Įvairius kopūstus galima sodinti keletą kartų per sezoną. Liepos pradžioje dar galima sodinti daigais žiedinius ir ropinius kopūstus bei brokolius vėlyvam vasaros ir rudens derliui. Kiek vėliau patartina sodinti kininius bastučius. Vėlyvajam derliui gauti svarbu pasirinkti tinkamą kopūstų veislę ar hibridą. Kaip juos sodinti, skaitykite šiame straipsnyje.
Apie kopūstų auginimą vėlyvajam derliui sutiko patirtimi pasidalinti LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų jaunesnioji mokslo darbuotoja Roma Starkutė.
Žiediniai kopūstai
Pasak LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų jaunesniosios mokslo darbuotojos Romos Starkutės, žiediniai kopūstai yra vieni iš vertingiausių kopūstų. Maistui vartojama galvutė (žiedynas). Jų būna įvairių spalvų – balti, geltoni, žali, violetiniai. Spalvingais žiedynais veislės yra ilgesnės vegetacijos.
Savo sudėtyje esančio vitamino C kiekiu ši kopūstų rūšis du kartus pranoksta baltagūžius. Dėl to, kad žiediniuose kopūstuose daug mažiau ląstelienos, jie geriau virškinami. Žiedynuose yra gana daug baltymų, riebalų, beazotinių ekstrakcinių medžiagų, taip pat cukraus, vitaminų C, B1, B2, karotino, kalio, kalcio, geležies, retai daržovėse aptinkamos veikliosios medžiagos cholino.
Žali žiediniai kopūstai yra brokolių ir žiedinių kopūstų hibridai. Juose itin gausu C vitamino, be to turi antivėžinių savybių. Žiediniai kopūstai blogai laikosi, todėl, jei norite jų nuolat turėti per visą vegetaciją, sodinkite juos per kelis terminus (geriausia kas 10–15 dienų).
Daigų auginimas. Vėlesniems sodinimams ir rudens derliui gauti, jaunesniosios mokslo darbuotojos R. Starkutės nuomone, žiedinių kopūstų daigų galima išsiauginti lauke – daigyne arba lysvėje.
Dirvos paruošimas ir sodinimas. „Vėlesniam derliui gauti žiediniai kopūstai auginami kaip ankstyvieji gūžiniai kopūstai, tiktai trąšesnėje ir dažniau laistomoje bei papildomai tręšiamoje humusingoje lengvo priemolio (pH 6,5–7) dirvoje, – sako R. Starkutė. – Prieš daigų sodinimą turi būti įdirbta puriai ir giliai bei pakankamai drėgna. Geriausia įdirbti ją prieš pat sodinimą. Žiedinių kopūstų daigai sodinami kaip ir gūžinių, tik tankiau – kas 30–35 cm, o tarpueiliai paliekami 60–70 cm. Šiuos kopūstus galima auginti po agurkų, ankštinių ir šakniavaisinių daržovių, tačiau netinka kopūstai ir visi kryžmažiedžių šeimos augalai, nes juos puola tos pačios ligos ir kenkėjai“.
Laistymas. Žiediniai kopūstai – daug vandens reikalaujantys augalai, ypač žiedynų formavimosi laikotarpiu. Pasodinus, jeigu dirva sausa, patartina palaistyti. Paskui maždaug 4 savaites po pasodinimo geriau laikyti augalus šiek tiek sausiau, kad jie stipriau įsišaknytų. Formuojantis žiedynams, laistyti gausiau. Reikia laistyti tada, kai nėra vėjo, geriausia vėlai vakare.
Tręšimas. Vėlyvi žiediniai kopūstai tręšiami azotinėmis trąšomis (20–25 g/kv. m). Pusė azoto normos išberiama prieš sodinimą, kita dalis per 2 kartus vegetacijos metu. Paskui tręšiama kompleksinėmis trąšomis (su mikroelementais) su didesniu fosforo ir kalio kiekiu.
Esant nepalankioms sąlygoms, žiediniai kopūstai gali suformuoti mažus, neturinčius prekinės vertės žiedynus, gali pakisti jų forma ir spalva.
Derliaus nuėmimas. Anot R. Starkutės, pradėjus augti galvutei, žiedyno lapai prasiskleidžia. Nuo saulės šviesos pasikeičia galvutės spalva ir ji greitai perauga. Todėl augančios galvutės pridengiamos viršutiniais lapais. Žiedinių kopūstų derlius imamas pasirinktinai: pjaunamos susiformavusios galvutės. Rudenį galvutės nupjaunamos prieš šalnas, nes – 2 oC temperatūroje jos apšąla, o atsileiduios greitai genda. Pakankamo dydžio galvutės pjaunamos peiliu paliekant keletą lapų.
Veislės. ‘Opaal‘ – viena iš ankstyviausių veislių, tinkanti rudens sezonui. Nuo daigų pasodinimo užauga per 45–55 dienas (60–70 dienų nuo sudygimo). Žiedynai tankūs, apvalūs, ryškiai balti, apie 1 kg svorio, gerai uždengti lapų, vienodi, susiformuoja vienu metu, ilgai nepraranda prekinės išvaizdos.
‘Erfurt‘ – veislė, skirta vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 60–65 dienų. Žiedynai stambūs, balti.
‘Bruce H‘ – hibridas pavasario ir antram derliui. Daigai sodinami liepos mėnesį. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 55–65 dienų. Aukštai pakelti lapai gerai dengia žiedyną. Žiedynas sniego baltumo. Tinka šviežiam vartojimui.
‘Nautilus F1‘ – hibridas vasaros ir ankstyvam rudens derliui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 65–75 dienų. Žiedynai stambūs, ryškiai balti, uždengti lapų, ilgai negelsta, gero skonio ir geros prekinės išvaizdos.
Brokoliai
Pasak jaunesniosios mokslo darbuotojos R. Starkutės, brokoliai labai giminingi žiediniams kopūstams, tačiau yra derlingesni ir pasižymi geresnėmis maistinėmis savybėmis. Turi daug vitaminų A, B, kalcio ir riboflavino, o koteliuose daug gynybines organizmo jėgas stiprinančio seleno. Valgomoji augalo dalis yra žiedynkotis ir ant jo augantys žiedynėliai, susitelkę į 8–20 cm skersmens ir 100–500 g svorio galvutę. Žiedynas ir žiedstiebiai žali, bet kai kurių galvutės violetinės, gelsvos bei baltos. Nupjovus pagrindinį žiedyną, už poros savaičių iš pumpurų lapų pažastyse susiformuoja naujas derlius. Vertingiausi neišsiskleidę žiedynai. Laiku nenupjovus žiedyno, brokoliai pradeda žydėti.
Dirvos paruošimas ir sodinimas. R. Starkutės pastebėjimu, brokoliams auginti geriausiai tinka derlingos, gausios humuso, vidutinio sunkumo vandeniui pralaidžios dirvos, kurių reakcija 6,5–7,5. Lengvose priesmėlio dirvose auginti galima tik su sąlyga, kad laukas bus laistomas. Brokolių labai stipri šaknų sistema, todėl būtina giliai ir puriai įdirbti žemę. Kadangi jie užaugina daug žaliosios masės, yra labai reiklūs maisto medžiagoms. Kaip ir kitiems kryžmažiedžių šeimos augalams, labai svarbi sėjomaina. Tame pačiame lauke brokolių nereikėtų auginti dažniau kaip kas 3–4 metus, o taip pat po kryžmažiedžių augalų.
Daigų auginimas. Daigų auginimas trunka 6–7 savaites. Optimali sėklų dygimo temperatūra yra 18–20 °C šiluma. Geri daigai turi turėti 4–6 lapus ir stiprią šaknų sistemą.
Brokoliai tręšiami, laistomi kaip žiediniai kopūstai.
Derliaus nuėmimas. Derlius imamas, kol žiedyno (galvutės) žiedai yra pumpurų fazės. Jei to nepadarysite laiku, žiedai kaip mat išsiskleis ir netiks maistui. Derlius imamas anksti rytą arba pavakare, nes galvutės greitai vysta. Iš lapų pažastyse esančių pumpurų po 7-10 dienų susiformuoja antras galvučių derlius.
Veislės. ‘Rumba F1‘ – hibridas vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 65–75 dienų. Žiedynai plokščiai apvalūs, tankūs ir sunkūs, tamsiai žali. Tinka vartoti šviežius ir perdirbti.
‘Sirtaki F1‘ – labai ankstyvas hibridas. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 55–60 dienų.
Augalai stiprūs, greitai auga ir vystosi. Žiedynai vienodi, 0,5–0,8 kg svorio, plokščiai apvalūs, melsvai žali, tankūs, sudaryti iš vidutinio dydžio žiedpumpurių.
‘Montop H‘ – hibridas vasaros ir rudens derliui. Atsparus šviesos trūkumui. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 65–75 dienų. Tankus tamsiai žalias žiedynas, smulkūs pumpurai. Gausus derlius. Neaugina šoninių ūglių. Tinka šviežiam vartojimui ir šaldymui.
Ropiniai kopūstai
Anot jaunesniosios mokslo darbuotojos R. Starkutės, nors kaliaropės labiau panašios į stambią ropę, iš tiesų tai pats tikriausias ropinis kopūstas, turintis sustorėjusį rutulišką stiebą – stiebagumbį. Populiariausios yra kaliaropės baltai žalsvomis roputėmis, tačiau yra tokių, kurių roputės violetinės. Skonis panašus į baltagūžio kopūsto šerdies, bet daug švelnesnis ir saldesnis. Joje daug vitamino C. Ropiniai kopūstai žali, kepti, virti ar troškinti vartojamos maistui.
Daigų auginimas. Ropinius kaip ir žiedinius kopūstus į dirvą galima sodinti kelis kartus, todėl daigų auginimas priklauso nuo sėjos laiko. Vėlesniems sodinimams ir rudens derliui gauti ropinių kopūstų daigų galima išsiauginti lauke – daigyne arba lysvėje.
Dirvos paruošimas ir sodinimas. „Ropiniams kopūstams auginti geriausiai tinka ne itin sunkios, vandeniui pralaidžios, pakankamai drėgnos priesmėlio arba lengvo priemolio dirvos, kurių pH 6,5–7,5. Nerekomenduojama, kad dirvoje būtų daug humuso, o ypač nesuirusio mėšlo ar šiaudų, – patirtimi dalinasi R. Starkutė. – Kaip priešsėlis tinka mėšlu tręštos daržovės, (ankstyvosios bulvės, agurkai) išskyrus kryžmažiedžių šeimos. Auginant vėlyvąsias veisles, kurių derlius nuimamas vėlai vasarą, reikia vengti sodinti juos po kopūstų, griežčių, t. y. po augalų, kurie yra kopūstų šaknų gumbo maitintojai. Kopūstų šaknų gumbas yra pavojingiausia liga auginant ropinius kopūstus. Iki šiol jam atsparių veislių išvesti nepavyko“.
Daigai sodinami iki pirmųjų tikrųjų lapų lapkočio pagrindo kas 20-30 (40) cm paliekant 40 cm tarpueilius. Per giliai pasodintų daigų nesiformuoja stiebagumbiai arba jie auga deformuoti.
Ropiniai kopūstai prižiūrimi kaip ir kitos kopūstinės daržovės, tik jie nekaupiami.
Laistymas. Pasak R. Starkutės, pasodinus ropinius kopūstus, rekomenduojama lauką ne itin gausiai palaistyti, o augalų augimo metu iki stiebagumbių formavimosi pradžios, geriau laikyti sausą, kad augalai užaugintų tvirtą šaknų sistemą. Tuo metu, kai stiebagumbiai auga, augalai turi būti aprūpinti reikiamu drėgmės kiekiu, tai yra, sausuoju metu jie turi būti laistomi. Jeigu šiuo augimo laikotarpiu nuolat kis drėgmės sąlygos, didelė dalis galvučių bus suskilinėjusios. Tai ypač pavojinga, kai stengiamasi užauginti vėlyvą vasarą nuimamą derlių, nes stiebagumbių augimas prasideda rugpjūtį.
Derliaus nuėmimas. Vertingiausi yra ropiniai kopūstai, kurie dar nespėjo visiškai subręsti, o subrendę jie perauga ir jų kokybė gerokai suprastėja. Ropinių kopūstų derlius imamas, kai vėlyvųjų veislių stiebagumbiai yra 8-10 cm skersmens. Lapai nupjaunami paliekant ne ilgesnius kaip 2 cm lapkočius, kotas – iki stiebagumbio paviršiaus, laikomi ilgesnį laiką (per žiemą) kopūstai pjaunami su kotu.
Veislės. ‘Ballot F1‘ – ankstyvas hibridas, augintinas visą sezoną. Stiebagumbiai violetiniai, tinkami trumpai laikyti ir šaldyti. Užauga per 78–83 dienas nuo sėjos. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 48–53 dienos.
‘Di Vienna Bianco‘ – vidutiniškai ankstyva veislė vasaros ir rudens derliui. Užauga per 50–60 dienų nuo daigų pasodinimo. Stiebagumbiai 140–160 g svorio, žalsvai balta odele ir baltu švelnaus skonio minkštimu. Tinka trumpai laikyti.
Kininiai bastučiai
„Kininiai bastučiai (Pekino kopūstai) sudaro standžiai susuktas, cilindro formos, tankias, 1,2-1,5 kg svorio, gero skonio gūželes, – kalbėjo jaunesnioji mokslo darbuotoja R. Starkutė. – Turi lengvai pasisavinamų baltymų, vitaminų, mineralinių druskų. Iš šių kopūstų daugiausia gaminamos salotos, todėl kartais jie dar vadinami salotiniais kopūstais“.
Daigų auginimas. Kininiai bastučiai daigai auginami vazonėliuose arba didesnėse daigyklose ir, esant optimaliai temperatūrai, jų auginimas užtrunka 24–28 dienas. Svarbiausia, kad auginant daigus oro temperatūra nenukristų žemiau +15 °C, nes tada būna daug žyduolių. Žyduolių kiekiui didelės įtakos turi ir veislė, todėl karštą vasarą parenkami tam skirti hibridai. Kininių bastučių vegetacija po pasodinimo trunka 50–70 dienų. Paskutinis jų sodinimas Lietuvoje yra liepos pabaiga.
Dirvos paruošimas ir sodinimas. Pasak R. Starkutės, kininiams bastučiams augti geriausiai tinka priesmėlis arba lengvas bei vidutinio sunkumo priemolis. Dirvos reakcija turi būti 6,5–7,5. Dirvose, kurių pH žemesnis, auga blogai, juos dažnai pažeidžia kopūstų šaknų gumbas. Atsižvelgiant į neatsparumą kopūstų šaknų gumbui, reikia vengti auginti po kryžmažiedžių augalų – rapsų, kopūstinių daržovių. Rekomenduojama auginti po agurkų, svogūnų pomidorų, salierų, bulvių ir burokėlių. Sodinama 30-40×30-40 cm atstumais.
Laistymas. Labai pageidautinas laistymas, ypač auginant vėlyvos vasaros derlių. Kartą per savaitę gausiai palaistykite šiltu vandeniu. Po pasodinimo praėjus porai savaičių mulčiuokite vagą, kurioje tarpsta kopūstai. Mulčias sulaikys drėgmę ir pristabdys piktžolių augimą.
Tręšimas. Praėjus porai savaičių po pasodinimo į nuolatinę vietą pradėkite tręšti – ši daržovė trąšas ypač mėgsta. Laistyti galima galvijų mėšlo antpilu (santykiu 1:10), paukščių mėšlo antpilu (1:20), žolių antpilu (1:9). Po kiekvienu augalu pilama po litrą kurių nors trąšų. Pasodintus pavasarį pekininius kopūstus tręškite 3 kartus, vasarą – 2 kartus.
R. Starkutės nuomone, kininiai bastučiai reiklūs kalciui ir borui, ypač karštu oru. Patartina šių trąšų tirpalu purkšti per lapus.
Kad jie geriau suktų gūžes, apipurkškite boro rūgšties tirpalu – 2 g ištirpdykite litre karšto vandens, paskui praskieskite 9 litrais šalto vandens. Jeigu augalams trūksta kalcio, ypač tuomet, kai jie gauna nepakankamai vandens, viršutinėje besiformuojančių gūžių dalyje gali pradėti nykti lapų kraštai. Tai fiziologinė liga, vadinama „lapų galiukų nudegimu“ (angl. tipburn), kurią sukelia nepakankamas kalcio kiekis toliausiai nuo šaknų nutolusiose augalo dalyse. Šios ligos plitimą augalų intensyvaus vystymosi metu stabdo purškimas 1 proc. kalcio salietros tirpalu arba tręšimas kalcio turinčiomis lapų trąšomis. Dirbant priežiūros darbus, reikia stengtis nepriberti žemių ant augalų, nes dirvoje esantys patologiniai mikroorganizmai sukelia infekcijas ir augalų puvimą.
Derliaus nuėmimas. Kai kurių veislių šiuos kopūstus tinka ilgai sandėliuoti ar perdirbti. Net labai ilgai išlaikytos gūžės išsaugo gražią spalvą.
Kaip išvengti žyduolių? Pirmiausia ir bene svarbiausia kininių bastučių auginimo taisyklė – pasodinti laiku. Šie augalai pražysta ir brandina sėklas tik esant ilgoms šviesioms dienoms. Taigi juos reikia sėti arba anksti pavasarį, arba vasaros antroje pusėje, kai trumpesnė dienos šviesa. Pavasarį daržovių sėklos beriamos balandžio 15–20 dienomis, vasarą – nuo liepos 20 iki rugpjūčio 10 dienos. Optimali jų augimo temperatūra 15–20 laipsnių šilumos.
Veislės. Dabar parduotuvėse jau galima įsigyti hibridų, nelinkusių formuoti žyduolių. Nors ši daržovė laikoma greitos vegetacijos, ji skirstoma pagal sunokimo laiką: ankstyvos veislės – 40–55 dienų, vidutinio ankstyvumo – 55–60 dienų, vėlyvos – 60–80 dienų. Optimali jų augimo temperatūra 15–20 laipsnių šilumos.
‘Capitol F1‘ – ankstyvas hibridas, sėjamas nuo liepos vidurio. Gūžės didelės, standžiai susisukusios, žalsvos, elipsės formos. Vidutinis gūžių svoris 1,5–2 kg. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 58–65 dienos.
‘Emiko F1‘ – hibridas vasaros ir rudens derliui. Augalai nelinkę žydėti. Gūželės cilindriškos, standžiai susisukusios. Vidutinis gūžių svoris 1,6–1,9 kg. Tinka vartoti šviežias, sandėliuoti apie 2 mėnesius. Vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo 63 dienos.
