Kadaise valgomų gėrybių gausa atspindėjo sodo estetikos esmę, buvo puošnumo sinonimas ir privalomas kraštovaizdžio dizaino atributas. Tik vėliau pradėta grupuoti augalus, o nevalgomus imta vadinti dekoratyviaisiais. Tinkami naudoti maistui dekoratyvumo statuso neteko, ir turėjo prabėgti nemažai laiko, kol vėl jį atgavo. Ilgainiui pastebėta, kad daržovių, prieskoninių žolių grožis išryškėja auginant jas vazonuose – augalų dailumą atskleidžia indai, įvairiausios jų derinimo ir pačių sodinių komponavimo galimybės.
Stiliaus pojūtis
Net ir kompaktiškas, nedidukas daržiukas turėtų atitikti sodo stilių. Kraštovaizdyje vyrauja reguliarusis sodo stilius, jei jo struktūra pagrįsta geometrinėmis formomis, o kiekvienas elementas yra bendro, apgalvoto ornamento dalis. Tokiuose soduose vazonais su neaukštais augalais tiktų įrėminti gėlynus, lysves ar takelius. Induose reikėtų auginti tik aiškių, tikslių formų daržovių kerus: tinka apvalios salotų gūžės ir dekoratyvinių kopūstų skrotelės. Išsidraikiusios, nepaklusnios prieskoninės žolės pažeidžia tokio daržo struktūrą ir yra nepageidaujamos.
Peizažinio stiliaus sodas kuriamas paprasčiau ir prižiūrėti jį lengviau. Šio sodo formos nėra griežtos, todėl jis atrodo įdomiau, linksmiau, natūraliau. Čia drąsiai galima komponuoti įvairiausių dydžių, formų, atspalvių augalus, kurti išraiškingas daržovių kompozicijas su prieskoninėmis žolėmis ir gėlėmis. Arba derinti skirtingas tų pačių augalų veisles, išryškinant subtilius formų, spalvų, tekstūros skirtumus.
Beje, anglų sodininkai daugybę kartų įrodė, kad abu stilius galima sėkmingai ir kūrybingai derinti.
Derinimo principai tokie patys
Nežinote, kaip derinti augalus? Įsižiūrėkite į lapų formą, spalvą, tekstūrą. Rinkitės spalvingas augalų veisles: bazilikų lapai gali būti purpuriniai, čiobrelių – sidabriškai žali, šalavijų – trispalviai, lapinių burokėlių – raudoni, geltoni ar balti, laiškinių česnakų – primenantys siaurus ašmenis, kurie kontrastingai išryškėja šalia apvalainų salotų… Daržoves ar prieskonines žoleles derinkite taip pat kaip ir dekoratyvinius augalus, gėles – svarbiausia, kad kompozicija atrodytų įspūdingai.
Daugiametes prieskonines žoles galima formuoti kaip medelius: tokiu levandų ar rozmarinų keru papuoškite įėjimo zoną ar kitą dažnai lankomą vietą, kad turėtumėte kuo daugiau progų mėgautis jų aromatu.
Darželį labai pagyvina gėlės. Ypač tinka žolynai, kuriais puošiame patiekalus, nes jų žiedai taip pat valgomi. Tai gali būti našlaitės, nasturtės, fuksijos, medetkos, agurklės ir net serenčiai.
Augalų namai
X Niekada neprašausite pro šalį, jei vazonai sode ne dominuos, o tik pabrėš augalų dekoratyvumą. Indas turėtų būti proporcingas augalo dydžiui.
X Vienoje vietoje sukomponuoti vazonai atrodo harmoningai. Paprasčiausia derinti pagamintus iš tokios pat medžiagos, tik skirtingo dydžio ir formos indus. Kurdami kompoziciją centre sustatykite didžiausius ir plačiausius vazonus, iš šonų – mažesnius.
X Vazonai gali būti ir spalvingi – kraštovaizdis atrodys linksmiau. Kita vertus, skirtingų spalvų indai saulėje nevienodai įkaista. Kuo šviesesni – tuo mažiau. Deja, perkaitus šaknims daržovės gali nustoti augti. Kad taip nenutiktų, tamsius vazonus kartais pravartu apvynioti ar pridengti šviesesniu audiniu arba kitomis dekoratyviomis medžiagomis.
X Skirtingo dydžio vazonai atrodo įdomiau, dinamiškiau.
X Vazonuose palikite vietos ir dekoro elementams, pavyzdžiui, vytelių treliažui.
Kartu ar atskirai?
Po vieną vazonuose auginamas daržoves prižiūrėti paprasčiau, tačiau kompozicija atrodo stilingiau, įdomiau. Svarbiausia, kad augalų poreikiai būtų panašūs. Viename inde galima susodinti rozmarinus, šalavijus, mairūnus ir petražoles, nes visiems šiems augalams tinka gana sausa žemė ir reikia daug saulės. Dar svarbu tai, kad rozmarinai ir mairūnai yra linkę plėstis į šonus, todėl juos reikėtų sodinti iš kraštų. Drėgnesnį substratą mėgstantys peletrūnai, laiškiniai česnakai, bazilikai ir kalendros taip pat gali augti drauge, šalia jų gerai dera pomidorai arba paprikos. Tiesa, viename vazone auginamas prieskonines žoles tenka dažniau karpyti, bet juk šį nedidelį vargą su kaupu atperka malonumas ruošiant valgį pasiskinti gėrybių nuosavame daržiuke.
Dekoratyviam daržiukui, kuriame norima auginti prieskonines žoles, reikia gerai apšviestos vietos – tik tada jos gardžiai kvepės.
Pomidorai ne tik džiugina sultingais vaisiais, bet ir atlieka dar vieną praktišką funkciją – atstoja gyvatvorę ir sukuria terasoje privatumo iliuziją. Tą patį efektą galima pasiekti ir auginant vijoklines pupeles – jų žiedai ir ankštys būna įvairių spalvų ir atrodo labai puošniai.
Praktiškas sprendimas
Vietoj indų galima naudoti net substrato maišus, plastiko pigumą paslėpus įvairiomis dekoravimo medžiagomis. Tiesa, tokius maišus sudėtinga perkelti į kitą vietą nepažeidžiant augalų šaknų. Pavyzdžiui, belgai ir olandai daržoves augina į pirkinių krepšelį panašiuose maišuose su rankenomis. Tokių augalų galima įsigyti sodo centruose – juos pakanka pastatyti saulėtoje vietoje ir tinkamai laistyti.
Toks vazonas – puikiausia išeitis, kai negalite apsispręsti, kartu ar atskirai auginti prieskonines žoles.
Kaip laikytis agrotechninių daržovių auginimo vazonuose reikalavimų, kad nenukentėtų kraštovaizdžio dizainas, pataria modernių apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina Liubertaitė.
X Augalams reikia saulės, tačiau jos gali būti ir per daug, ypač jei vazonai stovi atviroje terasoje. Priedangai nuo kaitrių spindulių siūlyčiau naudoti įvairias dekoracijas. Tai gali būti ir treliažai, ir iš vytelių pintos vigvamą primenančios konstrukcijos. Jos atrodo įdomiai, originaliai, gali būti sumeistrautos iš vytelių, medienos, įvairių kitų medžiagų plokštelių, kurias galima nudažyti, suraišioti dekoratyviomis virvelėmis ar papuošti užrašais. Tokią dekoraciją reikėtų įkomponuoti pietinėje vazonų pusėje, kad šviečiant vidurdienio saulei ant jų kristų šešėlis.
X Vazonuose auginamiems augalams kenkia drėgmės stygius. Estetišką šios problemos sprendimo būdą sunku sugalvoti – į vazoną galima įbesti plastikinį butelį, iš kurio lašės vanduo, tačiau argi gražu į tokį žiūrėti?.. Nebent išvykstant į kelionę tiktų daržą taip gelbėti. Jei vazone matyti žemės paviršius, jį galima užberti drenažui skirtu keramzitu – jis neleidžia greitai išgaruoti vandeniui ir nekrinta į akis, nes yra natūralios žemės spalvos.
Nepatarčiau ant tvoros ar kitos vertikalios plokštumos sukabinti daug vazonėlių, skardinių su augalais. Nors atrodo įspūdingai, augalus tenka dažnai laistyti, vanduo bėga per tvorą, todėl ji tikrai neatrodys estetiškai.
X Jei vazonus statote ne terasoje, o ant žemės ar trinkelių, juose ar po jais gali apsigyventi skruzdėlių. Reikėtų vazonus pakelti aukščiau, o jų padėkliukai turėtų būti puošnūs: raižyto medžio, kalto metalo…
X Kai matote, kad augalas skursta (taip dažnai nutinka daržoves auginant ne žemėje, o vazonuose), pirmiausia siūlyčiau pakeisti vietą. Gal ji pernelyg saulėta ar vėjuota. Drauge pasikeis ir kraštovaizdis. Prieskonines žoles visada geriau laikyti arčiau poilsio zonos – čia jas dažniau naudosite, skabysite, mėgausitės jų aromatu. Be to, jų lapeliai paprastai būna smulkūs, ažūriniai, tad akį labiau džiugins apžiūrimi iš arti. Stambesnius augalus patartina sustatyti toliau.
Salotų įvairovė tokia didelė, kad vien iš jų galima sukomponuoti spalvingą „gėlyną“.
Vazonuose auginamos daržovės ir prieskoninės žolės patenkina permainų poreikį – indų vietą kartkartėmis galima (ir reikia) keisti. Įspūdis toks pat kaip ir perstumdžius baldus namuose.
Gera idėja
Jei stinga vietos, vazonus galima ne tik kabinti ant sienų, bet ir sudėti vieną ant kito. Kuriant tokią kompoziciją palei kraštus reikėtų sodinti augalus, auginamus ne dėl vešlios lapijos, o dėl uogų.
Daržovėms auginti naudokite pačius įvairiausius indus – pradedant skardinėmis ir kibirais, baigiant vyno dėžėmis ar „visiems gyvenimo atvejams“ tinkamais europadėklais.
