Spalvingomis lemputėmis, kalėdinėmis dekoracijomis puošti namų fasadai, girliandomis dekoruoti interjerai… Turbūt manote, jog įžymių Lietuvos menininkų būstuose – tikra kalėdinių puošmenų oazė? Anaiptol, žinomi žmonės sako, jog eglutė – svarbiausias akcentas, puošiantis namus žiemos švenčių laikotarpiu.
Aktorė Nijolė Narmontaitė: „Kasmet namus puošiu vis kitaip. Niekada nepuošiu plastmasinių eglių: jei namuose nėra eglutės, tuomet dekoruoju bent jau šaką, kuri skleidžia eglės kvapą. Taip pat saugau kalėdinius žaisliukus iš vaikystės, bet šiuo metu jie yra pas mamą. Iš tiesų kiekvieną kartą puošiant namus vaizduotė mane nuneša vis kitur. Svarbiausias, išliekantis dalykas – eglės kvapas.
Šiemet mano namuose lubos siekia 5 metrus, o greta jų – pilna metalo konstrukcijų. Vesdama vieną renginį, pastebėjau fantastiško grožio baltas konstrukcijas. Vakaro svečiams pasiūliau jas panaudoti kaip žvakides, nes ten galima įdėti daug žvakių, o metalas gražiai blizga. Galiausiai, po renginio tas žvakides man padovanojo – tokių dalykų parduotuvėje nenusipirktum. Todėl šiais metais, tai ir bus pagrindinė namų dekoracija Kalėdoms. Ketinu jas pakabinti ant kokių nors metalo juostelių.“
Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus: „Turime tradiciją eglę puošti senoviniais žaisliukais. Pirmieji žaisliukai turbūt yra iš 1910 metų, kiti iš carinio laikotarpio, žinoma, ir nepriklausomos Lietuvos laikų. Daugumą jų užsilikę iš giminės, tačiau dalis atkeliavę ir iš antikvarinio turgaus (iš Maskvos). Dauguma jų – stikliniai. Seniausias žaisliukas – rankų darbo – iš stiklo pūstas pajacas.
Be papuoštos eglės daugiau dekoracijų nebus – interjeras minimalistinis, nes turime mažą vaikelį, kuris viską nori paliesti. Šiuo metu mūsų namai atrodo kaip galerija.“
Dizainerio žmona, manekenė Monika Račiūnaitė–Pogrebnojė:
„Kieme pamačiau eglutę, todėl turiu idėją – noriu ją papuošti tikrais saldainiais, kad būtų smagu ir kiemo vaikams. Tačiau svarbiausia, kad namuose jauku ir šilta – kalėdinė dvasia slypi juk ne vien dekoracijose.“
Dainininkė, muzikos kūrėja Jurga Šeduikytė: „Dabar gyvename mažame name, todėl papuošėme medį lauke – tują. Juk nebūtina puošti būtent eglę. Visiems siūlyčiau tą patį padaryti, nes grįžus namo smagu rasti šviečiančias lemputes, ir vėliau sėdint prie stalo, geriant arbatą labai smagu stebėti aplinką pro langą. Man atrodo, svarbiausia susikurti centrą, aplink kurį suktųsi kalėdinis ratelis. O jeigu dar vaikas krykštauja ir šuo aplink laksto – iš viso tobula. Vaikystėje man būdavo labai liūdna, kai eglutės spygliai nubyrėdavo ir tekdavo ją nupuošti, todėl medžio puošimas lauke ir nupuošimas, kai niekas nemato, man atrodo puikus variantas.“
