Rugpjūčio paskutinėmis dienomis Panevėžyje surengta tradicinė tarptautinė kardelių (Gladiolus) paroda. Tai jau aštuntoji kardelių paroda, vykstanti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, o iš viso devynioliktoji – Panevėžio mieste.
Šiemet parodos lankytojus džiugina labai turtinga, per 300 veislių kardelių ekspozicija, ir gausi, virš 100 veislių, jurginų ekspozicija.
Anot vieno iš parodos organizatorių, panevėžiečio, kardelių selekcininko Alfonso Žobako, tokia gėlių paroda vasaros pabaigoje tradicinė, jau aštuntus metus vykstanti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje, kurios vadovybė mielai priima gėlininkus. Žiedų priplūstanti Atrijaus terasa ypatingai vertinama kardelių augintojų dėl puikaus iš viršaus sklindančio apšvietimo, leidžiančio matyti natūralią gėlių spalvą, ir tinkamo eksponavimo aukščio. Gėlininkų tvirtinimu, tai viena tokia puiki jų aptikta vieta.
Tarptautinės kardelių parodos būtent G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje vyksta ne šiaip sau. Tradicija prasidėjo, kai A. Žobakas vienus, antrus metus vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje kas keletą dienų į biblioteką atnešdavo po kardelį, kitais metais – puokštes kardelių, kad šių gėlių žydėjimu galėtų džiaugtis bibliotekos darbuotojai ir lankytojai. Šitaip ir gimė idėja parodą surengti būtent čia.
Parodoje, be lietuvių gėlininkų ir entuziastų, turėjo dalyvauti ir Minsko botanikos sodas, tačiau šiais metais į parodos atidarymą atvykti jiems nepavyko.
Kardeliai – gėlių karaliai
Savo išvestų kardelių veislių žiedus pristatė kardelių selekcininkai: Lionė ir Paulius Ciplijauskai, Antanas Markevičius, Alfonsas Žobakas ir Danutė Simonaitienė, gausią ekspoziciją pristatė kardelių kolekcininkas Leonas Adomavičius, į parodą kardelius atvežė iš Vilniaus VU botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vedėja dr. Gitana Štukėnienė.
Kas nusako naujos kardelio veislės vertę? „Įdomi, dar neregėta spalva, ilgi žiedynai, standūs, tarsi plastmasiniai žiedai. Kad jie būtų atsparesni lietui, ne taip greitai suglebtų“, – teigia A.Žobakas pats jau virš trisdešimt penkerių metų auginantis kardelius ir užsiimantis jų selekcija“. Šiemet kardelių selekcininkas džiaugiasi pražydusiu nauju sėjinuku – spalva tamsiai oranžinė, nemažas žiedynas, simpatiškas gofras, sėjinukas vidutinio ankstyvumo. Nežinia kaip kitais metais žydės, koks bus žiedas, koks išaugs gumbasvogūnis? Nuo sėjinuko iki sukūrimo veislės praeina 4-5 metai – 2 metai reikia sekti sėjinuką, paskui dar 2-3 metus stebėti kaip žydi. Iš sėklos išauginti augalai (iš didelių vaikučių) pražysta trečiais metais, ketvirtais – penktais metais žydi didesni svogūnai. Normalus žydėjimas būna tik iš didelių gumbasvogūnių. Ne visos kardelių veislės gerai dauginasi.
Pasak A. Žobako, nors lietingi orai nebuvo palankūs kokybiškam kardelių žydėjimui, tačiau parodos dalyviai pristatė daug vertingų veislių.
VU botanikos sodo Žolinių dekoratyvinių augalų kolekcijų grupės vedėja dr. G. Štukėnienė labai dėkinga parodos organizatoriams už kasmet organizuojamas kardelių parodas. „Kiek teko Lietuvoje dalyvauti ir rengti gėlių parodų, čia bibliotekoje – yra pačios palankiausios sąlygos gėlių eksponavimui. Labai džiugu, kad lietuviai yra labai šaunūs gėlininkai, net ir tokią sudėtingą vasarą – birželio mėn. sausros, liepos – rugpjūčio lietūs, sugebėjo išauginti ir į parodą atvežti įvairiaspalvių kardelių ir jurginų“.
Tuo tarpu panevėžiečio Leono Adomavičiaus išauginti kardeliai stebina ne tik grožiu, bet ir dydžiu. Kardelių kolekcininkas L. Adomavičius, auginantis virš 300 kardelių veislių sakė, kad svarbiausia kardelius reikia tinkamai prižiūrėti.
Lionės ir Pauliaus Ciplijauskų gausi, gerokai virš 100 veislių, pristatyta vertinga naujų veislių ir sėjinukų (būsimų naujų veislių) kolekcija. ‘Lionė‘, ‘Viktoras‘, ‘Lionės sesuo‘ – tai kardelių selekcininko Pauliaus Ciplijausko puošniųjų kardelių pavadinimai. Jo išvestų veislių kardeliai gerai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Talentingo selekcininko išauginti kardeliai įvairiose pasaulinėse parodose pelnė prizines vietas. Šiemet lankytojus sudomino neįprastos formos žiedais – ‘Song‘ klonas.
Naujos gėlių selekcininko A. Markevičiaus kardelių veislės
597 ‘Atgal į Pelenus‘ – paskutinis naujausias egzotas-milžinas, žiedas/žiede tipo, pilkšvais vidiniais ir rusvais išoriniais žiedlapiais.
467 ‘Paskutinė giesmė‘ – šių metų “topas“, egzotas EM (gana ankstyvas), pakankamai aukštas (150 cm).
458 ‘Bemiegės naktys‘ (EM) – registruotas šiemet NAGC pavadinimu ‘Sleepless Nights’, ankstyvas, išlaiko daug vienu metu išsiskleidusių žiedų, tankus kokybiškas žiedynas.
441 ‘Antoine de Saint Exupery‘ – dar neregistruotas sėjinukas (perspektyva); ankstyvumas EM, iki 9-10 vienu metu išsiskleidusių žiedų, stangrūs žiedlapiai, kontrastingas.
Na ir dar ten buvo sėjinukas ‘Exotic Bird’, ryškus iki pasiutimo, su violetinėm-bordo didelėm dėmėm. Jį lig šiol buvau numatęs naudoti tik kryžminimui, tačiau šiemet žiedynai labai neblogi. Gali būti, kad ir registruosiu.
Taip pat neregistruotas 211 ‘Nušvitimas‘ – puikiai gofruotas, aukštas, tvirtais žiedynais.
471 ‘Žvilgsnis‘ – jau registruotas NAGC 2015 metais. Pramoninių charakteristikų veislė – puikiai dauginasi, atspari.
Jurginai – mėgstamos nuo seno gėlės
Itin gausią savo išvestų jurginų veislių ekspoziciją pristatė Algirdas Gražys, kiek kuklesnę – D. Simonaitienė, spalvingą užsienio jurginų veislių ekspoziciją pristatė kolekcininkė Virginija Gasiūnaitė, pateikta ir įdomi Vilniaus VU botanikos sodo jurginų veislių ekspozicija.
Originalios Algio Gražio išvestos lietuviškos jurginų veislės – ‘Paulytė‘, ‘Romutė‘, ‘Emilija‘, ‘Tadas Ivanauskas‘, ‘Danutė‘ ir labai įdomios atrodo naujos anemoninės jurginų veislės.
