Specialistų teigimu, gerai parinkta gyvatvorė gali apsaugoti namus geriau nei tvora. Tiesa, auginant gyvatvorę, būtina žinoti, kad rūpesčių ją auginant bus visus metus. Tačiau tam ryžtis verta, nes gyvatvorė atlieka ne tik dekoratyvinę, bet ir praktinę funkciją – apsaugo nuo dulkių, vėjo ir įkyrių kaimynų.
Gyvatvorės gali būti laisvai augančiomis arba karpomomis. Taip pat aukštos (2-4 m), vidutinės (1-2 m), žemos (0,6-1 m) ir visiškai žemos – apvadinės (iki 0,5 m). Geriausias metas sodinti gyvatvorę – pavasaris arba ruduo. Kaip ir kokius augalus sodinti, norint turėti gražią gyvatvorę pataria dendrologas Arvydas Rutkauskas.
Lapuočiai – mėgstantiems nepastovumą
Norintiems turėti klasikinę gyvatvorę, dendrologas patarė rinktis populiarius lapuočius: kaulenis, paprastąsias ligustras, skroblus, gudobeles, gulenius, šešėlius mėgstančias sedulas.
Ilgai vargti gyvatvorę formuojant nereiks, jei ji bus iš suformuota iš baltai žydinčių lanksvų, lazdynų, įvairiaspalviais lapais pasižyminčių puslenių.
Aukščiausias gyvatvores galima užauginti sodinant trakinius klevus, totorinius sausmedžius, paprastuosius ligustrus, jazminus, skroblus. Buko gyvatvorė gali užaugti ir iki 5 metrų. Norint aukštos ir tvirtos gyvatvorės galima sodinti ir medžius. Pavyzdžiui, kalninę pušį, kukmedžius, tuopas, gluosnius.
Lapuočius gyvatvorėms dažniausiai renkasi vakariečiai – škotai, anglai. Savo sprendimą jie pagrindžia tuo, kad lapuočiai metų bėgyje keičiasi – žaliuoja, pasipuošia pumpurais, rudenį pagelsta.
Spygliuočiai – palikimas iš praeities
Specialistas pasakojo, kad seniau žmonės mėgdavo gyvatvores sodinti iš eglių, tačiau XX a. išpopuliarėjo tujos. Pirmiausia, koloniškos, vėliau – smaragdinės. Tujos yra vienos iš populiariausių augalų, kuriuos išsirenka gyvatvores planuojantys kurti žmonės. Taip yra ir todėl, kad jos nereikalauja daug priežiūros, užtenka apkarpyti viršų, nes jų šonai dažniausia būna siauri. Be to, tujos žaliuoja visus metus.
Iš spygliuočių medžių ir krūmų gyvatvorėms tinka ir kukmedžiai, cūgos, kadagiai, puskiparisiai.
„Kukmedžiai yra vieni iš puošniausių ir prabangiausių gyvatvorinių augalų. Karpomas jis greitai atauga ir tankėja, todėl nesunku išgauti norimą gyvatvorės formą. Eilėje sodinami 30-50 cm atstumais. Tinka derlinga, humusinga artima neutraliai rekcijai dirva. Viena tinkamiausių yra tarpinio kukmedžio Hiksii, Hillii ir Hatfieldii veislės, kurios greitai auga formuodamos plačiai kolonišką daugiaviršūnę lają ir pasiekia 3-5 m aukštį.
Europinio kukmedžio veislės Fastigiata, Erecta yra labiau jautrios šalčiui už tarpinio kukmedžio veisles. Už jas atsparesnės yra veislės Hessei – iki 4-5 m aukščio, siaura laja ir Melfard – iki 2 m aukščio, blizgančiais spygliais, koloniška forma. Atspariausi, nors ir lėtokai augantys, būtų Lietuvoje retokai auginami smailiaspyglio kukmedžio kultivarai“, – pasakojo dendrologas.
Reikia apsaugoti nuo kitų augalų
Jeigu gyvatvorė sodinama savo teritorijoje, sodinimo ašis yra bent metrą nuo tvoros ir jos aukštis nebus daugiau kaip 1,80 cm leidimo gyvatvorės sodinimui nereikia.
Žemė, kurioje bus sodinama gyvatvorė turi būti laidi, pakankamai derlinga, saulėta. Į gyvatvorę geriau sodinti jau paaugusius, susiformavusius, geriausia – 60-80 cm siekiančius augalus. Sodinant mažus augaliukus bus sunku garantuoti vienodą jų augimą. Tiesa, su medelynų pagalba, iš karto galima pasodinti ir aukštą, jau užaugintą gyvatvorę.
Šalia gyvatvorės neturėtų augti kiti medžiai ar stambūs augalai. Jie siurbia naudingąsias medžiagas, meta šešėlį. Gyvatvorė gali lėčiau vystytis, būti reta, žemesnė. Ypatingai pavojingi medžiai – beržas, ąžuolas, klevas. Atstumas nuo jų turėtų būti bent 3-5 metrai.
Griežtos formos – nebemadinga
Didžiausias klaidas, kurias daro žmonės įkurdami gyvatvorę A. Rutkauskas įvardijo netinkamai parinktas apšvietimo sąlygas, dirvožemio kokybę, drėgmės trūkumą. Jeigu dirvožemis nėra geras, prieš sodinant gyvatvorę reikėtų iškasti 50 cm pločio ir 40 cm gylio griovį. Į jį reikėtų pripilti juodžemio, dirvą galima pagerinti kompostu ir trąšomis.
Karpyti galima nebūtinai trapecijos ar stačiakampio forma. Griežtų geometrinių formų gyvatvorė – nemadinga. Tad dendrologas siūlo jas karpyti ir su pabangavimais, paliekant aukštesnių ir žemesnių vietų.
