Ridikėliai – šalčiui atspari vienmetė daržovė. Jo šakniavaisius mėgsta daugelis, nes jie pasižymi kiek pikantišku, tačiau maloniu skoniu. Išsamiai apie ridikėlių sėjimą ir jų priežiūrą pasakojame šiame straipsnyje.
Ypač džiugina tai, kad ridikėlius, kaip ir kitas daržoves, galima užsiauginti ne tik daržo lysvėje, bet ir ant palangės savo namuose. Tiesa, tam reikia atsižvelgti į jo biologinius ypatumus (dideli reikalavimai drėgmei ir dirvožemio derlingumui, apšvietimui ir temperatūros režimui) ir sukurti reikiamas sąlygas.
Temperatūra
Namų sąlygomis sunkiausia užtikrinti tinkamą temperatūrą, nes normali kambario temperatūra ridikėliams netiks – jie ištįsta, persikreipia, šakniavaisiai tampa glebūs ir beskoniai. Juo labiau nerekomenduojama indelius su augalais išrikiuoti ant palangės, mat nuo centrinio šildymo radiatorių kylantis šiltas ir sausas oras yra pats pikčiausias ridikėlių daigų priešas.
Apskritai, tokiomis sąlygomis, kurios tinka šiai kultūrai, žmogui būti nėra labai jauku. Todėl jeigu turite negyvenamą, tačiau šaltuoju metų laiku nešąlančią patalpą, geriausia ridikėlius įkurdinti joje. Ridikėlių sėklos sudygsta prie plius 1-2 laipsnių Celsijaus, tačiau pageidautina pasėjus iki daigų atsiradimo laikyti juos plius 18-20 laipsnių šilumoje.
Daigai gerai auga esant plius 6-8 laipsnių temperatūrai. Šakniavaisių formavimosi laikotarpiu ją galima pakelti iki plius 12-16 laipsnių apniukusiomis dienomis ir ne daugiau kaip plius 18 laipsnių Celsijaus – saulėtomis. Naktį temperatūra sumažinama iki plius 8-10 laipsnių.
Apšvietimas
Jeigu norite sulaukti ridikėlių derliaus pirmoje žiemos pusėje, būtina pasirūpinti papildomu apšvietimu. Be jo pilnaverčiai šakniavaisiai nesusiformuos. Tam naudokite liuminescencines lempas, kurias reikia pakabinti kaip įmanoma arčiau dėžučių su daigais. Natūralaus apšvietimo sąlygomis ant palangės ridikėlius sėti galima po sausio 20 dienos, jeigu langai žiūri į pietus, ir nuo vasario 10 dienos – jei į vakarus ar rytus. Turėkite omenyje, kad jeigu šviesos daigams bus mažai, o šilumos – per daug, tai nieko daugiau kaip ištįsusių lapų sulaukti nepavyks.
Laistymas ir tręšimas
Labai svarbu palaikyti dirvožemio drėgnumą: netgi trumpalaikė sausra atsilieps šakniavaisių kokybei (suprantama, ne į gerąją pusę). Laistykite sėjinukus saikingai, tačiau reguliariai, tam tinka kambario temperatūros vanduo. Dirvožemį po laistymo rekomenduojama supurenti. Tai, ko gero, paprasčiausia ridikėlių priežiūros namuose dalis.
Sėjimui reikia supurento ir maistinių medžiagų turtingo dirvožemio, pageidautina, neutralios reakcijos. Ridikėliai rūgščioje žemėje užsikrės šaknų gumbu. Papildomo tręšimo nereikia, kadangi ridikėliai auga greitai, o jų reikalavimus maistinėms medžiagoms galima vadinti saikingais.
Optimalus žemių mišinio variantas: dvi dalys sodo žemės ar durpių, keturios – humuso, ir viena – smėlio. Indo, į kurį sėjame, gylis turi siekti apie 35 centimetrus, o žemės sluoksnis – 20-25 centimetrus. Ant dugno pripilkite drenažo. Nepripilkite žemės iki pat vazonėlio viršaus, palikite iki jo maždaug 8-10 centimetrų, kad esant reikalui būtų galima žemės papildyti.
Sėjimo ir rūšių pasirinkimo ypatumai
Sėklas prieš sėjimą geriausia pamirkyti (tam galima naudoti paprastą arba ištirpintą vandenį, taip pat specialių preparatų tirpalus). Sėjama eilėmis pagal schemą 5х5 ar 6х6 centimetrų. Sėjimo gylis – nuo 2 iki 2,5 centimetro. Jeigu išdygus daigams augalas ištįsta, jį būtina apiberti papildomu žemės sluoksniu, kitaip šakniavaisiai nesusiformuos.
Sėjimui namuose geriau rinkitės ankstyvo brendimo veisles, kurios atsparios sausrai ir nepakankamam apšvietimui.
Derlių nuimti galima priklausomai nuo noro, kai tik subręsta šakniavaisiai, tačiau pernelyg ilgai delsti nereikėtų, kadangi namų sąlygomis ridikėliai greičiau sugrumba. Ridikėlio sėjinukus galima sėti kartu su rėžiukais, nes tai leis taupyti „namų daržo“ plotą.
