Nusprendėte nusilupti, susipjaustyti daržoves ar vaisius. Griebiate peilį ir mikliai kimbate į darbą. Pjaustote savo plautuvėje, o nereikalingas organines liekanas nuplaunate į kriauklę… Atrodo nepraktiška ir baisu?
Užsienyje, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojami atliekų smulkintuvai, įrengiami po plautuvėmis, labai populiarūs. Lietuvoje tokių smulkintuvų poreikis po truputį auga, nors žmonės bijo, kad tokių įrenginių naudojimas – pirmas kelias užkimšti plautuvę.
Šiuos įrenginius siūlantys parduotuvių atstovai ginasi, kad smulkintuvai ne tik neužkemša plautuvės vamzdžių, bet ir padeda rūšiuoti, šiukšliadėžėje nesusidaro blogas kvapas nuo tam tikrų atliekų.
Pavyzdžiui, nebereikia išmesti žuvies, daržovių liekanų, kurios sumalamos ir nukeliauja į kanalizaciją. Tuo tarpu, vandentvarkos ir vandenvalos darbus atliekantys specialistai grūmoja pirštu, sakydami, kad tokių įrenginių naudojimas labai apsunkina nuotekų tinklų eksploatavimą.
Aplinkos ministerijos atstovai teigia, kad naudoti tokius įrenginius Lietuvoje neleidžia teisės aktai, tačiau yra tam tikrų išlygų. Priežastis – mūsų nuotekų ir valymo sistemos nėra tam pritaikytos. Tad naudoti ar atsisakyti?
Poreikis lėtai, bet auga
UAB „Vandeniai“ vadovas Tadas Ustinavičius GRYNAS.lt pasakojo, kad Lietuvoje tokių atliekų smulkintuvų poreikis jaučiamas.
„Iš dalies galima teigti, kad tokie smulkintuvai populiarėja, bet tai daugiau patirties klausimas. Jei žmogus buvo, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, pamatė, kaip šis įrenginys veikia ir grįžęs į Lietuvą nusprendė nusipirkti. Tikrą šių smulkintuvą populiarėjimo bumą būtų galima laikyti tada, kai smulkintuvą pirktų atsitiktinai atėję žmonės, apie kurį girdėjo, ar kažkur matė. Kol kas tokių, mažai“,– apie prekybos ypatumus kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, kasmet įmonė parduoda apie 40 tokių atliekų smulkintuvų ir priduria, kad šis skaičius, didesnėse įmonėse, dar didesnis. Kitos įmonės tikslių skaičių nurodyti negalėjo, tačiau pritarė, kad poreikis jaučiamas ir pardavimų skaičius didėja.
Paklaustas, ar kiekvieno buto virtuvėje galima įrengti tokį smulkintuvą, galbūt sename daugiabutyje kyla tam tikrų problemų, T. Ustinavičius patikino, kad šie smulkintuvai montuojami į bet kurią virtuvinę plautuvę, kurios ventilio skersmuo 114 mm. Tad nepriklausomai nuo namo senumo ir, ar tai yra butas, ar ne, įrengti tokį smulkintuvą galima.
Atbaido kaina
Nors daugelis žavisi pamatę, kaip veikia atliekų smulkintuvai, išvydę jų kainas neretai susiraukia. Atliekų smulkintuvas Jums gali kainuoti nuo, kiek mažiau nei 500 Lt, iki kelių tūkstančių. Tai priklauso nuo įrenginio kokybės, funkcijų, žinomo vardo ir t.t. Dar pridėkime montavimo, eksploatacijos, jeigu kažkas sugestų, kaštus ir susidaro nemenka suma. Tad tokie atliekų smulkintuvai – ne kiekvieno nosiai.
Tokie smulkintuvai – prabanga. Jo kaina tokia pati kaip vidutinės indaplovės, montavimas 100 lt.
Tam pritarė ir pašnekovas, sakydamas, kad daugiausiai šiuos smulkintuvus įsigyja privačių namų gyventojai. Tai sudaro apie 90 proc. parduotos įrenginių produkcijos. Kodėl taip yra, pasak T. Ustinavičiaus, atsakyti paprasta – nes ši kategorija pirkėjų yra turtingesni.
„Tokie smulkintuvai – prabanga. Jo kaina tokia pati kaip vidutinės indaplovės, montavimas 100 lt. Jo kaina neatperka jo funkcijų ir naudos, jis labiau skirtas dėl higienos (nes šiukšliadėžėje nemetamos organinės atliekos, kurios skleidžia blogą kvapą, bei nuo kurių atsiranda vabzdžiai, muselės), praktiškumo, kurį sunku įvertinti piniginę išraiška.
Pvz. Amerikoje šiukšlių išvežimas yra brangus, todėl nemetant organinių atliekų į konteinerį, o viską sumalant smulkintuvu, sutaupoma tūrio konteineryje, tai galima skaičiuoti kaip ekonomija“,– įrenginio naudą akcentavo vyras.
Minusų lietuviai visada ras daugiau
Kaip sakė pašnekovas, be jau anksčiau išvardintos charakteristikos, dar galima paminėti, kad smulkintuvas padeda neužsikimšti kanalizacijai. Nors vandenvalos ir vandentvarkos tvarkymo specialistai mano priešingai.
„Minusų lietuviai gali rasti daugiau negu privalumų, todėl atliekų smulkintuvai Lietuvoje nėra tokie populiarūs buities prietaisai kaip, pavyzdžiui, šaldytuvas.
Kas vakaruose populiaru, pas mus – nelabai. Minusai – užima vietos po plautuve, galimybė susižeisti, o didžiausias minusas – kaina“,– pasakojo T. Ustinavičius.
Ką galima smulkinti?
Ne vienam kyla klausimas, ką galima mesti į tokius smulkintuvus ir ko nepatartina?
Pašnekovo teigimu, mesti organines atliekas tokias kaip vaisių ar daržovių žieves, kitas dalis, žuvies ar net vištos kaulus, maisto atliekas ir t.t. galima. Tačiau negalima mesti peilių, šaukštų. Gerų gamintojų smulkintuvai turi „autoreverso“ funkciją, kuri padeda atsisukti ašmenim ir lengvai ištraukti netyčia įkritusį šaukštą ar kitą įrankį.
Į buitinį nuotakyną išleidžiamos kietos atliekos, tiek smulkintos tiek ir nesmulkintos, labai padidina nuotakyno užsikišimo tikimybę, nuotekų užterštumą bei nuotekų valyklose susikaupiančio dumblo kiekį. Tai labai apsunkina nuotekų tinklų eksploatavimą.
Paklaustas, ar lietuviai nepiktnaudžiauja mesdami į smulkintuvą netinkamas maisto atliekas ir kita, vyras patikino, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau jie reti.
„Taip atsitinka netyčia. Nemažai problemų pasitaiko tada, kai žmonės, mesdami atliekas į smulkintuvą nesilaiko instrukcijos – nepaleidžia vandens srovės. Tada maisto atliekos kaupiasi ant įrenginio sienelių, tad laikui bėgant, įrenginys pradeda tiesiog nedirbti“,– apie gedimo atvejus kalbėjo T. Ustinavičius.
Vamzdžiams, pralaidumui nekenkia
Kai kurie kalba, kad tokie smulkintuvai kenkia nuotekų vamzdžiams, lemia greitesnį jų užsikišimą, mažesnį pralaidumą, vamzdžių susidėvėjimą ir t.t. Į tokius, kiekvieno žmogaus, svarstančio galimybę įsigyti tokį smulkintuvą, bet nesiryžtančio dėl šių priežasčių, pašnekovas teigė, kad „jeigu metant atliekas bus leidžiamas vanduo, tada niekas nesikimš. Vamzdžiai dėl to tik ilgiau tarnaus.“
Jo teigimu, vandenvalos ir vandentvarkos darbininkams, tokių įrenginių naudojimas, darbo neapsunkina, o tik padeda.
„Tai labiausiai naudinga atliekų rūšiavimo įmonėms, kurios rūšiuodamos buitinėse atliekose neranda, pavyzdžiui, silkių galvų ir banano žievių“,– kalbėjo vyras.
Apsunkina nuotekų tinklų eksploatavimą
„Vilniaus vandenų“ gamybos valdymo skyriaus vadovo pavaduotojas vyr. dispečeris Vytenis Sanda teigė, kad gyvenamųjų pastatų nuotakynai ir visa miesto nuotakyno sistema yra skirta tik vadinamųjų „ūkio-buities“ nuotekų transportavimui.
„Į šią nuotekų kategoriją patenka tik tam tikrų užterštumų rodiklių neviršijančios nuotekos. Tokius užterštumų rodiklius viršijančios nuotekos tampa „gamybinėmis“ nuotekomis, kurios į miesto nuotakyną turėtų būti išleidžiamos tik prieš tai apvalytos iki „ūkio-buities“ nuotekų užterštumų“,– akcentavo pašnekovas.
Jo teigimu, atskiros studijos šiuo klausimu (konkrečiai dėl maistinių atliekų smulkintuvų) „Vilniaus vandenys“ nėra atlikę.
„Tačiau į buitinį nuotakyną išleidžiamos kietos atliekos, tiek smulkintos tiek ir nesmulkintos, labai padidina nuotakyno užsikišimo tikimybę, nuotekų užterštumą bei nuotekų valyklose susikaupiančio dumblo kiekį. Tai labai apsunkina nuotekų tinklų eksploatavimą“,– pabrėžė V. Sanda.
Naudoti smulkintuvus ir draudžiama… ir leidžiama?
Pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą tokių atliekų smulkintuvų naudojimas, iš dalies, draudžiamas.
Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas teigė, kad šis draudimas yra su tam tikromis išlygomis. Jei, pavyzdžiui, susitariama su vandens priežiūros ir valymo įmone, kad tokių atliekų smulkintuvų naudojimas neapsunkins jų darbo, nepakenks įrenginiams, tuomet toks leidimas naudoti atliekų smulkintuvus, gali būti išduodamas.
Pagrindinės priežastys, kodėl Lietuvoje tokių įrenginių naudojimas kelia tam tikrus nepatogumus, yra kelios.
„Tokios sistemos populiarios užsienyje, bet mūsų nuotekų ir valymo sistemos nėra tam pritaikytos. Viena, jeigu leisime naudoti tokius smulkintuvus, tuomet negalėsime kontroliuoti, kas ir kokiais kiekiais smulkinama. Taip atsiranda tikimybė, kad nuotekų ir valymo sistemų darbas gali sutrikti.
Kita priežastis – jei tokių atliekų smulkintuvų skaičius stipriai išaugtų, tuomet kiltų grėsmė, kad dumblo kiekis taip pat padidėtų. Ir be to, kyla tam tikrų problemų, sprendžiant dumblo kiekio, tvarkymo problemas, tad tokių smulkintuvų naudojimas tik dar labiau apsunkintų tvarkymo darbus“,– apie galimas problemas kalbėjo D. Krinickas.
Kol užsienyje atliekų smulkintuvų populiarumas neblėsta, Lietuvoje jis tik pradeda skverbtis. Tad bent jau kol kas, kol mūsų nuotekų ir valymo sistemos nepritaikytos, šių smulkintuvų naudojimas kelia tam tikrų abejonių ir problemų. Keliasdešimt vartotojų, kurie naudoja tokius įrenginius, gal ir nėra grėsmė, tačiau keliasdešimt tūkstančių tokių – dar vienas galvos skausmas vandens tvarkymo ir valymo įmonių specialistams… ir užsikišusiems Jūsų vamzdžiams.
Iš 2007 m. patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento:
31. Į nuotakyną draudžiama išleisti/šalinti:
31.1. daiktus ir/arba medžiagas, galinčias užkimšti arba sugadinti nuotakyno ar nuotekų valymo įrenginių elementus, sutrikdyti jų veiką;
31.2. medžiagas, galinčias sukelti gaisrą ar sprogimą;
31.3. medžiagas, galinčias pakenkti nuotekų valymo įrenginius aptarnaujančių darbuotojų sveikatai;
31.4. medžiagas, galinčias trikdyti normalų nuotekų valymo įrenginių darbą ar dumblo apdorojimą;
31.5. atliekas, išskyrus atvejus, kai organinių atliekų smulkinimą ir išleidimą į nuotakyną (organinių atliekų smulkintuvų įrengimą ir pajungimą į nuotakyną) leidžia nuotakyno operatorius (tokios galimybės numatytos nuotekų tvarkymo sutartyje).
-Gamtosauga-
Atliekų smulkintuvai – vienas iš būdų tvarkyti bioskaidžias atliekas. Tereikia nepamiršti, kad gyvenant privačiame name, gana nesunku įsirengti ir komposto duobę ar kitą talpą, kurioje taip pat galima kompostuoti atliekas ir jas panaudoti kaip trąšą.
