Nusprendus išsikelti iš buto, esminis klausimas – ar būstą įsigyti, ar nuo pamatų kurti pačiam. Norint pasirinkti optimaliausią variantą reikia atkreipti dėmesį į vietą, kurioje norite gyventi, būsimo namo projektą ir lūkesčius, kuriuos jis turės atitikti. Apie dažniausiai pasitaikančias klaidas, specialistų patarimų svarbą ir reikalingas investicijas – šiame straipsnyje.
Vieno nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenimis, šiuo metu vidutinė parduodamo namo (130–150 kv. m) kaina sostinėje siekia 520 tūkst. litų. 10 arų namų valdos sklypas Vilniaus mieste vidutiniškai kainuoja 280 tūkst. litų, o statomo namo vieno kvadratinio metro kaina su visa apdaila – nuo 1,4–1,5 tūkst. litų. Taigi pasistatyti 130 kv. m namą kainuotų apie 182–195 tūkst. litų.
Statomo namo biudžeto sąmata itin priklauso nuo sklypo kainos. Lietuvoje vienas sklypo aras vidutiniškai parduodamas už 11 tūkst. litų, tačiau yra miestų ir rajonų, kur kainos žymiai didesnės už šalies vidurkį. Brangiausių rajonų viršūnėje – Vilniaus rajonas, po jo rikiuojasi Druskininkų, Klaipėdos, Mažeikių, Šalčininkų ir Birštono rajonai. Pavyzdžiui, Klaipėdoje vienas aras vidutiniškai kainuoja 32,3 tūkst. litų, Palangoje ir Šventojoje (26 tūkst. litų), Vilniuje (25 tūkst. litų), Kaune (16,7 tūkst. litų), Panevėžyje (14,5 tūkst. litų). Daugiausiai už vieną sklypo arą prašoma Neringoje – 83 tūkst. litų.
Nekilnojamojo turto ekspertai apskaičiavo, pirkti sklypą sostinėje ir ten pasistatyti standartinį 140–150 kv. m namą kainuoja apie 50–70 tūkst. litų pigiau negu įsigyti jau pastatytą ir įrengtą namą. Tačiau reikia atsiminti, kad norint pastatyti kokybišką namą, būtina išsirinkti patyrusius specialistus ir negailėti laiko – namo statyba neretai užtrunka net kelis metus.
Tiesa, nors sumokėjus pinigus, be jokių išlygų iš karto galima kraustytis į naują būstą, verta atsiminti, kad neretai perpardavėjui teks sumokėti solidų antkainį. Reali perkamo pastato kaina padidės nuo 50 iki 150 procentų. Pavyzdžiui, legaliai ir profesionaliai dirbančių brokerių komisinis svyruoja nuo 2 iki 4 procentų nuo pardavimo kainos.
Būtina įvertinti laiko sąnaudas
Pasak nekilnojamo turto brokerio Narimanto Jodelio, apsispręsti, ar šeimai geriau statytis ar pirkti namą gali padėti tik jie patys. Specialisto teigimu, jeigu šeima dirba intelektualų darbą, džiaugiasi jį dirbdami, ir yra visiškai nesuinteresuoti statybos priežiūra – jie vienareikšmiškai suvokia, kad pastatyto namo įsigijimas leidžia jiems sutaupyti daug laiko ir sveikatos bei per tą laiką jie dirbdami savo darbą uždirba daugiau nei sutaupytų patys viską darydami. Visai kas kita, kai to imasi pats specialistas, kuris išmano statybų procesus ir priežiūrą. Jam bus daug paprasčiau organizuoti statybos procesą pagal savo poreikius.
Įvertinant namui skirtus kaštus, permokėti galima ir statant, ir perkant namą. Profesionalios statybos įmonės neretai gauna nuolaidas įvairioms medžiagoms, o namą statant savarankiškai atsiranda rizika priimti klaidingus konstrukcinius sprendimus, pasirinkti pigias, bet nekokybiškas medžiagas.
„Sumokėję šiandien pigiau, kartais galite per ilgesnį laikotarpį prarasti daug ženklesnę pinigų sumą. Vienintelis svarbus aspektas, kurį reikėtų suprasti – tai jeigu perkate sklypą ir planuojate samdyti statybininkus, teoriškai Jums atpigs darbai, nes statybininkai neprisiims rizikos dėl investuotų lėšų sau – tai yra jie gaus užsakymą ir tai yra mažiau rizikinga nei pastatyti ir laukti pirkėjo“ – tikino N. Jodelis.
Nuo galimo broko išgelbės specialistų konsultacija
Bene dažniausiai žmonės bijo pirkdami namą gali nepastebėti trūkumų, tad brokeris pataria į namo apžiūrą pasikviesti nepriklausomą statybos ekspertą, kuris atliktų namo ekspertizę. Tačiau nutikus taip, kad namas vis dėlto buvo pastatytas netinkamai, interesus gali apsaugoti Lietuvos Respublikos įstatymai. Todėl tikrai labai svarbu ar naujos statybos namą statė legaliai veikianti įmonė, ar statybininkai turi leidimus ir galės vykdyti garantinį aptarnavimą pagal įstatymus.
Anot nekilnojamo turto brokerio, žmonės, kurie priima sprendimą statyti namą patys dažniausiai susiduria su keliomis pagrindinėmis klaidomis:
1. Sunkumai sklype – keičiant sklypo paskirtį, įsivertinant grunto sudėtį, neįvertinant komunikacijų atvedimo kaštų;
2. Neįvertina visų išlaidų – labai svarbu prieš statant namą, pasidaryti biudžetą, numatyti rezervą, tiksliai įvertinti medžiagų, darbų kainas, rinkos dėsnius (šiandien medžiagos ir darbai kainuoja tiek, bet vėliau jie gali brangti). Derėtų apgalvoti visas išlaidas, įvertinti darbų organizavimo formą (ar pats užsiims statybų priežiūra, ar samdys darbų vadovą), sudaryti tikslias sutartis su paslaugų tiekėjais – labai svarbu numatyti darbuotojams sankcijas už vėlavimus;
3. Neįvertinamos laiko sąnaudos – nusprendę statytis patys neretai žmonės neįsivaizduoja realių laiko sąnaudų, dažnai pamiršta paskaičiuoti kiek laiko jie sugaišta. Taigi jeigu Jums namo statyba teikia malonumą ir džiaugsmą, tai yra puiku – kuo daugiau praleidžiate laiko statybose, tuo Jums maloniau, bet jeigu Jūs norėjote sutaupyti, tai užduokite sau klausimą, o kiek aš uždirbčiau pinigų per tą laiką dirbdamas tiesioginį darbą, užsiimdamas savo verslu ar kiek daug teigiamų emocijų būčiau gavęs, jeigu tą laiką praleisčiau turiningai ilsėdamasis;
4. Klaidingai įsivaizduojami terminai – ne paslaptis net ir statybinės kompanijos dažnai turi per daug optimistinių darbų atlikimo lūkesčių, o ką jau kalbėti apie individualiai nusprendusius užsiimti statyba. Teoriškai labai dažnai žmonės priima sprendimą, kad ant namų valdos sklypo per pusmetį pastatys namą ir jame įsikurs, bet kartais vien statybos leidimo gavimas užtrunka tokį laiko tarpą, ką jau kalbėti, kad priklausomai nuo sezono dažnai neįmanoma surasti specialistų, pagalbininkų, ypač jeigu buvo numatytas kuklus statybos darbų atlyginimų biudžetas.
Anot N. Jodelio, jeigu pasirinksite namą statyti patys, būtinai turėtumėte pasikonsultuoti su profesionaliu statybos darbų vadovu, kuris visuomet pateiks gausybę patarimų, ką ir kaip vertėtų atlikti, kokie sprendimai kiek kainuoja ir kokią naudą atneša, pasakys, kiek gali trukti Jūsų svajonių namo statyba.
Statytis namą pačiam – pigiau
Įmonės užsiimančios individualių namų statyba ir konsultacijomis vadovo Lino Mikailos teigimu, vienareikšmiškai galima sakyti, kad matuojant vien piniginio skirtumo išraiška ir nevertinant savo fizinių ir psichologinių sąnaudų, statytis namą pačiam gaunasi pigiau.
„Tačiau jeigu esate nepasitikintis, mėgstantis kontroliuoti kiekvieną smulkmeną ir vadovauti net ten, kur nelabai suprantate, tai geriau pirkite pilnai pastatytą ir įrengtą namą: pinigų tikrai nesutaupysite, bet apsaugosite ir savo, ir kitų nervus, kurie Jums dirbtų prie namo statybų“, – patarinėjo statybų bendrovės direktorius.
Jo teigimu, manyti, kad labai daug permokėsite pirkdami jau pastatytą namą iš tuo užsiimančių nekilnojamo turto specialistų – neverta. Lietuvoje pardavėjo marža galėtų būti apie 10–20 procentų nuo bendros sklypo, namo statybos ir kitų susijusių išlaidų kainos (išskirtiniais atvejais, jei namas pardavimui statomas ypatingai paklausioje vietoje, ši marža gali būti ir 30 proc.).
Nors šios piniginės pajamas gali atrodyti labai didelės, skaičiuojant tai, kad namas parduodamas po 1,5-2 metų nuo sklypo pirkimo momento, išdalinus gautas pajamas per mėnesį dažnai pasirodytų, kad didžioji dalis pajamų skiriamos statybos valdymo ir administravimo kaštams padengti. Tad įvertinus, kad Jūsų darbo laikas irgi kainuoja, o statant namą patiems, jo sugaištumėte daugiau, tas skirtumas turbūt neatrodytų jau toks didelis.
Neverta taupyti medžiagų sąskaita
L. Mikaila tikina, kad savaime suprantama, jog suinteresuoti namo pirkimu pirmiausiai pradeda galimų variantų žiūrėti pigiausių namų rinkoje. Deja, dažnai susigundę tuo „pigumu“, susidariusį piniginį skirtumą tarp kokybiškai ir brangiau parduodamo namo ir „pigaus“, vėliau tuos pinigus išleidžia remontams, nekalbant apie tai, kad kai kurių technologinių klaidų jau net nebūna įmanoma ištaisyti.
„Pačia brangiausia kaina namus pardavinėja savininkai, kurie statėsi namą sau, naudojo kokybiškas ir brangias medžiagas, technologinius sprendimus, todėl jų namų kaina savo didumu išsiskiria iš rinkos vidurkio, nors yra pagrįsta. Į vidutinį kainų lygį patenka optimaliomis, nebrangiomis sertifikuotomis medžiagomis pastatyti sąžiningų namų statybos ir pardavimo verslu užsiimančių pardavėjų namai. Žmogus, lygindamas tik namų kainas nepagalvoja, kad namo savikainos pažeidžiant technologines taisykles ir naudojant pigiausias kokias tik įmanoma rinkoje rasti medžiagas ir technologijas, tokio pačio dydžio namui gali laisvai skirtis nuo 30–50 tūkst. Lt.
Vien „pataupius“ pamatams, langams, fasado ir stogo apšiltinimo medžiagoms ir technologijoms, dekoratyviniam tinkui, stogui, dangai galima lengvai gauti įvardintą piniginį skirtumą, o prašalaitis, kuris nieko nenusimano apie tokias „racionalizacijas“, ar panaudotų medžiagų trumpą eksploatacinį terminą, matys tik galutinę namo kainą ir jam tai bus pagrindinis argumentas, dėl ko tą „pigų“ namą nusipirko.
Aišku, po kurio laiko pradės „lįsti“ įvairios bėdos ir eksploatuojant bus išleista nemaža dalis „sutaupytų“ pinigų, o 5 metų garantinis bus pasibaigęs, įmonė, pardavinėjanti namus dirbs kitu pavadinimu, o jei pardavėjas fizinis asmuo, tai gal jis net jau gyvens užsienyje, taigi bus „šaukštai po pietų““, – pasakojo L. Mikaila.
Reikia kontroliuoti statybos procesą
Jei planuojate pirkti jau pastatytą namą, L. Mikaila rekomenduoja, jei įmanoma, stebėti statybos procesą. Jis pastebi, kad dauguma statančių namus pardavimui laikosi kokybės reikalavimų, bet tikrai yra ir nesąžiningų pardavėjų. Pavyzdžiui, fasado šiltinimo, apdailos dekoratyviniu tinku ir klinkeriu darbai neretai vykdomi esant žiemai, minus 15 laipsnių temperatūrai, tad kyla grėsmė, kad klijai, sukurti vandens pagrindui, kurie yra naudojami, vieną dieną pradės luptis.
Pavyzdžiui, vietoj reikalingų 4 metrų ilgio polių sumontuojami 2 metrų ilgio, dėl to gali pradėti sėsti namo kampai, pamate ir sienose – atsirasti trūkiai. Taip pat dažna klaida ta, kad sienų mūras būna pakeltas iki stogo dangos, nepaliekant į išorę išleistos difuzinės plėvelės, per kurią pasišalina kondensatas iš po stogo dangos, todėl vanduo tekėdamas plėvele ras kliūtį – sieną ir į ją gersis, to pasekmės – atsiradęs pelėsis, šalčio tiltai, sutrumpėjęs konstrukcijų tarnavimo laikas.
Iš kitos pusės, panaši situacija yra ir rinkoje tarp besistatančių namus sau: nesiaiškinama, iš ko susideda sąmatos dedamosios, žiūrima į paskutinę sąmatos eilutę ir sprendžiama, kuris statybininkas yra pigus. Jo teigimu, nereiškia, kad geras daiktas turi būti brangiausias, pasirinkimui yra įvairių galimybių, bet statant namą, neverta taupyti būtiniems dalykams.
„Vis atsimenu neišgalvotą atvejį apie žmogų, kuris pirko veržliaraktį: reikėjo atsukti – užsukti keturis tokio pačio numerio varžtus, rakto nėra, reikia pirkti. Vietoj to, kad už tokią pačią kainą būtų nusipirkęs vokišką puikios kokybės ilgaamžį daiktą, žmogus prekybos centre „ima urmu“ iš Kinijos atvežtą skirtingų numerių penkiolikos raktų rinkinį (nors tų likusių keturiolikos gyvenime gal neprireiks), atsukus 4 veržles tas šlamštas kalbant ūkiškai „pareina šaibom“, nusikeikiama, važiuojama vėl į prekybos centrą pirkti kito rakto, nes tos veržlės liko dar neužsuktosir vėl nusiperkamas toks pats rinkinys, nes aišku, kad rakto resursų užteks varžtus užsukti, bet prie to dar liks ir 28 vnt. naujų, nepanaudotų”, – iš situacijų, kuriose stengiamasi sutaupyti, juokėsi L. Mikaila.
