Kai jūsų vonia akivaizdžiai susibraižiusi, blizgantis emalio sluoksnis tapęs matiniu, ant paviršiaus linkę kauptis nešvarumai, tačiau net ir intensyviomis cheminio valymo priemonėmis jų pašalinti nepavyksta – tokioje vonioje nemalonu net ir maudytis. O jei ji prastai atlieką šią pirminę savo funkciją, reikia ieškoti sprendimo. Vieni žmonės perka naujas vonias, kiti – pasirenka restauraciją. Kalbinti ekspertai papasakojo apie vonių restauravimo sprendimus.
Restauruoti ar pirkti naują? Šį sprendimą dažniausiai lemia ekonominiai veiksniai, tačiau tai nėra tik naujos vonios ir restauravimo kainų palyginimas – reikia atsižvelgti ir į vonios įtvirtinimą. Jeigu vonia nebuvo įmontuota į sieną ar ant jos nebuvo užleistos plytelės, tuomet senosios keitimas nauja nėra didelė problema. Taip pat pirkti naują vonią reikėtų tada, kai ji nepataisomai pažeista mechaniškai. Tačiau kitais atvejais vonios keitimas reiškia, kad reikės daryti remontą – senąją vonią reikės išmontuoti, jei plytelės buvo suklijuotos ant vonios kraštų, jas nuimti, o įstačius naująją – vėl apklijuoti. Tai reiškia papildomas sąnaudas, todėl jei vonioje remonto neplanuojate, restauracija gali tapti optimaliu pasirinkimu.
Lietuvoje praktikuojami penki vonių restauravimo metodai
Akriliniai įdėklai. Akriliniai įdėklai, dar vadinami „vonia vonioje“ – tai senosios vonios paviršių uždengianti akrilinė forma, įmontuojama tiesiai ant senosios vonios. „Technologijos pagrindas – akrilinio įdėklo įmontavimas į 150 cm ar 170 cm ilgio vonias. Deja, akrilinius įdėklus galima pritaikyti tik standartinėms stačiakampio formos, ketinėms ir metalinėms tarybinių laikų vonioms. Vakuuminiu būdu suformuotas, 4 mm storio vonios įdėklas prie senos vonios tvirtinamas specialiomis dvikomponentinėmis putomis, kurios stingsta vakuume ir neskleidžia jokio kvapo“, – procesą nupasakoja įmonės „Vonia Vonia“ atstovė Nijolė Klimašauskienė.
Dedant įdėklą, išardoma buvusi nuotekų sistema ir sumontuojamas naujas vonios sifonas. „Jeigu vonia įcemenetuota, apatinė sifono dalis nekeičiama – keičiamos tik viršutinės metalinės sifono dalys. Kai įdėklas įklijuojamas, prileidžiama vandens ir paliekama 12 valandų, kad jis tvirtai prisispaustų. Patys montavimo darbai trunka apie 2-3 valandas“, – teigia pašnekovė.
Pasirinkus šią technologiją, savininkui reikia tik užsisakyti paslaugas – darbų paties atlikti nerekomenduojama. Ypatingai kruopščiai reikia darbuotis klijuojant įdėklą, hermetizuojant „tarpą“ tarp nupjauto įdėklo ir plytelų, kadangi netinkamai įklijuotas, jis ateityje sukeltų problemų. „Įdėklų atskirai neįsigysite – garantija suteikiama montavimo darbams, tad tik įmonės sertifikuoti meistrai turi teisę ir geba kokybiškai įmontuoti įdėklą“, – sako N. Klimašauskienė.
Tvirtinant įdėklą, jis pritaikomas vonios kraštams – kartais, jeigu reikia, jis nupjaunamas pagal reikiamus matmenis. Jeigu vonia atvira, jos vienas ar abu kraštai neužklijuoti plytelėmis, naujas įdėklas atrodys gerokai estetiškiau, nes įdėklu apgaubiama vonia. Norint paslėpti negražų vonios šoną, galima užsisakyti vonios panelę.
Dažniausiai norintys įsigyti įdėklus domisi vonios įšilimu ir garsu. „Akrilas kaip sanitarinė medžiaga gerai sulaiko garsą, todėl nesigirdi kaip į jas bėga vanduo. Kadangi senoji vonia išpurškiama putomis, kurių pagalba pritvirtinamas įdėklas, ji nebarška. Restauruojant šiuo būdu suderinamos dviejų vonių savybės – senoji stabili, gerai išlaikanti šilumą, o naujasis akrilinis įdėklas – šiltas, ekologiškai švarus. Todėl abi vonios kartu leidžia pasiekti termoso efektą ir tokiu būdu renovuotoje vonioje vanduo per 30 min. teatvėsta vienu laipsniu“, – pasakoja N. Klimašauskienė.
Akriliniam įdėklui suteikiama 5 metų garantija, o, tinkamai prižiūrint, ji gali tarnauti iki dvidešimties metų.
Paviršiaus atnaujinimas
Vonios paviršių galima atnaujinti ir padengiant jį nauja danga:
Purškimas aerozoliniais dažais. Tai pats paprasčiausias ir pigiausias būdas atnaujinti vonią. Nepaisant to, kad šį darbą gali atlikti ir pats vonios savininkas, kartoti paviršiaus atnaujinimo darbus reikės palyginti dažnai. Restauruok.lt technologo Gintaro Marščionkos teigimu, šį procesą teks kartoti kas 3-6 mėnesius.
„Šis būdas turi didelį trūkumą, trumpas vonios tarnavimo laikas, kadangi dažai balionėlyje nėra profesionalios paskirties ir tai laikys nuo 3 mėn. iki pusės metų. Po to sutrūkinės ir atšoks nuo seno emalio. Kitas akivaizdus trūkumas, tai skleidžiamos dažų dulkės į aplinką purškimo metu. Aerozoliniais dažais nupurkštas vonios paviršius, gali būti naudojamas po 48 valandų. Kvapas gali laikytis iki paros“, – pasakoja pašnekovas.
Dažymas teptukais. Skirtingai nuo purškiamojo būdo, dažant teptukais dažų dulkės į orą nesklinda. Tai, pasak pašnekovo, galima laikyti vieninteliu šio metodo privalumu. „Jo trūkumas – dryžiai nuo teptuko bei prilipę teptuko plaukeliai prie vonios, kurie laikui bėgant atšoks, atverdami plyšius vandeniui palysti po dažais. Vanduo palindęs po dažais palaipsniui atskels juos nuo seno vonios emalio. Dažų džiūvimo laikas siekia apie 48-72 valandas. Nemalonus kvapas laikosi apie parą. Tarnavimo laikas – nuo pusės metų iki dviejų, priklausomai nuo dažų sudėties“, – vardija pašnekovas.
Purškimas naudojant kompresorių. Tai pusiau profesionali technologija, kurios pagalba galima tolygiai užpurkšti dažus ant vonios paviršiaus. Šis būdas taip pat nėra pernelyg sudėtingas – reikia turėti kompresorių ir mokėti purkšti pulverizatoriumi, pasirinkus tam tinkamus dažus.
„Paprastai taip padengto paviršiaus tarnavimo laikas yra 2-3 metai, dengiant labai gerais dažais – ne ilgiau 4-5 metus. Dažai, kuriuos gali purkšti minėtas įrenginys, gali būti tik skystos konsistencijos, todėl purškiama trimis arba keturiais sluoksniais, tam, kad pasiektumėte norimą rezultatą, t.y. bent 0,5 mm storį, o tai užtrunka. Kitas trūkumas – į aplinką skleidžiamos dažų dulkės, kurios visuomet nusėda ant horizontalių paviršių, juos reikės valyti. Dažai pilnai išdžiūsta per 48-72 valandas“, – teigia G. Marščionka.
Visų minėtų naudojamų dažų sudėtyje gali būti kenksmingų organinių junginių – tokių kaip ksilenas, toluenas, izobutilacetatas, kurie džiūnant voniai gali pakenkti esančių patalpoje žmonių sveikatai.
Liejimo technologiją su turbina. Liejama profesionaliu įrenginiu su liejimo pistoletu. Šis įrenginys ypatingas tuo, kad skirtingai nuo purškimo su kompresoriumi technologijos, gali lieti ant vonios paviršiaus itin klampias dangas, kartu neskleidžiant dulkių į orą. Šiai technologijai patikimas pasirinkimas būtų liejama danga su trimis stiprinimo priedais, kurių kiekvienas atlieka savo funkciją. Pirmas priedas – tai ekologiškos mikro marmuro dalelės skirtos dangos viršutinio sluoksnio sutvirtinimui. Antras – specialios ekologiško akmens nanodalelės, kurios padidina sukibimą su senu emalio paviršiumi ir kartu suriša visą dangą, ir trečiasis – armuota ekologiška keramika, kuri suteikia dangai papildomą atsparumą smūgiams, braižymams, temperatūrų pokyčiams.
„Visi trys priedai dangoje yra reikalingi, nes išėmus bent vieną jų, prarasime dangos stiprumą ir funkcionalumą. Ši danga yra ekologiška, kadangi skirtingai nei minėti būdai, neturi savo sudėtyje kenksmingų skiediklių – juos pakeitė ekologiškas alkoholis, išgaruojantis per 15-20 minučių. Šiuo metodu atnaujinta vonios danga džiūsta tik 4 valandas, naudotis ja galima po 24 valandų. Tinkamai naudojantis vonia tarnavimo laikas gali siekti 10-15metų“, – pasakoja asociacijos „VRA-Vonių restauravimas“ technologas G. Marščionka.
Restauruojant vonią, ją galima padengti ir juodos spalvos sluoksniu. Restauruok.lt nuotr.
Vonios priežiūra. Kad ir kokį būdą pasirinktumėte, norėdami, kad vonia tarnautų ilgiau, vis tiek turėsite ją prižiūrėti. „Vonios emalis, kaip ir dantų emalis reikalauja priežiūros. Pasinaudoję vonia iš karto ją išplaukite muilu ir kempine. Jeigu vonią plausime prieš jos panaudojimą, tuomet nešvarumus, kurie liko prilipę prie vonios paviršiaus, bus sunku nuplauti nenaudojant intensyvių cheminių priemonių. Visos priemonės, kurių sudėtyje yra rūgštinių ar abrazyvinių priedų, kenkia vonios emalio paviršiui. Jei vonios sunkiai valosi, galima naudoti skalbimo miltelius skirtus skalbti rankomis. Jie nedirgina rankų, vadinasi ir vonios emaliui nepakenks“, – pataria G. Marščionka.
N. Klimašauskienė priduria, kad akrilinių vonių nereikia preciziškai prižiūrėti. „Juk nesunku rasti 5 laisvas minutes per 2-3 dienas, kad išvalytum vonią. Dažnas vonios šveitimas sumažins dėmių atsiradimo riziką. Pamačius kelias dėmeles, nereikia imtis drastiškų veiksmų ir pilti visą namuose rastą chemiją į vonią – tai gali dar labiau pakenkti vonios paviršiui. Galite naudoti indų ploviklius, langų valiklį be acetono ir šluostę nešiurkščiu paviršiumi. Pirmiausiai praskalaukite vonią šiltu vandeniu, įpilkite šiek tiek skalavimo skysčio ir valykite aukštyn–žemyn. Ją nusausinę, išpurškime langų valikliu ir iškart viską nuvalykite – paviršius blizgės kaip naujas“, – pataria ji.
