Sodyba – tai darni ir estetiška struktūra, kurioje visi komponentai, nuo statinio iki sodo aplinkos sutvarkymo, yra tarpusavyje vienas kitą papildantys.
Sodybos dažniausiai skirstomos pagal dvi funkcijas: praleisti laisvalaikį arba gyventi. Jei tai yra pagrindinė gyvenamoji vieta – reikia skirti daugiau dėmesio nuolatinio gyvenimo patogumui: įsirengti ekonomišką šildymo sistemą, turėti uždarą garažą, galima pasidaryti ir didesnį daržą ir gėlyną.
O jei tai yra poilsio ir laisvalaikio vieta – didesnis dėmesys skiriamas laisvalaikio išnaudojimui: pirčiai, baseinui, lauko židiniui, pavėsinei. Tokioje sodyboje – daržas bus žymiai mažesnis, su mažiau priežiūros reikalaujančiais augalais.
Pasak UAB „Projektavimo centras“ vadovo ir architekto Jono Barkausko, projektuojant sodybą visada reikia pasitarti, o jei įmanoma, ir viską derinti su architektais. Tokiu būdu bus tikrai išnaudotos visos geriausios sklypo reljefo ir aplinkos savybės, o sodyba taps neatsiejama jos dalimi.
Sodybos konstrukcija ir dydis
Populiariausios sodybos yra apie 60 arų dydžio. Tai nėra per daug didelis plotas, kurį būtų labai sudėtinga prižiūrėti, bet taip pat nėra ir toks mažas, kaip sodo nameliai su 6-12 arų sklypais. Architektas Jonas Barkauskas teigia, kad dažniausiai statomos sodybos būna vieno aukšto, iki 100-150 kvadratinių metrų ploto. Tai galima laikyti optimaliu variantu. Sodyba gali būti ir mažesnė, jei ji naudojama tik kartais ir nėra nuolatinių gyventojų. Norint pastatyti kuo panašiau į tradicines sodybas – pasirenkamas namas su ašine simetrija ir dvišlaičiu stogu.
Norint suteikti sodybai daugiau šiuolaikiškumo – reikia, kad namas nebūtų įprasto stačiakampio plano ir taisyklingo dvišlaičio stogo (naudojant sudėtingesnes stogo formas, tūrinius stoglangius). Šiuolaikiškumo suteikia ir didesni sienų plotų įstiklinimai.
Geriausia jei sodybos sklypas yra šalia vandens telkinio ar miško (pvz. pušyno). Reiktų vengti atvirų didelių laukų, nes tokioje sodyboje nebus jauku, kaip apsuptoje medžių. Labai svarbu, kad sodyba būtų formuojama, atsižvelgiant į gamtos sąlygas ir kraštovaizdį. Todėl įprasta sodyboms rinktis medienos konstrukciją, nes ji yra ekologiška, pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis. Jonas Barkauskas pažymi, kad sodybų ir miestų individualių namų naudojamos konstrukcijos kartais skiriasi: kai kurios medinės konstrukcijos yra rečiau naudojamos statyti individualius gyvenamuosius namus mieste, bet puikiai tiks nuošalesnei sodybai, pavyzdžiui, rankų darbo rąstų namas. Jis puikiai atrodys, kai stovės atskirai, o ne šalia mūrinių ir ryškiomis spalvomis nudažytų namų. Šiuo metu naudojama labai įvairūs medinių sodybų tipai: rąstiniai, karkasiniai ir skydiniai.
Rąstiniai namai – tai namai suręsti iš horizontaliomis eilėmis sudėtų rąstų. Kampuose jie yra suneriami vadinamomis sąsparomis. Rastų profilis būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų. Norint gyventi papildomai neapšiltintame name – rąstų storis turi būti ne mažiau 200 mm storio.
Rąstiniuose namuose naudojami rąstai gali būti:
Rankų darbo – jie yra paruošiami rankiniu būdu. Kiekvienas rąstas yra apdirbamas atskirai, pritaikant kiekvieną rastą prie po juo esančiu;
Mašininio apdirbimo. Šie rąstai yra pigesni. Jie daromi iš vienodų, mechaniškai apdirbtų rąstų. Tarp rąstų papildomai dedamos izoliacinės medžiagos;
Klijuoti rąstai – yra gaminami klijuojant medieną, tad galima išpjauti šakas, defektus.
Rąstinių namų geriau nestatyti iš neišdžiovintų rastų, nes vėliau tarp jų atsiranda tarpai. Gyventi skirtų namų statybai nepatartina naudoti cheminiais impregnantais impregnuotų rastų, nes tada namas nebus laikomu ekologišku. Norint ekologiško namo – reikia rinktis, pavyzdžiui, rąstus, apdorotus terminiu būdu džiovyklose.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip pačiam susikurti sodybos dizainą
Kai sodyboje nėra vandens ir kanalizacijos – išeitis biotualetas
Karkasiniai namai – tai namai, kurių sienos yra pagamintos iš karkasų. Karkasinės medinės sienos surenkamos iš gamykloje pagamintų elementų. Visi karkaso elementai paprastai daromi iš tašų, kurie sujungiami jungtimis. Tarp išorinio ir vidinio lentų apvalkalo dedamos lengvos mineralinės vatos plokštės ar dembliai, polistirolas. Karkasas dažniausiai statomas iš spygliuočių medienos. Jiems nereikia masyvių pamatų.
Skydiniai namai – tai namai, kurie yra pastatomi iš anksto jau pagamintų skydų. Medinio skydinio namo konstrukcijos: išorinės ir vidaus sienos, perdanga, stogas, surenkami iš skydų iki pasirinktos dangos. Namo sienos gali būti gamykloje paruošiamos su išorės apdaila.
Statybai naudojamas ir molis, akmuo ar šiaudai. Namai iš molio yra vieni pigiausių ir ekologiškiausių statinių. O dėl savo švelnių formų – puikiai tiks gamtoje, kurioje vyrauja nelygios, kreivos, siaurėjančios formos. Visgi gyventi tokiame name pasiryžti gali ne kiekvienas. Šiaudiniai namai populiarėja, nes jau pastatyti namai ir su įrengta apdaila dažnai būna sunkiai atskiriami nuo kitų įprastų konstrukcijų namų.
Sodybos stogas
Statinių stogai gali būti dengiami su šiaudais ar nendrėmis. Tai sodybai suteiks senovišką išvaizdą. Jie puikiai šildo, o vasarą šaldo. Nendrinio stogo pagrindu gali būti nendrės, ilgastiebiai šiaudai ar kuri nors kita šiaudų ar žolės rūšis. Dažniausiai naudojamos nendrės, kurių šiaudų rūšis išlaiko ir iki 50 metų. Tokio stogo storis turi būna nuo 30 cm. Taip pat stogo dangai tinka ir gontai (medinės čerpės), kitos įvairios čerpių rūšys.
Papildomi statiniai
Įprastai senosios sodybos būna apsuptos pagalbinių statinių, kurie buvo naudojami ūkininkystei, gyvulininkystei. Šiuo metu labai retai sodyboje yra laikoma karvė, ožka ar avys. Todėl statomi tik tokie statiniai, kaip svečių namelis, pavėsinė, malkinė, pirtis, sandėliukas, kartais atskirai ir garažas (jei sodyba yra tik poilsiui – galima statyti pastogę). Jų išdėstymas priklauso nuo sklypo dydžio ir reljefo. Pirtis įprastai statoma nuošaliau. Jei yra vandens iškastas vandens telkinys – pirtis statoma šalia jo. Garažą, sandėliuką ir malkinę reikia statyti netoli vienas kito, kad būtų galima praktiškai išnaudoti vietą, bei sutaupyti juos sujungiant. Svarbu, kad prie jų būtų geras privažiavimas, kaip ir prie paties sklypo.
Visus statinius reikia derinti tarpusavyje, kad neatsirastų tokių painiavų, kai svečių namelis būna pastatomas didesnis nei sodyba. Jonas Barkauskas pabrėžia, kad reikia išlaikyti visus statinius proporcingus ir papildančius vienas kitą.
Gamtos spalvos ir apdaila
Jei namas yra medinis – medžio galima papildomai nedažyti, tik pasirūpinti jų ilgaamžiškumu, spalvos intensyvumu. Tam naudojamos specialios medžiagos, kurios stabdo puvimą, didina atsparumą ugniai ir išlaiko gražiausias medienos natūralias spalvas. Pastato apdaila dažniausiai sudaro vos kelis centimetrus, rečiau iki 10 cm. Apdailos medžiagas reikia rinktis pagal sienos konstrukciją, medžiagų išvaizdą, ilgaamžiškumą, ekologiškumą ir eksploatacijos savybes. Įprastai, be dažymo ar tinkavimo, naudojamas ir apkalimas dekoratyvinėmis lentomis – dailylentėmis. Tai pati natūraliausia medinio namo apdaila. Dailylentės gaminamos iš eglės arba maumedžio medienos. Pušis minkštesnė, išskiria daugiau sakų, bei turi daugiau šakų. Jos yra pigesnės, tad kartais dalis sienų būna apkalama jomis (tinka rytinei ir šiaurės rytų pusei). Visgi geriausia rinktis vienos rūšies medienos dailylentes ir netaupyti. Lauko dailylentės storis turėtų būti ne mažesnis 15 mm. Tinkamiausias lentų ilgis – 4 metrai. Trumpesnes reikia dažniau sudurti, o ilgesnių galai paprastai būna susirietę. Rekomenduojama, kad lauko apdailai naudojamos dailylentės iš vidinės pusės turėtų technologines įpjovas, kurios neleidžia lentelei riestis. Fasadui, stogui reikia pasirinkti kuo natūralesnes gamtos ir žemės spalvas. Ryškesnės spalvos naudojamos išryškinti sodybos detales, jų raštą.
Sodybą puošia detalės
Detalės papuošti sodybą yra labai svarbios, nes jos suteikia dekoratyvų vaizdą. Dekoruojamos vietos: sienos, prieangiai, durys, langų apvadai, gegnių galai, skliautai. Tai gali būti skulptūrinės stogo ar namo kraštų mediniai papuošimai. Čia reikia vengti plastmasės, kuri atrodo nenatūraliai ir dirbtinai. Prie dvišlaičių stogų skirtingų raštų skydų prikalimas irgi yra dažna etnografinių sodybų estetikos dalis. Stogo skliautai yra apkalami įstrižomis lentomis, iš jų komponuojami įvairūs dekoratyvūs raštai. Ypač išskirtinai atrodytų išdrožinėtos prieangių ar verandų medinės kolonos.
Tinka ant sodybos iškelti ir vėjarodį (vėtrungę), kuriame galima įkomponuoti šeimos pavardę, inicialus. Galima pritaikyti ir remtis etnografiniais pavyzdžiais, kurie būdingi būtent tam kraštui, kuriame yra sodyba.
Interjero detalės
Interjeras ir eksterjeras turi būti vientisas. Jei išorės apdailoje buvo naudota dekoratyvinių detalių – panašias galima naudoti ir viduje ant baldų, durų ar sienų. Mediniame name geriausia pasirinkti medinius baldus: kėdes, suolus, stalus, lovas. Nevengti ir antikvarinių senovinių interjero dalių: skrynių, komodų. Užuolaidos, lovų užtiesalai, staltiesės – visur čia galima įpinti etnografinius raštų motyvus.
Jei namas yra rąstinis – interjerui siūloma palikti matomus rąstus, jų neslėpti po tapetais, dažais ar plytelėmis. Kaip tik stengtis išryškinti ir pabrėžti natūralios medienos skleidžiamą šilumą ir jaukumą.
Tradicinis medinės sodybos šildymas – namo viduryje esančia krosnimi. Ji buvo skirta ir maisto gaminimui, duonos kepimui. Naujai statomai sodybai galima pasirinkti panašius šiuolaikinius variantus, kai yra išvedžiojami specialūs ortakiai (vamzdžiai) ir šiltas oras pasiekia visas patalpas iš vienos kieto kuro krosnies. Ji irgi gali būti vienu iš sodybos akcentu. Jei name nebus nuolat gyvenama – tokiam namui užteks ir židinio.
Kitas, ne mažiau svarbus medinio interjero akcentas, yra laiptai. Jie įprastai irgi daromi ši medienos su skirtingos formos ir medžiagų turėklais ir porankiais. Norint šiuolaikiškų laiptų galima rinktis metalinius ar stiklo laiptus, bet jie turi atrasti santykį su medinio interjero objektais.
