūsų protas ir atsigaus kūnas.

Lauko dušus įsirengę žmonės dažnai teigia, kad po tokios patirties grįžti į tamsią, uždarą erdvę žiemą yra labai sunku. Maudynės lauke leidžia pasijusti itin arti gamtos ir nei sekundei nenustoti mėgautis jos teikiamas malonumais. Beje, vasara – tai puikus metas mėgautis ne tik ryškia saulės šviesa, bet ir išnaudoti jos šiluminę energiją. Taip ne tik sutaupysite, bet ir padarysite paslaugą gamtai, kurioje ilsitės.

Kaip pasigaminti saule šildomą lauko dušą?

Saule šildomo lauko dušo gamyba nereikalauja nei daug pastangų, nei didelių išlaidų. Tokio dušo gamybai reikės: ilgos juodos laistymo žarnos, greit įkaistančios medžiagos (tokios kaip stogų dengimui naudojamas metalas), didelių gabaritų stiklo, trišakio vandens skirstytuvo ir jungties su šalto vandens šaltiniu.

Pirmiausia reikėtų nuspręsti, kaip įsivaizduojate savo lauko dušą ir sukonstruoti norimą apsaugą nuo pašalinių akių. Kiek verta į tai investuoti ir kokius estetinius kriterijus turėtų atitikti naujasis statiny,  spręsti galite patys.

Lauko dušus įsirengę žmonės dažnai teigia, kad po tokios patirties grįžti į tamsią, uždarą erdvę žiemą yra labai sunku. Maudynės lauke leidžia pasijusti itin arti gamtos ir nei sekundei nenustoti mėgautis jos teikiamas malonumais.Citata

Pasiruošus saugų maudynių kampelį, laikas pradėti montuoti saulės kolektorių imituojančią paletę. Jos pagrindu gali tapti iš senų nebenaudojamų statybinių lentų ar kitų nebrangių medžiagų pagaminta žema dėžė su dvejomis angomis, pro kurias tilptų lauko žarna.

Apačioje tokios dėžės klojama greit įkaistanti medžiaga, geriausia tam tinka metalas, tuomet zigzago principu montuojama juoda laistymo žarna, o pati dėžė uždengiama dideliu stiklo lakštu. Tokia paletė montuojama pasviru kampu į pietus šalia būsimo lauko dušo. Virš jos tvirtinama vandens talpykla, kurią puikiai atstoja nebenaudojamas, juodai nudažytas, vandens šildytuvas. Apačioje šildytuvas jungiamas su vandens šaltiniu, kita jungtis skiriama apačioje esančiam juodosios žarnos galui, tuo tarpu viršuje esantis galas tvirtinamas su aukščiau esančia šildytuvo jungtimi. Sujungus vandens šildytuvą su tokia saulės kolektoriaus imitacija karšto oro srovė cirkuliuoja vandenį ratu, tolygiai jį šildydama.

Norint sukurti modelį, itin artimą įprastiniam dušui, prie įeinančios į šildytuvą vandens jungties pritaisykite papildomą žarną ir prijunkite ją viršuje trišakiu vandens skirstytuvu. Taip galėsite reguliuoti, kiek ir kokio vandens pageidaujate savo maudynių metu.

Tokį dušą įsirengusi šeima teigia, kad jie mėgavosi karštu vandeniu lauke esant vos 16 laipsnių temperatūrai, o karštą dieną vanduo lengvai prišildavo vos per kelias valandas.

Tokia lauko dušo sistema – pigus, greit pagaminamas ir nesudėtingas statinys, leisiantis mėgautis šilto vandens procedūromis gryname ore. Sistemą galite tvirtinti prie bet kokios lauko dušo pastogės, tad jos estetika bei įkomponavimas kieme priklauso tik nuo jūsų pačių.

Mano išsaugoti straipsniai