Jauna pora įsigijo labai apleistą butą, senos statybos name, kurio bendras plotas sudaro 50 m² (fotografijas prieš pasikeitimą žiūrėkite straipsnio apačioje). Turėdami savo viziją, užsakovai tikėjo, kad ją galima įgyvendinti ir nuosekliai papasakojo, kaip įsivaizduoja savo namus: jie turi būti šiuolaikinio stiliaus, neperkrauti (dėl to gali atsisakyti kai kurių daiktų), užsiminė, jog nori juodai balto interjero.
Interjero dizainerio darbas yra ne tik realizuoti tai. ko nori užsakovai, bet ir patarti praktiniais klausimais žvelgiant į ateitį: kur sutalpinti lauko drabužius ir avalynę; kur laikyti dulkių siurblį ir valymo priemones; kur kabinti drabužius bei kitus buičiai reikalingus daiktus; kas būtų, jeigu gimtų mažylis; kaip patogiai gaminti maistą ir kur pavalgyti?
Bute turėjo koja kojon žengti praktiškumas ir estetika. Mano nuomone, kurti interjerą juoda-balta, nėra labai originalu, tiesiog tai klasikinės spalvos, kurias pasirinkdamas niekad neprašausi pro šalį, jų derinys yra tikrai griežtas, todėl pasiūliau minkštesnių tonų: „grafito“, „antracito“, „taupe“ (rusvai pilka) maišant su dramblio kaulo, grietinėlės spalvomis. Toks interjeras yra labiau išieškotas, minkštesnis, jaukesnis. Visoje bendroje prieangio-gyvenamojo kambario ir virtuvės zonoje tėra tik vienas langas, todėl pasirinkome šviesų interjero koloritą su kontrastingomis detalėmis.
Prieangį – koridorių – svetainę – valgomajį – virtuvę pasiūliau kaip vientisą erdvę, kuri apjungiama tuo pačiu koloritu ir stiliumi (taip sutaupoma vietos).
Vaizdas žiūrint iš svetainės zonos į prieangį.
Prie koridoriaus zonos spintos, kuri skirta lauko drabužiams ir avalynei, priderintas televizijos baldas su dekoratyvine sienos plokšte ir keliomis šviečiančiomis lentynomis.
Vaizdas žiūrint iš prieangio į gyvenamąją erdvę, kuri sujungta su virtuve. Visame bute naudojome įtempiamas blizgias lubas, kad vizualiai padidinti nedidelį patalpos aukštį.
Virtuvės baldai turėjo būti elegantiški ir darniai įsilieti į svetainę, kurią nuo sofos skiria pusbaris – jis tarnauja kaip valgomasis stalas.
Pasiūliau virtuvei gartraukį kaip ryškų interjero akcentą, kurio forma suderinta su kėdžių apvalumais, svetainės staliukais, lubiniais šviestuvais. Tarp pusbario ir virtuvės atstumas apskaičiuotas toks, kad būtų patogu šeimininkauti.
Gartraukio forma suderinta su kėde.
Miegamajame lova patalpinta į spintos nišą, kurios šonuose sumontuoti šviestuvėliai. Viršutinėje spintos dalyje galima laikyti sezonius, rečiau naudojamus daiktus.
Tam, kad užsakovai turėtų talpius baldus drabužių susidėjimui, teko atsisakyti standartiškai prie lovų statomų spintelių, tačiau suprojektavau stalčius, kuriuose galima laikyti įvairius daiktus. Lentynos ir stalčiai, esantys priešais lovą yra tarsi „kabantys ore“, šį mano sumanymą įgyvendino baldininko ir meistrų komandos bendradarbiavimas kartu.
Storose kapitalinėse sienose, kurių gylis apie 70 cm, meistras atsitiktinai aptiko ertmę, kurią sėkmingai išnaudojome miegamojo pusėje. Sukurta niša tapo puošmena fotografijoms.
Vizualiam erdvės didinimui per visą sienos plotį įmontuotas veidrodis.
Suprojektuota didelė dušo kabina, kurioje gali praustis net du žmonės vienu metu patogiai pasiimdami higienos priemones čia pat suformuotoje nišoje.
Mažytis kambarėlis, kuris šiuo metu tiesiog tapo svečių erdve, o ateityje gali būti vieno vaiko kambariu.
Būsto įrengimo metu buvo atlikti labai svarbūs ir nemažai pinigų kainuojantys darbai: sienų, grindų ir lubų griovimas, naujų formavimas, radiatorių, vamzdyno, elektros instaliacijos, langų, durų keitimas, ventiliacijos visame bute sukūrimas, sienų lyginimas.
Mano darbo pradžia:
Interjero dizainerė Silvija Grendienė, www.namointerjeras.lt
