Mažos būsto paskolų palūkanos, didelė statyboms parengtų sklypų pasiūla, įkandamos statybinių medžiagų kainos. Tai keletas veiksnių, kurie šiuo metu sukūrė itin palankias sąlygas individualiems namams statyti.
Kur gyventi – triukšmo atakuojamame daugiabutyje ar tylos nestokojančiame nuosavame name? Atsakydami į šį klausimą ekonomistai pastaruoju metu vis dažniau parenka antrąjį variantą.
„Ekonominės sąlygos individualiam namui statyti yra vienos geriausių per pastaruosius porą dešimtmečių. Ir ateityje vargu ar jų bebus tinkamesnių. Po kelerių metų namo statyba kainuos gerokai brangiau“, — sakė „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tokią išvadą jis pagrindžia keletu argumentų. Vienas jų — žemos būsto paskolų palūkanos, kurios sudaro itin palankias sąlygas skolintis. Kintamosios palūkanos šiuo metu sukasi apie 2-3 proc., fiksuotos – apie 4 proc.
„Šiuo metu bazinė palūkanų norma yra net mažesnė, nei būta prieš sunkmetį, 2006-2007 metais. Centriniai bankai tokiu būdu siekia paskatinti skolinimąsi, o kartu – ir ekonomikos atsigavimą. Mažos palūkanos yra tarsi bankų subsidija gyventojams, kad jie nepabūgtų skolos“, — aiškino Ž.Mauricas.
Jo teigimu, iki šiol žmonės bijojo prarasti darbą, juo labiau – prisiimti finansinių įsipareigojimų. Jie apskritai baiminosi, ar tik neteks emigruoti.
„Užtat pastaruoju metu Lietuva, lyginant su kitomis ES valstybėmis, atsidūrė tarp vidutiniokių. Ekonominis nuosmukis baigėsi.
Darbo užmokestis pradės augti greičiau, nei infliacija, nedarbas — mažės, o perkamoji galia — padidės. Šie veiksniai turėtų pagerinti gyventojų lūkesčius. Jiems bus lengviau apsispręsti ir pasiimti paskolą individualiam namui statyti“, — prognozavo Ž.Mauricas.
Statybų kainos – įkandamos
Kitas palankus veiksnys, galintis paversti naujų namų svajonę realybe – kol kas santykinai nedidelės statybų sąnaudos. Prognozių, kad jos augs, jau girdėti.
„Šiuo metu jau atsigauna JAV nekilnojamojo turto rinka. Jos gyvybės ženklų matyti ir Vakarų Europoje, ypač Vokietijoje. Sujudimas prasidėjo ir Skandinavijos šalyse.
Visa tai žadina ekonomiką, bet kartu įspėja, kad statybų sąnaudos pradės didėti ir Lietuvoje. Tai lyg susisiekiantys indai: kuo didesnis rinkos aktyvumas, tuo didesnė būsto paklausa, tuo sparčiau kyla statybų kaina, nes brangsta ir statybinės medžiagos, ir darbo jėga“, — kalbėjo „Nordea“ ekonomistas.
Statybininkai, kurie dar nesuskubo svetur susirasti darbo, akylai seka įvykius užsienyje. Vos tik kurioje nors šalių statybų rinka prabus iš letargo, į ją ir plūstelės darbo emigrantų banga. Pirmasis jų taikinys, tikėtina, bus Vokietija, kuri ir taps didžiausiu darbdaviu statybininkams.
O kol kas jie dar deda plytą ant plytos Lietuvoje, nors gera alga, kuri užgesintų emigracijos idėją, pasigirti negali.
„Darbo mūsų šalyje statybininkams netrūksta. Pernai buvo atnaujintas itin daug nekilnojamojo turto projektų, įšaldytų per sunkmetį“, — priminė Ž.Mauricas.
Paklausa kilstelėjo statybinių medžiagų kainas. Tam įtakos turėjo ir iš sąstingio kylantys daugiabučių renovacijos projektai. Statybų pakilimo laikotarpis parodė, kad aklai taupyti yra nuostolinga. Užsakovai jau atsikando pačių pigiausių statybinių medžiagų ir statybų technologijų.
Pigiausi tinkuojami, polistorolu šiltinti namų fasadai užleidžia pozicijas vėdinamiems daugiabučių ir individualių namų fasadams iš spalvotų pluoštinio cemento plokščių ir dailylenčių, o ilgą laiką karaliavusi pigiausia, čerpes imituojanti metalo skardos danga – tauresnėms medžiagoms – čerpėms ar bent banguotiems lakštams, žinomiems šiferio pavadinimu. Nepaisant kylančių kainų, statybos sąnaudos kol kas tebėra mažesnės, negu 2007 m.
Sklypai – jau parengti
Anot Ž.Maurico, dar vienas veiksnių, skatinančių imtis namų statybos – didelė gyvenamosios paskirties sklypų pasiūla. Sutvarkę dokumentus, nedidelių, individualiems namams statyti tinkančių sklypų savininkai laukia nesulaukia investuotojų.
„Iki sunkmečio tokių sklypų pasiūla buvo labai menka. Žmonės galėjo įsigyti nebent žemės ūkio paskirties žemės ir pakeisti jos paskirtį į gyvenamąją. O tam reikėjo sugaišti daug laiko. Užtat šiuo metu to nebereikia: statybas galima pradėti iš karto“, — kalbėjo ekonomistas.
Individualiems namams statyti skirtų sklypų kainos – kuo įvairiausios. Pavyzdžiui, Vilniaus rajone už arą žemės prašoma ir 5000, ir 7000, ir 10 000 litų. Visa tai priklauso ir nuo sklypo vietos, ir nuo esančių inžinerinių komunikacijų.
Taupyti reikia, bet ne visur
Pasak statybų bendrovės „Veikmė“ vadovo Eugenijaus Zarembos, individualūs namai didelėms statybų įmonėms – ne itin patrauklus užsakymas.
„Tai – nieko bloga, kadangi individualaus namo statyba – tai smulkaus verslo objektas. Darbų reikia ir tiems žmonėms, kurie dirba pagal verslo liudijimą ar imasi individualios veiklos. Tačiau šiuo atveju užsakovas turi prisiminti dvi taisyklės“, — įspėjo E.Zaremba.
Viena jų – negailėti pinigų geram paties namo projektui. Projekto reikia tokio, pagal kurį ir pavieniai rangovai gali nepriekaištingai įvykdyti užduotį, — pastatyti namą taip, kad gyvenimas jame teiktų komfortą.
Taip ir bus, jei neliks paslėptų defektų, o visa sistema, – šildymas, vėdinimas, elektros instaliacija, santechnika, — veiks nepriekaištingai.
Kita taisyklė: nedera pagailėti pinigų kokybiškai techninei priežiūrai. Būtina nusamdyti savo darbą išmanantį prižiūrėtoją.
„Rinkoje tikrai yra gerų specialistų. Ne visi geri mūrininkai ar tinkuotojai emigravo. Bet svarbu, kad išliktų darbų tąsa. Ir vieni nesugadintų kitų darbo“, — paaiškino E.Zaremba.
Bet jei namo užsimanęs žmogus sutaupys pinigų projektui ir statybininkų darbo kontrolei, vėliau jam komforto niekas nebesukurs.
Energetiškai taupus, iš gerų ilgaamžių medžiagų pastatytas namas – visada buvo gera investicija. Įvairių ekonominių suiručių ir galimų finansų krizių akivaizdoje kokybiškas nekilnojamasis yra vienas patikimiausių būdų apsaugoti pinigus nuo galimo jų nuvertėjimo. Brangstant energijos resursams ir nuolat didėjant šildymo kainoms miestuose, vertybe tampa ne tik nauji, bet savo amžių nugyvenę, tačiau renovacijos naujam gyvenimui prikelti buvę sovietiniai daugiabučiai.
Daugėja gerosios praktikos pavyzdžių, kai renovacija gyventojams suteikia akivaizdžią finansinę naudą, o pinigų grąža didesnė, negu palūkanos, padėjus juos į banką.
Dar vienas svarbus motyvas, verčiantis patikimai investuoti pinigus – planuojamas euro įvedimas Lietuvoje 2015 m. Ekonomiškai išsivysčiusi Vokietija bei kitos Euro zonos šalys patyrė ne mažiau 20 proc. kainų šuolį po įvedimo. Kitaip sakant – viskas nuvertėjo 20 proc. Lietuvoje, tikėtina, kainų šuolis bus gerokai didesnis. Beje, galbūt dauguma jau pamiršo kainų augimą, kuris įvyko prieš kelis metus, kai ketinome įsivesti eurą. Tuomet kainos pakilo dėl subjektyvių priežasčių, o iš tikro įvedus eurą kiltų objektyviai. Taigi, belieka apsisaugoti nuo to. Kaip? Investuojant į vertingą NT arba atsiperkančius šilumos taupymo projektus.
