Rugpjūčio pabaigoje daržuose moliūgai jau gali atrodyti įspūdingai – didžiuliai, ryškiaspalviai ir, regis, visiškai pasiruošę keliauti į virtuvę. Vis dėlto vien dydis dar nereiškia, kad moliūgas subrendo. Nuskynus per anksti, jis gali būti prastesnio skonio ir trumpiau laikytis.
Kaip suprasti, kad jau atėjo laikas? Vienas iš geriausių požymių slypi ne pačiame vaisiuje. Pažiūrėkite į moliūgo kotelį.
Pirmiausia apžiūrėkite moliūgo kotelį
Kol moliūgas dar aktyviai auga, jo kotelis dažniausiai būna žalias, gana sultingas ir lankstesnis. Vaisiui bręstant jis pradeda keistis – kietėja, sausėja, medėja ir tampa šiurkštesnis.
Tai vienas svarbiausių signalų, kad moliūgas artėja prie visiškos brandos.
Minesotos universiteto sodininkystės specialistai taip pat rekomenduoja stebėti būtent tą stiebo dalį, kuri jungiasi su vaisiumi: prinokusio moliūgo ji tampa kieta ir sumedėjusi.
Jeigu kotelis vis dar visiškai žalias ir minkštas, o pats augalas atrodo sveikas, dažniausiai verta dar šiek tiek palaukti.
Tačiau vien kotelio nepakanka – prieš imant sekatorių verta atlikti dar kelis paprastus patikrinimus.
Pabandykite nagu – tai daug ką pasako
Vienas paprasčiausių būdų patikrinti moliūgo brandą – lengvai paspausti jo žievę nagu.
Prinokusio moliūgo odelė turi būti kieta. Jos neturėtų būti lengva įspausti ar pradurti nagu.
Jeigu žievė vis dar minkšta ir joje lengvai lieka žymė, moliūgui, tikėtina, dar reikia laiko.
Tvirtą, nagu sunkiai pažeidžiamą žievę kaip vieną pagrindinių moliūgų brandos požymių nurodo ir Pensilvanijos bei Ilinojaus universitetų specialistai.
Tai svarbu ne tik skoniui. Gerai subrendusi ir sukietėjusi žievė saugo moliūgą nuo pažeidimų ir padeda jam ilgiau išsilaikyti.
Spalva turi būti būdinga konkrečiai veislei
Dažnai sakoma, kad prinokęs moliūgas turi būti ryškiai oranžinis. Tačiau tai nėra universali taisyklė.
Moliūgų veislių būna oranžinių, žalių, gelsvų, pilkšvų, kreminių ir net beveik baltų. Todėl svarbiau stebėti, ar vaisius jau įgavo tai veislei būdingą galutinę ir gana vienodą spalvą.
Jeigu auginamas oranžinis moliūgas vis dar turi daug žalsvų plotų, o jo kotelis žalias ir žievė minkšta, skubėti greičiausiai nereikėtų.
Jeigu spalva sodri, odelė kieta, o kotelis jau sausėja – ženklų, kad derlius artėja, yra gerokai daugiau.
Augalas pats pradeda rodyti, kad sezonas baigiasi
Dar vienas signalas slypi lapuose ir virkščiose.
Artėjant moliūgų brandai galima pastebėti, kad:
- lapai pradeda gelsti ir džiūti;
- virkščios pamažu praranda gyvybingumą;
- augalas nebeauga taip intensyviai;
- vaisius beveik nebedidėja;
- kotelis tampa kietas ir sausas.
Jeigu pats augalas jau natūraliai baigia vegetaciją, o moliūgo odelė sukietėjusi, dažniausiai tai geras laikas ruoštis skynimui.
Svarbu atskirti natūralų sezono pabaigos vytimą nuo ligų. Jei lapai sunyko labai staiga dėl ligos, pats vaisius nebūtinai jau bus visiškai subrendęs.
Ar rugpjūčio pabaigoje moliūgus jau reikia skinti?
Nebūtinai.
Didelis moliūgas rugpjūčio pabaigoje gali atrodyti visiškai užaugęs, tačiau jeigu augalas sveikas, kotelis vis dar žalias, o žievė nėra visiškai sukietėjusi, nereikia skubėti vien todėl, kad prasideda rugsėjis.
Daugelio moliūgų derlius nuimamas rugsėjį ar net spalį, priklausomai nuo veislės, sėjos laiko ir oro sąlygų.
Jeigu sąlygos geros, moliūgui naudingiausia visiškai subręsti ant augalo.
Tačiau yra viena situacija, kai delsti nereikėtų.
Artėja šalnos? Tuomet geriau nelaukti
Moliūgų nereikėtų palikti lauke iki stiprių šalnų.
Šaltis gali pažeisti vaisiaus audinius, o pažeisti moliūgai vėliau prasčiau laikysis ir gali greičiau pradėti gesti.
Todėl rudeniui įsibėgėjus verta stebėti orų prognozę. Jeigu žadamos stipresnės šalnos, subrendusius moliūgus geriau nuimti iš anksto.
Kaip teisingai nuskinti moliūgą?
Moliūgo nereikėtų tiesiog nuplėšti nuo virkščios.
Geriausia naudoti švarų, aštrų sekatorių arba peilį ir palikti kelių centimetrų ilgio kotelį.
Ilgesnis nepažeistas kotelis padeda vaisiui geriau laikytis. Nulaužus jį visai prie moliūgo atsiranda pažeidimas, per kurį lengviau gali patekti puvinį sukeliantys mikroorganizmai.
Dar viena dažna klaida – nešti didelį moliūgą laikant už kotelio.
Nors kotelis atrodo tarsi natūrali rankena, taip elgtis nereikėtų. Jis gali nulūžti, o pažeistas vaisius laikysis kur kas trumpiau.
Moliūgą geriau kelti abiem rankomis, prilaikant iš apačios.
Nuskynę iš karto neneškite į drėgną rūsį
Jeigu moliūgus planuojama laikyti ilgiau, svarbu ne tik tinkamai juos nuskinti, bet ir apsaugoti nuo drėgmės bei pažeidimų.
Atrinkite tik:
- neįpjautus;
- nesuskilusius;
- nesumuštus;
- be minkštų ar puvinio pažeistų vietų moliūgus.
Pažeistus vaisius geriau sunaudoti pirmiausia.
Moliūgams laikyti labiau tinka sausa, vėsi ir gerai vėdinama vieta nei šlapias, labai drėgnas rūsys. Vaisiai taip pat neturėtų glaustis vienas prie kito – taip lengviau pastebėti, jei kuris nors pradeda gesti.
Taigi, kada jau galima skinti?
Nesivadovaukite vien moliūgo dydžiu. Net ir milžiniškas vaisius dar gali būti nevisiškai subrendęs.
Skinti jau galima, kai sutampa keli požymiai:
moliūgo kotelis sausėja ir medėja, žievė tampa labai kieta ir jos lengvai neįspausite nagu, vaisius įgauna veislei būdingą galutinę spalvą, o pats augalas natūraliai pradeda baigti vegetaciją.
Jeigu kyla abejonių, pirmiausia pažvelkite į vietą, kur moliūgas jungiasi su augalu. Sausas, kietas, sumedėjęs kotelis dažnai pasako daugiau nei pats vaisiaus dydis.
Ir nors rugpjūčio pabaigoje norisi kuo greičiau pasidžiaugti derliumi, jei moliūgas dar bręsta ir šalnos negresia, kartais geriausias darbas darže yra tiesiog… dar šiek tiek palaukti.
