Pavaaris – tai metas, kai norisi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Tam labiausiai tinka sodybos, tačiau svarbu, kad šalia būtų ne tik skaidrus ežeras, bet ir pačiame name tvyrotų maloni atmosfera. Tam yra svarbūs 5 aspektai, kuriuos ir pateikiame straipsnyje.
1. Sodybos vietą geriausia parinkti atsižvelgiant į aplinką: gamtos sąlygas, jau esančius statinius. Svarbu iš anksto apgalvoti visų statinių vietą – sodyba, pirtis, kubilas, terasa, kitos lauko pramogos. Taip pat derėtų apmąstyti proporcijas, kad, pavyzdžiui, svečių namelis nebūtų didesnis už pačią soybą. Be to, sodybos stilių privalu derinti prie kaimavietės tipo, sodybų užstatymo tankio ir kraštovaizdžio. Reikia stengtis atrasti harmoniją su gamta, jos neužgožti, nebandyti dominuoti – tai turi būti natūrali dermė.
2. Sodybą reikėtų zonuoti: pastatais, tvoromis ir želdiniais riboti kiemų erdves, atskirti reprezentacinę sodybos dalį nuo ūkinės. Nepamirškite, jog pastatai turi būti proporcingi ir geriausia, panašių atspalvių, tokiu būdu sukuriama harmonija, atsiranda vientisumas. Visa tai apjungia želdiniai.
Kadangi svarbiausia sodybos funkcija – gerai praleisti laisvalaikį, poilsiui skirtoje zonoje svarbu parinkti puošybos, smulkiosios architektūros bei gerbūvio elementus. Jeigu gebate patys kurti baldus, raižyti medį, kurti rankdarbius, jūsų sodyba gali tapti svarbiausių susibūrimų centru.
3. Kuo daugiau natūralių, derančių su aplinka, gamta detalių. Spalvomis paryškinami namo ir kiemo elementai: namo langai, durys, prieangiai, priesvirniai, mažiausios detalės, langų apvadai, skliautai, suolai, pirties pastatas.
Patartina vengti plastmasės, kuri atrodo nenatūraliai ir dirbtinai. Prie dvišlaičių stogų skirtingų raštų skydų prikalimas irgi yra dažna etnografinių sodybų estetikos dalis. Stogo skliautai yra apkalami įstrižomis lentomis, iš jų komponuojami įvairūs dekoratyvūs raštai. Ypač savitai atrodo išdrožinėtos prieangių ar verandų medinės kolonos.
Jei auginate gėles, turite jų darželį ar naudojate pakabinamas gėles, tai gali pasitarnauti kaip spalvinis akcentas. Pačioje sodyboje natūtalių atspalvių gali suteikti patiesalai, baldai, krosnys, paveikslai, sienų apmušalai, apšvietimas, etnografiniai akcentai.
4. Natūralios medienos naudojimas. Interjere tinka suolai gražiai išpjaustinėtomis atkaltėmis, įvairių formų ir konstrukcijų stalai, pagaminti iš natūralios medienos. Tuomet baldą puošia ne tik ornamentai, bet ir medžio rievės. Pavyzdžiui, svečiams tinkamas didelis stalas ir ilgi pasieniniai suolai. Miegojimui – medinės lovos, puoštos išpjaustinėtomis, tekintomis detalėmis. Patartina, jog lovų dugnas būtų medinis, čiužinys vilnonis. Tie, kas išsaugojo didelę gryčią su senąja duonkepe krosnimi (arba ją atstato), tarp krosnies ir galinės namo sienos gali įsirengti nekilnojamą lovą. Joje tilptų sugulti nemažai žmonių, o paklota dekoratyviais audiniais lova taptų interjero puošmena.
5. Žinoma, jaukumo suteikia ir interjero bei eksterjero vientisumas. Jei išorės apdailoje buvo naudota dekoratyvinių detalių – panašias galima naudoti ir viduje ant baldų, durų ar sienų. Visgi geriausia tarpusavyje derinti medinius baldus: kėdes, suolus, stalus, lovas. Išskirtinumo suteikia antikvarinės interjero detalės: skrynios, komodos, spintelės, senoviški buitiniai rakandai. Užuolaidos, lovų užtiesalai, staltiesės – rankdarbiai su etnografiniais raštais gali ne tik suteikti autentiškumo, bet ir atskleisti sodybos šeimininkų kruopštumą, unikalų skonį.
