Buvusiame dvaro ūkiniame pastate vilnietė Vaiva savo jėgomis įsirengė apartamentus, kurie tapo jaukia savaitgalių priebėga nuo sostinės šurmulio.
Pašnekovė ieškojo nedidelio vasarnamio prie ežero. Įsigyti būstą nusprendė gimtajame krašte – čia, Veprių miestelio dvaro komplekse, XX amžiaus pradžioje pastatytame rąstiniame mediniame name, iš viso įrengti keturi gyvenimui pritaikyti butai. Namą supa landšaftinio stiliaus parko likučiai, netoliese teka Riešės upelis, o už kelių šimtų metrų banguoja Veprių ežeras.
Dveji metai – tiek laiko prireikė, kad 44 kv. metrų senas butas taptų visaverčiais vasaros apartamentais. Kadangi būstas nėra nuolat gyvenamas, nebuvo ir būtinybės jį kuo greičiau įsirengti. Šeimininkė norėjo, kad kiekvienas daiktas namuose atrastų savo vietą, tad skyrė pakankamai laiko viskam apgalvoti ir suplanuoti. Idėjų ji sėmėsi iš „Pinterest“ ir interjero žurnalų. Moteris sakė, kad kurti būsto interjerą buvo tikras savęs išbandymas, o kartu – didelis malonumas. Ir atviravo, kad galbūt ateityje ši veikla taps jos pagrindiniu užsiėmimu.
Pirmiausia pagal parengtą projektą buvo atlikti būtiniausi būsto renovacijos darbai, t. y. įrengtas centralizuotas šildymas, nauja kanalizacija ir elektros instaliacija. Tada išlygintos sienos, grindys, lubos, atnaujintas apšvietimas.
Būsto erdvė buvo suskirstyta į keturias pagrindines zonas: vonios kambarį, virtuvę, svetainę-valgomąjį bei miegamąjį. Buvo išgriauta siena, skyrusi vaikų kambarį ir koridorių, ir įrengta svetainės-valgomojo erdvė.
Pasak Vaivos, sunkiausia buvo suplanuoti mažiausias erdves, t.y. virtuvę ir vonios kambarį. Dėl vietos stokos kilo nemažai iššūkių, tačiau juos įveikti padėjo funkcionalūs sprendimai. Virtuvėje pavyko sutalpinti visus reikalingiausius buities prietaisus, o nenorint apsunkinti bendros erdvės vietoj pakabinamų spintelių buvo pasirinktos atviros lentynos. Vonios kambaryje vietos visiškai pakako dušui, tualetui bei akmens masės praustuvei.
Atliekant būsto renovaciją buvo išsaugota autentiška koklinė krosnis, paliktos nestandartinio dydžio vonios kambario durys. Būtent koklinė krosnis tapo pagrindiniu šio būsto akcentu. Beje, reikalui esant ji gali būti naudojama ir pagal tikrąją savo paskirtį – t.y. būstui šildyti. Namus puošia ir keletas iš močiutės paveldėtų baldų, interjero detalių: komoda, siuvimo mašina, senoviniai indai, puikiai derantys šioje aplinkoje.
Įsirengiant šį būstą pagrindinė idėja buvo sukurti šviesius, jaukius ir funkcionalius šeimos vasaros apartamentus. Interjere dominuojantis skandinaviškas stilius leido sukurti ramią ir atpalaiduojančią atmosferą.
