Vėlyvas ruduo – vienas iš tamsiausių metų laikų. Dienos trumpėja, natūralios saulės šviesos lieka labai mažai. Tokiu metu ypatingai blogėja kambarinių augalų auginimo sąlygos, nes sulėtėja jų medžiagų apykaita ir augalams tenka naudoti maisto medžiagas, kurios buvo sukauptos vasaros metu.
Kaip išsaugoti kambarines gėles rudens bei žiemos metu pataria „UAB Landšafto dizainas“ direktorius Igor Artiušenko. Anot jo, dauguma kambarinių augalų kartą per metus turi tam tikrą laiką ilsėtis, todėl jos mažai laistomos arba visai nelaistomos.
Pataria vengti laistymo
Anot I. Artiušenko, jei šiuo metu augalus gausiai laistysime, skatinsime jų augimą, o augalui neužteks šviesos. Tad jis ims skursti, apsitrauks pelėsiais, lapai pradės ruduoti ir anksti nukris.
„Žiemos metu netręšiame arba tręšiame vieną kartą per mėnesį trąšomis, kuriuose mažas azoto (N) procentas. Žydinčius augalus – azalijas, ciklamenus, orhidėjas, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles laistykime šiltu vandeniu, retkarčiais patreškite mineralinių trąšų tirpalu (1 gramas litrui vandens). Laistykite tik šiltu vandeniu, nes laistant šaltu vandeniu gali supūti šaknys, lapų kraštai paruduoja, jie gelsta ir krenta“, – pasakojo specialistas.
Nariuotas plokštelis, lapenis (Epiphyllum), ripsalis (Rhipsalis) žiemą auga ir žydi, todėl jie laikomi šiltai (12-16 laipsnių temperatūroje), laistomi ir tręšiami. Kaktusai ir sukulėntai laikomi šviesiai, sausai ir vėsiai (8-10 laipsnių temperatūroje), beveik nelaistomi, apie 3 mėnesius. Jei temperatūra aukštesnė, laistoma į mėnesį 1-2 kartus. Taip pailsėję augalai pavasarį gausiai žydės. Araukarijos, aukubos, mirtos, oleandrai, fuksijos, hortenzijos gerai žiemos sausoje ir vėsioje (5-8 laipsnių) patalpoje.
Kuo kruopščiau valyti dulkes
Tamsiuoju metų laiku nuo augalų ypatingai kruopščiai ir dažniau negu šiltuoju metu reikia valyti dulkes. Taip lapai galės geriau sugerti saulės šviesą ir drėgmę.
Nuo pūkuotų lapų dulkės nubraukiamos mažu minkštu sausu šepetėliu. Dideli lapai – kempine, o smulkiais lapais augalai įstatomi į vonią ir nesmarkia srove nupurškiami drungnu vandeniu.
Vėsiai ir drėgnai laikomi augalai suserga įvairiomis lygomis – miltlige, pilkuoju puviniu, stiebų, šaknų ir viršūnių puviniu. Pažeistos vietos išplaunamos ir nupurškiamos fungicidais.
Vazonuose ant žemės paviršiaus susidaro baltos, geltonos apnašos. Dažniausiai tai būna druskos, kuriuos susikaupia paviršiuje garuojant vandeniui. Jų atsiranda augalus laistant kietu vandeniu, keletą metų augalai auga toje pačioje žemėje arba žemėje per daug trąšų. Augalus reikia laistyti minkštu arba virintu vandeniu, retkarčiais pakeisti viršutinį žemės sluoksnį, o tręšiant laikytis ant pakuotės nurodytos normos. Kartais ant žemės paviršiaus ir keraminių vazonėlių šonų atsiranda žalių apnašų – tai samanos, jos nekenkia augalams. Dažniausiai atsiranda, kai labai šlapia žemė arba didelė oro drėgmė.
Kad mažiau plistų erkės, skydamariai bei amarai, augalų lapus ir stiebus reikia dažnai nuplauti šaltoku vandeniu su tabako nuoviru.
Gėlių priežiūra žiemą
Anot daugelio specialistų, žiemą gėlės kenčia nuo radiatorių šilumos ir temperatūrų svyravimų. Augalų negalima statyti ir arti stiklų, nes jos gali sušalti.
Kambarines gėles galima atgaivinti ir namuose ruoštomis trąšomis. Gėlės auga geriau, jei karts nuo karto į jų žemes būna įmaišoma arbatžolių, naudinga jas kartais palaistyti šalta arbata. Kambarinėms gėlėms itin tinka atšaldytas vanduo, kuriame virė kiaušiniai.
