Neretam kūdros planavimas ir iškasimas neatrodo labai jau sudėtingas darbas. Atvažiuos ekskavatorininkas ir iškas, reikia tik paskambinti. Tik retai susimąstoma, kiek laiko tai užtruks, kokiu būdu bus stabilizuoti šlaitai, kas juos stabilizuos, galų gale, kiek visa tai kainuos ir kiek savo ir kitų darbo teks įdėti, kol rezultatas iš tiesų džiugins. Šįkart apie dažniausiai daromas klaidas.
Kūdros planavimas
Klaida. Kūdra suplanuojama per arti savo namo arba kaimyno sklypo, kartais nedideliame sklype iškasamas neproporcingai didelis vandens telkinys.
Rezultatas.Praktiškai nelieka kiemo. O vasarą maudytis galima tiesiog šokinėjant nuo terasos – tarsi nuo lieptelio.
Klaida. Neatliekami jokie geologiniai tyrimai, todėl „iš akies“ nustatoma šlapiausia sklypo vieta ir ten ruošiamasi kasti kūdrą.
Rezultatas. Išrausus kūdrą paaiškėja, kad vanduo yra arba labai giliai, arba jo iš viso nėra.
Klaida. Kūdra suplanuojama tikintis nukirsti drenažą ir visą laiką turėti vandens arba vandens telkinuką, reikalaujama kasti pelkėje, akmenyne, šaltinyne ar upelio užliejamoje teritorijoje.
Rezultatas. Drenažą kirsti galima tik gavus Savivaldybės leidimą. Pelkes, didesnes nei 0,5 ha, draudžiama sausinti, kasti ar kitaip trikdyti jų ekosistemą. Pelkėje iškasta kūdra gali nenudžiuginti, tokiame tvenkinyje greičiausiai nebus galima maudytis (iš vandens kyšos durpių salos). Akmenyne įrenginėti kūdras irgi draudžia įstatymai, kaip ir šaltiningoje teritorijoje, nes rezultatai gali nustebinti tikrai ne gerąja prasme.
Kūdros kasimas
Klaida. Derlingas dirvožemis sumaišomas su mineraliniu gruntu. Ant kūdros krantų paliekamos iškasto grunto krūvos.
Rezultatas. Įrengiant kūdrą derlingos žemės sluoksnį reikės pirkti ir mokėti papildomai. Kitas variantas: savininkas išvažiavus ekskavatoriui toliau neketina užsiimti kūdros įrengimu, o tos iškasto grunto krūvos taip ir stūkso nesulygintos.
Klaida. Suformuojami netinkami šlaitų nuolydžiai. Rezultatas. Per statūs šlaitai „nučiuožia“ į kūdrą. Klaida. Blogai suformuojami kūdros šlaitai. Rezultatas. Itin greita tokių šlaitų erozija. Klaida. Iškasama per sekli kūdra.
Rezultatas. Žiemą kūdra gali užšalti iki dugno. Galima laikyti tik deguonies trūkumui atsparias žuvis – lynus, karosus, orfas.
Klaida. Kasant kūdrą pažeidžiamas drenažas.
Rezultatas. Dėl to patvinsta ne tik kūdros savininko sklypas, bet, neretai, ir kaimyno.
Klaida. Netinkamai įrengiama maudymosi zona.
Rezultatas. Suniokojama aplink esanti augmenija, žemėmis užversti medžiai nudžiūva.
Kūdros įrengimas
Klaida. Iškart nestabilizuojami naujai iškastos kūdros šlaitai, nesutvarkoma lietaus vandens ir nešmenų prietaka į tvenkinį.
Rezultatas. Pirmoji rimtesnė liūtis ar pavasarinis polaidis išardo ir gerai sutvarkytus kūdros šlaitus. O nesutvarkius prietakos baseino, į tvenkinį tekės drumzlinas vanduo, organinės medžiagos, kurios jau per pirmąjį mėnesį dugne neretai užaugina 5–15 cm dumblo sluoksnį.
Klaida. Vieta tvenkinio lieptui parenkama šiaurinėje tvenkinio pusėje.
Rezultatas. Pietinė tvenkinio pusė įšyla greičiau, todėl ledo lytys pavasarį iš jos irgi pajuda ankščiau. Šiaurinėje tvenkinio pusėje susiformavusi ledo lyčių sangrūda gali nesunkiai iškelti lieptą į krantą.
Klaida. Į tvenkinį pasodinta daug vandens augalų, surinktų bet kur, iš nepatikrintų vietų.
Rezultatas. Visų pirma, su tokiais augalais į savo tvenkinį atnešite visokią nereikalingą augmeniją, kuri nekontroliuojamai dauginsis. Kūdroje maudantis nebus kur kojos pastatyti. Antra, ne visos rūšys gerai auga greta. Todėl vieni augalai keros, o kiti bus nusmelkti. Trečia, estetinis vaizdas, švelniai tariant, nedžiugins. Todėl, sodinant augalus į tvenkinį ir aplink jį, būtina laikytis 1/3 taisyklės ir vandens augalus pirkti tik iš profesionalių vandens augalų ūkių.
Konsultavo biochemijos mokslų daktaras Aušrys Balevičius.
