Geriausia Kalėdinė dovana - žurnalo MANO NAMAI prenumerata!
Pats metas apgalvoti

Pats metas apgalvoti, kiek ir kokių sėklų prireiks šį pavasarį

Laikas greitai bėga, net nepastebėsime kai atskubės ir pavasaris. Tad dabar jau metas suplanuoti ką auginsime darže, kokias daržovių veisles ar hibridus rinksimės, kiek ploto skirsime atskiroms daržovėms auginti.

Peržiūrėję sėklas sudarykime sąrašą tų, kurių reikėtų nusipirkti pavasariui. Atminkime, kad kai kurias daržoves (pomidorus, agurkus, morkas, ridikėlius, salotas, kopūstus, žirnius, krapus ir kt.) tikslinga sėti keliais etapais, kad pailgėtų jų derėjimo laikas, be to, rinkimės įvairaus ankstyvumo daržovių sėklas. Neužmirškime pasirūpinti žalumyninių daržovių bei prieskoninių augalų sėklomis.
Norint apsirūpinti pakankamu daržovių kiekiu visus metus, vienam asmeniui darže reikėtų skirti: 60 kv.m. ploto, tačiau intensyviai išnaudojant kiekvieną žemės pėdą galima išsiversti ir su 40-50 kv.m. Nuėmus ankstyvą salotų ir ridikėlių derlių galima sėti morkas ir pan. Daržininkams, galintiems skirti mažesnį plotą, galima auginti tik žalumynines daržoves bei prieskoninius augalus, o neturintiems patalpų laikyti daržoves per žiemą, patartina auginti įvairias daržoves tik pavasario ir vasaros sezonui, o žiemos metu jomis galima apsirūpinti turguse bei prekybuose centruose.

Daržovių derlius didžia dalimi priklauso nuo sėklų kokybės. Juk ne veltui sakoma, ką pasėsi, tą ir pjausi. Tik iš geros kokybės sėklų, jas pasėjus optimaliu tankumu, išaugs gausus derlius. Tad norint pasirinktą plotą apsėti daržovių sėklomis, pirmiausia reikia žinoti ar tiesiog prisiminti kiek viename grame yra jų sėklų? Tuomet bus langviau apskaičiuoti kiek ir kokių daržovių sėklų reikės pirkti.

Kad būtų patogiau orientuotis, siūlome daržoves pagal biologines savybes sugrupuoti į grupes, kaip ir stengsimės darže auginti, nes jos reikalauja tų pačių auginimo sąlygų.

Daržovių grupės

Vaisinės daržovės

Vaisinėms daržovėms priklauso pomidorai, paprika, baklažanai ir dumplūnės. Vaisinėms daržovėms planuojame skirti 14 kv. m, jos bus auginamos šiltnamyje arba lauke. Jų daigus auginsime apšildomame šiltnamyje ar kambaryje ant palangės. Anksčiausiai vasario pradžioje reikia sėti paprikas ir baklažanus, o pomidorus kiek vėliau – vasario viduryje arba kovo pirmomis dienomis, priklausomai nuo šviesos sąlygų. Kambaryje dėl geresnių šviesos sąlygų, daigus patartina auginti „mini šiltnamiukuose“ su lempomis papildomam apšvietimui.

Saldžiosioms ir aštriosios paprikoms – 3 kv. m. Saldžiosios ir aštriosios paprikos (200-250 sėklos/viename grame), sodinama daigais šiltnamyje 3-4 vnt /kv. m, lauke – 6-7 vnt./kv. m, 40-50×40 cm atstumu.

Baklažanams – 2 kv. m. Baklažanai (240-280 sėklos/g), sodinama daigais 4/kv. m, 50×50 cm atstumu;

Pomidorams – 7,5–8 kv. m. Pomidorai (250-300 sėklos/g), sodinama daigais šiltnamyje 2,5-3 vnt /kv. m, 70×30-40 cm atstumu; lauke – 7/kv. m, 60×30 cm atstumu;
Dumplūnėms 1 kv. m. Valgomosios ir žemuoginės dumplūnės (200-250 sėklos/g), apsėti 1 kv. m lysvės reikės 0,3-0,4 g sėklos, o sodinant daigais reikės 4-6, stambiavaisės 70×50 cm atstumu, smulkiavaisės tankiau – 60×40 cm. Daigus auginant šiltnamyje, sėklos sėjamos kovo mėn. viduryje.

Agurkinės daržovės

Tai šilumamėgiai augalai, auginami tiek lauke, tiek ir šiltnamiuose. Agurkinių daržovių grupei priskiriami agurkai, moliūgai, aguročiai, patisonai, cukinijos, arbūzai ir melionai.
Agurkams – 4–5 kv. m. Šiltnaminiai agurkai (30-35 s/g), sodinama daigais 1,8-2,4 vnt /kv. m, 100×40 cm atstumu. Lauko agurkai (40-50 s/g) 1 kv. m (80 cm tarp eilių) apsėti reikės 1 g.
Kitoms agurkinėms daržovėms – 4 kv. m. Melionai (25-40 s/g) 1 kv. m apsėti reikės 0,05 g;
arbūzai (10-12 s/g) 1 kv. m apsėti reikės 0,1 g; aguročiai (5-10 s/g) 1 kv. m apsėti reikės 0,12 g;
cukinijos (6-8 s/g) 1 kv. m apsėti reikės 0,12 g; moliūgai (2-3 s/g) 1 kv. m apsėti reikės 4-5 g. Aukščiau paminėtos agurkinės daržovės sodinamos daigais 1 vnt /kv. m, 100×100 cm atstumu.
Patisonai (2-4 s/g) 1 kv. m apsėti reikės 3 g; sodinama daigais 2 vnt /kv. m, 50×50 cm atstumu.

Lapinės (žalumyninės) daržovės

Lapinių daržovių grupei priklauso mangoldai, špinatai, salotos, pipirnės, vasarinės endivijos, krapai, lapinės petražolės, lapiniai bei lapkotiniai salierai, rūgštynės ir kt.
Lapinėms daržovėms planuojame skirti 6 kv. m.

Lapiniai ir lapkotiniai salierai (1500-2000 s/g), lapinių salierų apsėti 1 kv. m lysvės daigų auginimui reikės 0,03 g sėklos, sodinama daigais 7-10 vnt /kv. m, 50×30 cm atstumu; lapkotiniai salierai sodinami rečiau 6-7 vnt /kv. m, 50×30 cm.

Salotos (600-800 sėklos/g), lapinės salotos sėjamos 2 g/kv. m, o gūžinės sodinamos išaugintais daigais 25/kv. m, 20×20 cm atstumu.

Vasarines endivijas (salotinės trūkažolės) (500-600 s/g) 1 kv. m (30 cm tarp eilių) apsėti reikės 0,2 g. Daigais sodinti kaip gūžines salotas.

Špinatai (80-120 s/g) 1 kv. m (15-20 cm tarp eilių) apsėti reikės 3-5 g.
Mangoldai (60-75 s/g) 1 kv. m (30-40 cm tarp eilių) apsėti reikės 1 g.
Rūgštynės (1000-1500 s/g) 1 kv. m (30-40 cm tarp eilių) apsėti reikės 0,05 g.
Krapai (500-600 s/g) 1 kv. m (25 cm tarp eilių) apsėti reikės 5 g.
Lapinės sėjamosios petražolės (600-700 s/g) 1 kv. m (25-30 cm tarp eilių) apsėti reikės 1 g.
Pipirnė (250-300 s/g) 1 kv. m (12 cm tarp eilių) apsėti reikės 1,5 g.

Kopūstinės daržovės

Kopūstinės daržovės yra labai plačiai auginamos. Dėl skirtingų kopūstų rūšių ir veislių savybių, tokių kaip vegetacijos trukmė, tinkamumas vartoti įvairiai paruoštus, laikymasis žiemą, kopūstai vartojami ištisus metus. Atskiros kopūstų rūšys yra giminingos ir mažai skiriasi chemine sudėtimi, botaninėmis ir biologinėmis savybėmis, tačiau turi skirtingus vegetatyvinius bei produktyviuosius organus.

Baltagūžiams kopūstams – 7 kv. m, kitų rūšių kopūstams – po 5,5 kv. m.
Įvairūs kopūstai (280-320 s/g), auginant daigus 1 kv. m (20 cm tarp eilių) apsėti reikės 0,04 g.
Dažniausiai visos kopūstinės daržovės sodinamos daigais 3-6 vnt /kv. m, priklausomai nuo sodinimo atstumų – 50-60×40-60 cm.

Šakniavaisinės daržovės

Pagrindinės šakniavaisinės daržovės – morkos, raudonieji burokėliai, šakninės petražolės, pastarnokai, šakniniai salierai, gelteklės, ridikėliai, ridikai – užaugina šakniavaisius. Visi šakniavaisiai sudaryti iš 3 pagrindinių dalių: galvelės, kaklelio ir tikrosios šaknies. Pasižymi geromis maistinėmis ir dietinėmis savybėmis.

Morkoms ir burokėliams – po 2-3 kv. m, kitoms šakniavaisinėms daržovėms 3 kv. m.
Morkos (800-1000 s/g) 1 kv. m (20-30 cm tarp eilių) apsėti reikės 0,5-1 g.
Raudonieji burokėliai (40-60) s/g) 1 kv. m (25-30 cm tarp eilių) apsėti reikės 3 g, išilginiame metre apie 20 sėklų.

Gelteklės (70-90 s/g) 1 kv. m (25-30 cm tarp eilių) apsėti reikės 2-3 g.
Ridikai (100-130 s/g) 1 kv. m (10-30 cm tarp eilių) apsėti reikės 2-2,5 g.
Ridikėliai (100-130 s/g) 1 kv. m (8-15 cm tarp eilių) apsėti reikės 5 g.
Pastarnokai (200-250 s/g) 1 kv. m (30 cm tarp eilių) apsėti reikės 0,05 g.
Šakniniai salierai (1500-2000 s/g), apsėti 1 kv. m lysvės daigų auginimui reikės 0,03 g sėklos; sodinama 5-7 vnt./ kv. m, 50×40 (60×30) cm atstumu.
Šakninės petražolės (600-700 s/g) 1 kv. m (25-30 cm tarp eilių) apsėti reikės 1 g, sodinama 7-9 vnt./ kv. m, 50×30 cm atstumu.

Svogūninės daržovės

Svogūninės daržovės: svogūnai ir porai.
Svogūnams – 3 kv. m, porams – 1,5 kv. m.
Pagal specifinį kvapą ir skonį svogūnai skirstomi į aštriuosius, pusiau aštriuosius ir saldžiuosius.
Dažniausiai auginami geltonlukščiai svogūnai – jie yra aštriausio skonio. Švelnesnio skonio yra svogūnai su raudonais ir baltais lukštais. Taip pat dar yra labai saldžių įspūdingų svogūnų – gigantų. Jų ropelė sveria apie 360-800 g.

Svogūnai (220-250) s/g) 1 kv. m (20 cm tarp eilių) apsėti reikės 1-1,5 g. Išilginiame metre vidutiniškai pasėjama po 50 sėklų. Tankiau sėti nereikia. Arba sėklas galima sėti sudvigubintoje eilutėje – tarp 2 eilučių paliekamas 6-8 cm tarpas, o paskui 50-60 cm tarpueilis ir vėl sudvigubinta eilutė.

Porai (350-400 s/g), apsėti 1 kv. m lysvės reikės 0,2 g sėklos, o sodinant daigais 25 vnt/ kv. m,
30×15 cm atstumu. Kaip daržovė vartojama porų apatinė baltoji valgomoji stiebo dalis, užaugusi dirvoje, stambi – 26-35 cm ilgio, 225-300 g svorio.

Ankštinės daržovės

Daržo žirniai, pupelės, pupos – tai vienos maistingiausių daržovių, kurios savo kaloringumu mažai nusileidžia mėsai.
Žirniams, pupoms, pupelėms – 4–5 kv. m.
Daržo žirniai (3-5 s/g), apsėti 1 kv. m (30 cm tarp eilių) lysvės reikės 25-30 g sėklos.
Krūminės pupelės (2-4 s/g), apsėti 1 kv. m (30 cm tarp eilių) lysvės reikės 14-25 g sėklos.
Vijoklinės pupelės (2-4 s/g), apsėti 1 kv. m (80 cm tarp eilių) lysvės reikės 10-15 g sėklos.
Pupos (0,5-1 s/g), apsėti 1 kv. m (50 cm tarp eilių) lysvės reikės 20-30 g sėklos.

Nusipirkus didesnį sėklų kiekį negu reikia, patartina pasidalinti su draugu ar kaimynu arba pasilikti kitų metų sėjai.

Ar jau turite ManoNamai.lt programėlę savo išmaniajame telefone? Parsisiųskite ją ir pirmieji skaitykite portalo naujienas: „iOS“ versija; „Android“ versija Be to, galite sekti visas mūsų naujienas socialiniame tinkle Facebook!

Mano išsaugoti straipsniai