Gegužės mėnuo sodo ir daržo kalendoriuje yra sėjimo bei sodinimo metas. Kadangi darbų laukia iš tiesų nemažai, pradedančiajam daržininkui šis laikotarpis gali pasirodyti ganėtinai baugus. Tačiau turint noro ir pakankamai žinių, nedidelį daržą gali įsirengti kiekvienas. Tad kokios yra svarbiausios daržo taisyklės?
Tinkamas vietos parinkimas
Prieš imantis bet kokių kitų darbų, pirmiausia labai svarbu parinkti gerą vietą daržui. Norint sulaukti kokybiško derliaus, augalai turi būti laimingi ir nepatirti streso. Stresą patiriantys augalai auga prastai ir duoda visai menką derlių. Tinkama auginimo vieta padeda sukurti palankiausias sąlygas jų augimui. Ką reiškia nepatirti streso?
Daugumai daržo augalų reikia panašių sąlygų. Svarbiausia yra šviesa. Daržui parinktas plotas turi būti gerai apšviestas (augalai turėtų būti pilnai apšviesti bent 6 valandas). Kuo daugiau saulės, tuo gausesnis derlius, didesnės ir skanesnės daržovės.
Kitas svarbus aspektas – aplinkos sąlygų stabilumas. Augalams reikia parinkti tokią vietą, kurioje vyrautų stabilios drėgmės bei oro sąlygos, t.y. nerekomenduojama rinktis tokios vietos, kuri patvinsta per lietų arba greitai išdžiūva per karštymetį. Taipogi būtų gerai, kad daržas būtų šiokioje tokioje užuovėjoje. Paskutinis, bet ne ką mažiau svarbus momentas, yra pats dirvožemis. Augalai geriausiai auga derlingoje, gerą drenažą turinčioje, lengvoje, neutralaus rūgštingumo žemėje.
Sodinimo plano sudarymas
Parinkus vietą daržui, ateina metas apsispręsti, kokias kultūras auginsite jame. Pradedantiesiems daržininkams patariama išmėginti savo jėgas nuo lengvai auginamų daržovių. Pradėti galima nuo šių daržovių: salotų, pomidorų, pupelių, ridikėlių, moliūgų, rabarbarų, česnakų, bazilikų, čiobrelių ir panašiai.
Be daržovių pasirinkimo, labai svarbu yra tinkamai suplanuoti, kas prie ko bus auginama ir kas po ko bus auginama. Norint kiekvienais metais sulaukti gero derliaus, reikia laikytis sėjomainos principų. Remiantis sėjomainos sistema, tuos pačius augalus toje pačioje vietoje reikėtų sėti tik kartą per trejus metus. Tokiu būdu yra pasirūpinama, kad dirva būtų nenualinta ir joje išliktų visos svarbios maistinės medžiagos. Taip pat ši sistema neleidžia įsiveisti vabzdžiams, kenkėjams ar ligoms, kurie galėtų slėptis dirvožemyje po augalų derliaus nuėmimo.
Rūpinimasis dirva
Kad daržovės būtų sveikos bei skanios, svarbu yra dirvožemio maistingumas ir gera struktūra. Dirva paprastai rūpinamasi ją purenant ir ravint. Ravėti yra svarbu todėl, kad piktžolės iš dirvožemio pasisavina daržovėm reikalingas maistines medžiagas. O purenimas yra reikalingas palijus, kad būtų išlaikyta gera jo struktūra. Norint palengvinti dirvos priežiūrą, verta pasitelkti mulčiavimą. Mulčiuojat dirvos paviršių yra išsprendžiamas tiek ravėjimo, tiek purenimo klausimas. Mulčias apsaugo žemės paviršių nuo suplukimo ir neleidžia augti piktžolėms. Be viso to, mulčiavimas apsaugo dirvą nuo temperatūros svyravimų, palaiko drėgmę ir praturtina ją maistinėmis medžiagomis.
Tinkamo sodinimo meto sulaukimas
Daržininkystėje labai svarbu viską daryti tinkamu laiku. Tai ypač aktualu kalbant apie sodinimo laiką. Paprastai norisi kuo greičiau pradėti džiaugtis savo daržo gėrybėmis, todėl dažnai yra pasodinama per anksti, o per anksti pasodintos daržovės auga prastai, mezga mažus vaisius, labiau serga. Taigi svarbu išlaukt tinkamo momento ir daržoves į nuolatinę auginimo vietą sodinti nei per anksti, nei per vėlai. Vasarinės kultūros (agurkai, pipirai, pomidorai, moliūgai ir panašiai) turėtų būti sodinamos po paskutinių pavasario šalnų.
Reguliarus laistymas
Sklandų daržovių augimą užtikrina tinkamas jų laistymas. Kiekvienos kultūros drėgmės poreikis yra skirtingas, todėl verta pasidomėti, kokius daržo augalus, kaip ir kiek reikia laistyti. Tačiau yra viena universali taisyklė, kuri gali padėti – visada patartina patikrinti viršutinius 2 dirvos centimetrus, jei jie sausi, reikėtų palaistyti daržą.
